- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-02
- Bylos Nr.
- e2A-1014-803/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01036-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Mano
- Atsakovas
- P. B.
- Kategorijos
- 3.3.1.14Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano būstas Neris apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano būstas Neris ieškinį atsakovui P. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Mano būstas Neris (ankstesnis pavadinimas – UAB „Žirmūnų būstas“) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo P. B. 1 304,52 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas nuosavybės teise turi negyvenamąsias patalpas – neįrengtos pastogės 7379/10000 dalis, ir jam taip pat dalinės nuosavybės teise priklauso namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą.
2. Ieškovė paaiškino, kad atsakovo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiai patalpai yra 1 304,52 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Skolų valdymo ataskaita yra vidinis ieškovės dokumentas, galimai sudarytas pirminių dokumentų pagrindu, tačiau ieškovė, nepateikdama į bylą skolų detalizaciją pagrindžiančių dokumentų, turi prisiimti tokių dokumentų nepateikimo riziką ir padarinius. Skolų valdymo ataskaitos dokumentas negali sukurti šalims savarankiškų teisių ir pareigų, todėl tokiu dokumentu grindžiamas reikalavimas taip pat laikytinas nepagrįstu ir negali būti tenkinamas.
4. Atsakovas paaiškino, kad daug kartų kreipėsi į ieškovę su prašymais teikti informaciją apie paslaugas, sąskaitas, tačiau ieškovė vengė tinkamai bendradarbiauti su atsakovu ir tai daro iki šiol, net ir į šią bylą neteikdama visos savo reiškiamiems reikalavimams būtinos informacijos ir duomenų bei įrodymų.
5. Atsakovas pabrėžė, kad ginčo pastate jam nuosavybės teise priklauso tik neįrengtos pastogės 7379/10000 dalys, jokios kitos patalpos ginčo pastate (duomenys neskelbtini), atsakovui nepriklauso. Atsakovo nuomone, ieškovė, reikalaudama priteisti įsiskolinimą už tariamai suteiktas paslaugas, privalo įrodyti tokį savo reikalavimą, t. y. pateikti ne tik vienašališkai išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, tačiau ir pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, jog ieškovė faktiškai neįrengtos pastogės patalpų atžvilgiu suteikė kokias nors realias administravimo ar kitokias paslaugas. Ieškovei faktiškai nesuteikiant jokių paslaugų neįrengtoms pastogės patalpoms, ieškovė neturi pagrindo reikšti piniginius reikalavimus atsakovui vien dėl to, kad jam dalinės nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės dalis.
Atsiliepimas
6. Atsakovas nurodė, kad ieškovė atsakovui kas mėnesį išrašo sąskaitas, kurių dydis beveik kiekvienu atveju viršija 45,00 Eur. Šiose sąskaitose ieškovė nurodo tariamai suteikusi atsakovo priklausančiai neįrengtos pastogės daliai šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugą (nors šioje patalpoje nėra nei šildymo, nei karšto vandens sistemų, todėl nesuprantama, ką ieškovė šiose patalpose galėjo prižiūrėti), atliekų išvežimo paslaugą (patalpos nėra gyvenamos, jose jokių atliekų nesusikaupia ir jų nereikia išvežti, nesuprantama kokias paslaugas šiuo atveju ieškovė suteikė ar galėjo suteikti), taip pat administravimo paslaugas (patalpos nėra gyvenamos, jose nėra jokių komunikacijų, į jas apskritai patekti galima tik per liuką, esantį laiptinės lubose, todėl akivaizdu, jog jokios administravimo paslaugos šioms patalpoms nebuvo suteiktos, tokių paslaugų suteikimui nebuvo jokio poreikio).
7. Atsakovas pabrėžė, kad ginčo negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, kurios dalis priklauso atsakovui, yra 166,50 kv. m., bendrojo ploto, tačiau šiuo metu šioje patalpoje naudingojo ploto apskritai nėra. Neįrengta pastogė tiek teisiškai, tiek faktiškai neturi naudingojo ploto, atitinkamai, atsakovo dalis, pagal kurią proporcingai skaičiuotinos jo mokėtinų mokesčių, rinkliavų ir įmokų dalis, yra lygi nuliui. Jei dalis, nuo kurios proporcingai atsakovas privalo mokėti mokesčius, įmokas ir rinkliavas, yra lygi nuliui, atsakovo mokėtini mokesčiai, įmokos ir rinkliavos taip pat turi būti lygios nuliui.
8. Atsakovo vertinimu papildomų abejonių dėl ieškovės reiškiamo reikalavimo dirbtinumo kelia ir tai, kad ieškovė reikalavimą apmokėti už tariamai suteiktas administravimo paslaugas atsakovui reiškia tik už dalį laikotarpio, kuomet atsakovui priklauso ginčo turtas. Atsakovui ginčo neįrengtos pastogės dalys nuosavybės teise priklausė nuo 2013 m. balandžio mėnesio, o 7973/10000 dalys priklauso nuo 2014 m. lapkričio 26 d. iki dabar. Nepaisant to, ieškovė reikalavimą atsakovui reiškia už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. Atsakovo teigimu, jis niekada nėra nei gavęs, nei, juo labiau, apmokėjęs sąskaitų už tariamai neįrengtai pastogei suteiktas paslaugas, t. y. ieškovė niekada net nerašė sąskaitų ir nereiškė reikalavimų apmokėti už tariamai suteiktas administravimo paslaugas laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio iki 2016 m. spalio imtinai. Tik 2016 m. lapkričio 1 d., nepasikeitus nei teisės aktų reikalavimams, nei jokioms faktinėms aplinkybėms, ieškovė pradėjo skaičiuoti mokestį už tariamai suteikiamas paslaugas, išrašinėti už jas sąskaitas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 996,98 Eur skolos už bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, 31,48 Eur palūkanų, 99,59 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 5 proc. dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos (1028,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė valstybės naudai iš atsakovo 7,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB Mano Būstas Neris“ veikdama 2012 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-2551 pagrindu, teikia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. 7379/10000 dalys negyvenamosios patalpos-neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013 m. balandžio 9 d. nuosavybės teise priklauso atsakovui P. B.. Iš ieškovės pateiktos Skolų valdymo ataskaitos bei atsakovui išrašytų sąskaitų matyti, kad nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 metų lapkričio 30 d. susidarė 1 304,52 Eur skola už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, suteiktas negyvenamajai patalpai-neįrengtai pastogei, esančiai (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, kad į 2016 m. lapkričio mėn. sąskaitą serija ZBG16370748 yra įtrauktas įsiskolinimas už 2016 m. rugsėjo ir spalio mėn. už administravimą, atliekų išvežimą, bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, kaupiamąsias lėšas bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, teismas sprendė, kad skolos susidarymo laikotarpis yra nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 metų lapkričio 30 d.
11. Teismas, vadovaudamasis CK 4.83 straipsnio 3 dalimi, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003, 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009) konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas, būdamas 7379/10000 dalių negyvenamosios patalpos-neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas turi teisinę pareigą padengti dalį išlaidų, skirtų bendram daugiabučio namo bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti.
12. Teismo vertinimu, atsakovo argumentai, kad jo turimoje neįrengtos pastogės dalyje nėra jokių vandens ar šildymo tiekimo įrenginių, ar kad į neįrengtą pastogę galima patekti tik per liuką laiptinėje nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. šios aplinkybės nepašalina atsakovo pareigos prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo. Teismas nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos nėra izoliuotos nuo visų likusių daugiabučio gyvenamojo namo patalpų, jų konstrukcijos ir inžineriniai tinklai yra bendri, todėl ieškovei teikiant daugiabučio gyvenamojo namo administravimo paslaugas, prižiūrint daugiabutį gyvenamąjį namą kaip visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą, pripažintina, kad ieškovės teikiamomis paslaugomis naudojasi ir atsakovas, dėl ko negalima sutikti, kad ieškovė jam jokių paslaugų neteikia ir jomis jis nesinaudoja.
13. Teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai iš atsakovo reikalauja sumokėti už bendrojo naudojimo objektų, esančių (duomenys neskelbtini), administravimą, bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, kaupiamąsias lėšas, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Teismas pabrėžė, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė šių paslaugų suteikimo faktą į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
14. Atsakovo argumentą, kad ieškovė reikalauja skolos ne už visą laikotarpį, kai atsakovas yra neįrengtos palėpės dalies savininkas, todėl tai patvirtina reikalaujamos skolos nepagrįstumą, teismas atmetė kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįstą. Teismas nurodė, kad ieškovo pasirinkimas reikalauti skolos ne nuo 2013 m. balandžio 9 d., kai atsakovas tapo neįrengtos palėpės dalies savininku, bet nuo 2016 m. rugsėjo mėn., nepatvirtina, kad nuo 2013 m. balandžio 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. atsakovas neprivalėjo atsiskaityti už paslaugas bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymui. Toks ieškovės pasirinkimas apibrėžia šios nagrinėjamos bylos ribas.
15. Teismas sprendė, kad iš ieškovės pateiktų įrodymų negalima nustatyti, kiek ir kokių atliekų buvo išvežama iš bendrojo naudojimo patalpų daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), ir ieškinio dalį dėl skolos už atliekų išvežimą (iš viso 267,61 Eur) atmetė kaip neįrodytą.
16. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus: 2016 m. lapkričio mėn. sąskaitą serija ZBG16370748, 2016 m. spalio 10 d. Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktą Nr. DA213395, atliktų darbų aktus už magistralinių laidų keitimą stovuose, už kanalizacijos vamzdžių valymą gyvatuku, kanalizacijos vamzdžių atkarpos keitimą sprendė, kad sąskaitose nurodyti darbai buvo atlikti ir kad tai buvo būtini darbai bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir palaikyti tinkamą jų būklę. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ieškovė pagrįstai iš atsakovo reikalauja skolos už atliktus būtinus darbus bendrajai dalinei daugiabučio namo nuosavybei išsaugoti.
17. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, išaiškinimais sprendė, jog aplinkybės, kad ginčo pastogė neįrengta, atsakovo dalis neatskirta nuo kitų pastogės bendraturčių dalies, atsakovas nesinaudoja pastogės dalimi, neturi teisinės reikšmės, kas sąlygoja, jog tai, kad atsakovas šiomis patalpomis nesinaudoja ar naudojasi retai, yra atsakovo sprendimas, kuris negali turėti įtakos jam priklausančios dalies name paskaičiavimui. Dėl to ieškovė, skaičiuodama atsakovui tenkančių išlaidų proporciją, pagrįstai įtraukia visą bendrąjį atsakovui priklausančios pastogės plotą (nepaisant to, kad viešame registre nėra išskirtas naudingas plotas) – 122,86 kv. m., t. y. 7379/10000 dalys neįrengtos pastogės, kurios bendras plotas 166,50 kv. m. ir visą daugiabučio namo bendrąjį plotą – 717,87 kv. m. Teismas pažymėjo, kad kadastriniais matavimais užfiksuotas pastato bendrasis, naudingasis, gyvenamasis ir pagrindinis plotas bei kiti duomenys yra registruojami viešajame registre, todėl teismas šiuo atveju vadovaujasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kad ginčo daugiabučio bendrasis plotas yra 717,87 kv. m.
18. Teismas sprendė, kad faktiškai ir teisiškai pagrįsti ieškovės ieškinio reikalavimai yra atsakovo skola už bendrojo naudojimo objektų (duomenys neskelbtini), administravimą, bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, kaupiamąsias lėšas, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, 2016 m. lapkričio mėn. sąskaitoje serija ZBG16370748 nurodytus darbus – kanalizacijos valymas, magistralinių laidų keitimas, vamzdžių keitimas; 2017 m. kovo mėn. sąskaitoje serija ZBG17424089 įtrauktą remonto darbą – atbulinio vožtuvo keitimą, 2018 m. sausio mėn. sąskaitoje serija ZBG18007330 įtrauktas išlaidas – avarinės tarnybos iškvietimas. Šių mokėtinų sumų proporcijos yra paskaičiuotos tinkamai: suteiktų paslaugų bendrą kainą padalijus iš viso daugiabučio namo bendrojo ploto 717,87 kv. m. ir padauginus iš atsakovo nuosavybės teise valdomo neįrengtos pastogės ploto – 122,86 kv. m už laikotarpį nuo2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 metų lapkričio 30 d. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 996,98 Eur pagrindinės skolos.
19. Teismas atsižvelgdamas, kad ieškinio dalis dėl skolos už atliekų išvežimą (267,61 Eur) atmesta kaip neįrodyta, atitinkamai sumažino ieškovei iš atsakovo priteistinų palūkanų ir vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovo priteisė 31,48 Eur palūkanų.
20. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, CPK 96 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteisė 99,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 7,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
21. Ieškovė pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys buvo atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB Mano Būstas Neris ieškinį atsakovui P. B. tenkinti visa apimtimi bei priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos esminius argumentus:
21.1. teismas nepagrįstai konstatavo, kad iš ieškovės pateiktų įrodymų negalima nustatyti, ar visos atliekos buvo iš bendrojo naudojimo patalpų, jei tik dalis – tai kokia dalis mokesčio turi būti paskirstoma visiems savininkams už bendrojo naudojimo patalpose susidariusių atliekų išvežimą;
21.2. bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės. Tai turto administravimo išlaidos (CK 4.84 straipsnio 4 dalis), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir aptarnavimo išlaidos, kurios proporcingai skaičiuojamos nuo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise valdomo ploto (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti);
21.3. teikdama šiukšlių išvežimo paslaugas, ieškovė vadovavosi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr.1-1185, kuriuo buvo patvirtintos Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklės. Šių taisyklių, aktualioje ginčui redakcijos, 25.2 punkte yra nustatyta: „visų viename daugiabučiame name nuosavybės ar kita teise butus ar kitas patalpas valdančių asmenų vardu sutartį su Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriumi sudaro bendrija arba administratorius (kai administratorius paskirtas dėl to, kad nesudaryta bendrija, ar kai bendrija yra pavedusi administratoriui sudaryti sutartį su Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriumi). Jei keliems daugiabučiams namams Savivaldybės administracija įrengia vieną konteinerių aikštelę, tokių kelių namų bendrijos arba administratoriai turi susitarti ir sudaryti sutartį su tuo pačiu Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriumi. Jei šalims susitarti nepavyksta, Savivaldybės administracija tokiu atveju atlikusi Savivaldybės atliekų tvarkymo operatorių paslaugų kainų apklausą, įpareigoja tokias bendrijas arba administratorius sudaryti sutartį per Savivaldybės administracijos nustatytą terminą su operatoriumi, kuris pasiūlė mažiausią paslaugos kainą“;
21.4. ieškovė į bylą pateikė 2012 m. kovo 1 d. tarp ieškovės ir UAB „Ecoservice“ sudarytą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartį Nr. KJ-12-041; taip pat prie jos sudarytą Priedą Nr. 1, kuriame nustatytas paslaugų teikimo įkainis (tarifas), kitos sutartyje neaptartos paslaugų teikimo sąlygos bei Priedą Nr. 2 konteinerių perdavimo ir priėmimo aktą. Šiukšlių išvežimo tarifai yra nustatinėjami ne ieškovės (jie reglamentuojami Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimais). Atsakovas į bylą nėra pateikęs įrodymų, pagrindžiančių neteisingą mokesčių apskaičiavimą proporcingai jo turimoms patalpoms (jo daliai bendrojoje nuosavybėje). Pareiga butų ir kitų patalpų savininkams apmokėti už suteiktas šiukšlių išvežimo paslaugas, proporcingai jų valdomam butų ir kitų patalpų plotui, kyla už visas išvežtas šiukšles, o ne tik už išvežtas šiukšles susidariusias pastato bendrojo naudojimo patalpose, kaip klaidingai interpretavo teismas skundžiamame sprendime;
21.5. šiukšlių išvežimas yra specifinė paslauga, kurios realų atlikimą neįmanoma patikrinti, nes neįmanoma išskirti kiekvieno atskiro subjekto išmesto šiukšlių kiekio į konteinerius, neįmanoma nustatyti, kas ir kokiu intensyvumu konteineriais naudojosi. Dėl to esant galiojančiai sutarčiai dėl komunalinių paslaugų suteikimo, atsakovas privalo sumokėti už jam suteiktas komunalines paslaugas nepriklausomai nuo to, kokiu intensyvumu jis jomis naudojosi. Mokesčių dydis priklauso, šio atveju, nuo atsakovo valdomų patalpų ploto (CK 4. 82 straipsnis). Neabejotina, kad vertinant kitaip būtų pažeistos gyvenamojo namo kitų butų savininkų teisės, nes bendras mokėjimas, tenkantis namo bendraturčiams būtų paskirstytas kitiems butų ir kitų patalpų savininkams, kas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus.
Atsiliepimas
22. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti visiškai, kaip nepagrįstą, ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą nepakeistą, priteisti visas atsakovo bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
22.1. apeliantei neteikiant į bylą pakankamų įrodymų, kuriais būtų galima įrodyti atsakovo kaip negyvenamos palėpės savininko pareigą susimokėti už šiukšlių išvežimą, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog apeliantės reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti;
22.2. atsakovas teikė savo argumentus, nurodė aktualų teisinį reguliavimą dėl prievolės palėpės savininkui mokėti už šiukšlių išvežimą, savo nesutikimą su apeliantės ieškinio reikalavimais grindė ir vienu esminiu principu – teršėjas moka (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Teismas tinkamai įvertino visus šalių argumentus, aplinkybę, jog apeliantė nepaneigė atsakovo argumentų, ir todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atmesdamas apeliantės reikalavimus priteisti mokestį už šiukšlių išvežimą;
22.3. apeliantė byloje taip ir neįrodė, kaip tiksliai yra skaičiuojamas mokestis už atliekų išvežimą atsakovui, o vien tas faktas, jog jis buvo pasirašęs šių paslaugų teikimo sutartį su paslaugų teikėju visiškai neįrodo apeliantės reikalavimų pagrįstumo;
22.4. negyvenamosios palėpės savininkas nėra teršėjas, jis šiose patalpose negyvena, jokios veiklos nevykdo. Tai, jog šiai dienai iš atsakovo nėra reikalaujama susimokėti jokio mokesčio už atliekų išvežimą, tik patvirtina, jog apeliantė nėra teisi reikalaudama aptariamo mokesčio. Šiai dienai namą, kuriame yra atsakovo turimos palėpės patalpos, administruoja SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, kuri, vadovaujantis esamu teisiniu reguliavimu (kuris buvo toks pat ir kai apeliantė reikalavo mokesčio už atliekų išvežimą), jokio mokesčio už atliekų išvežimą neskaičiuoja;
22.5. apeliantė yra neteisi ir bando suklaidinti teismą, pateikdama savo versiją dėl bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidų, kurias sudaro trys išlaidų grupės;
22.6. akivaizdu, jog nesant teršėjo, atsakovui neatliekant jokios veiklos, nesusiformuoja ir atliekos, todėl apeliantas neturi jokio pagrindo reikalauti priteisti sumų už atliekų išvežimą, priešingu atveju būtų pažeisti CK 1.5 straipsnyje nustatyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo prievolės apmokėti už ieškovės teiktas administravimo paslaugas – už buitinių atliekų išvežimą.
24. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį dalyje dėl skolos už atliekų išvežimą (iš viso 267,61 Eur) atmetė kaip neįrodytą, motyvuodamas tuo, kad iš ieškovės pateiktų įrodymų negalima nustatyti, ar visos atliekos buvo iš bendrojo naudojimo patalpų, jei tik dalis – tai kokia dalis mokesčio turi būti paskirstoma visiems savininkams už bendrojo naudojimo patalpose susidariusių atliekų išvežimą (sprendimo 13 punktas).
25. Ieškovė, nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.
26. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė reikalavimą priteisti skolą grindė CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalimis ir 4.84 straipsnio 9 dalimi.
27. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 9 dalis). Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas.
28. Nagrinėjamoje byloje ieškovei reikalaujant apmokėjimo už suteiktas paslaugas, o atsakovui nepripažįstant šio reikalavimo, ieškovei tenka pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius paslaugos suteikimą, o atsakovui pagrįsti savo teiginius dėl pareigos mokėti už suteiktas paslaugas nebuvimo.
29. Apeliantė atsakovo pareigą mokėti už atliekų išvežimą kildina iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr.1-1185 patvirtintų Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės). Ieškovės teigimu šiukšlių išvežimas yra specifinė paslauga, kurios realų atlikimą neįmanoma patikrinti, nes neįmanoma išskirti kiekvieno atskiro subjekto išmesto šiukšlių kiekio į konteinerius, neįmanoma nustatyti, kas ir kokiu intensyvumu konteineriais naudojosi. Dėl to, esant galiojančiai sutarčiai dėl komunalinių paslaugų suteikimo, atsakovas privalo sumokėti už jam suteiktas komunalines paslaugas nepriklausomai nuo to, kokiu intensyvumu jis jomis naudojosi. Mokesčių dydis priklauso, šiuo atveju, nuo atsakovo valdomų patalpų ploto.
30. Atsakovas nesutikimą mokėti už šiukšlių išvežimą mokėti motyvuoja tuo, kad negyvenamosios palėpės savininkas nėra teršėjas, jis šiose patalpose negyvena, jokios veiklos nevykdo.
31. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovui P. B. nuo 2013 m. balandžio 9 d. nuosavybės teise priklauso 7379/10000 dalys negyvenamosios patalpos-neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas I, b. l. 11-12).
32. Remiantis Atliekų tvarkymo taisyklių (redakcija aktuali ginčo laikotarpiui galiojo 2016.05.11 – 2018.05.01) 3 punktu Taisyklės galioja Savivaldybės teritorijoje ir yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Visi komunalinių atliekų turėtojai, išskyrus Taisyklėse nurodytus atvejus, privalo laikytis šių Taisyklių reikalavimų ir naudotis Savivaldybės organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos teikiamomis paslaugomis bei mokėti už jas Taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas – atliekų gamintojas arba juridinis ar fizinis asmuo, kuris turi atliekų arba kurio veiklos metu susidaro komunalinių atliekų (Atliekų tvarkymo taisyklių 7.8 punktas). Vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių 21 punktu atliekų turėtojai yra skirstomi į šias grupes: 1) gyventojai (fiziniai asmenys); 2) įmonės, įstaigos, organizacijos (juridiniai asmenys), kurių veikloje susidaro atliekos, panašios į komunalines atliekas, ir šių atliekų tvarkymas nėra apibrėžtas juridiniam asmeniui išduotame TIPK leidime arba juridinis asmuo TIPK leidimo neturi ir neprivalo turėti; 3) įmonės, įstaigos, organizacijos (juridiniai asmenys), kurių veikloje susidaro atliekos, panašios į komunalines atliekas, ir kurių tvarkymas yra apibrėžtas juridiniam asmeniui išduotame TIPK leidime.
33. Iš nurodytų Atliekų tvarkymo taisyklių nuostatų matyti, kad mokėti už atliekų išvežimą privalo atliekų turėtojai, kurie visais atvejais yra siejami su patalpų faktiniu naudojimu. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų ir atsakovo paaiškinimų, atsakovas yra negyvenamųjų patalpų – dalies palėpės savininkas. Apeliantė neneigia šių nustatytų faktų.
34. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės. Tai – turto administravimo išlaidos (CK4.84 straipsnio 4 dalis), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK4.82 straipsnio 3 dalis) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.) Asmeninės išlaidos yra išimtinai sutartinio pobūdžio ir nesusijusios su įstatyme nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų prievole mokėti namui išlaikyti ir išsaugoti reikalingas išlaidas bei administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-494/2012).
35. Taigi byloje esant nustatytai aplinkybei, kad atsakovas nesinaudoja jam priklausančia dalimi negyvenamosios patalpos – neįrengta pastoge, (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovei įsiskolinimo už šiukšlių išvežimą.
36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog ieškovei neįrodžius kokia dalis mokesčio turi būti paskirstoma visiems savininkams už bendrojo naudojimo patalpose susidariusių atliekų išvežimą, atsakovas neturi mokėti apeliantei už šiukšlių išvežimo paslaugą, kurios negavo, o apeliantės pozicija reikalauti mokėti tokiu atveju yra nepagrįsta.
37. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
38. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais, todėl jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
39. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
40. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Iš byloje esančios 2020 m. vasario 3 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 20/02-07 ir jos apmokėjimą patvirtinančio 2020 m. vasario 4 d. bankinio mokėjimo nustatyta, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė 435,60 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti rengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą.
41. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, 8.11 punkte (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio, atsakovui iš ieškovės priteisiama 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
42. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Neris apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui P. B. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano būstas Neris (juridinio asmens kodas: 121483222) 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.