- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-20
- Bylos Nr.
- 2A-84-259/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Ramūnas Mitkus, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- L. S.
- Ieškovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- A. S.
- Išvadą teikia
- Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Valda Grigonytė
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Virginijos Gudynienės, sekretoriaujant Indrei Stankienei, dalyvaujant atsakovui L. S., jo atstovei advokatei Valdai Grigonytei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-543-572/2009 pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui L. S., trečiajam asmeniui A. S., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio vaikams pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė R. S. ieškiniu (t.1, b.l.2-5) prašė padidinti išlaikymą, priteistą A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), iš L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iki 500 Lt kas mėnesį nuo ieškinio teisme įregistravimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; padidinti išlaikymą, priteistą K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), iš L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iki 500 Lt kas mėnesį nuo ieškinio teisme įregistravimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009-08-05 sprendimu (t.2, b.l.46-52) ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2003-10-16 sprendimu civ. byloje Nr. 2-2580-04/2003 priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisė iš atsakovo L. S. išlaikymą sūnums A. S. ir K. S. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-01-07 iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais disponuos ieškovė R. S. uzufrukto teise; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė ieškovei iš atsakovo 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 22,26 Lt kitų būtinų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovo 72 Lt žyminio mokesčio ir 14,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, jog šalys turi du nepilnamečius sūnus: A. S., gim. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.6), ir K. S., gim. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.7). Šalių santuoka nutraukta 2004-10-12 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu (t.1, b.l.9-12), ištuoka įregistruota 2004-12-06 (t.1, b.l.13). Nepilnamečių šalių vaikų išlaikymo klausimas išspręstas Alytaus rajono apylinkės teismo 2003-10-16 sprendimu: jiems priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį iki pilnametystės (t.1, b.l.8). Spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, teismas laikė, jog būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu (padidėjimu ar sumažėjimu). Teismas nustatė, jog ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis nėra pasikeitusi iš esmės. Aplinkybių, kad atsakovas per laikotarpį nuo išlaikymo vaikams priteisimo iki šios dienos įregistravo kitą santuoką (t.1, b.l.47) ir turi mažametę dukrą V., gim. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.46), kad dukrai V. Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-06-28 įsakymu (t.1, b.l.45) yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokoms po 150 Lt, teismas nelaikė patvirtinančiomis atsakovo turtinės padėties pablogėjimą. Teismas nustatė, jog šiuo metu atsakovas turi išlaikyti savo ir ieškovės sūnus A. ir K. bei dukrą iš antros santuokos. Priteisiant vienam iš vaikų išlaikymą, kai teisę jį gauti iš to paties asmens turi du ir daugiau vaikų, turi būti vadovaujamasi lygybės principu. Tačiau teismas sprendė, jog šis principas nereiškia absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno iš vaiko poreikius. Kadangi šalių vyresniajam sūnui yra keturiolika metų, o jaunesnysis sūnus lankys ikimokyklinę grupę darželyje bei sekančiais metais pradės lankyti mokyklą, teismas laikė, jog jų poreikiai yra gerokai didesni nei atsakovo dvejų metų dukters iš antros santuokos. Be to, teismas nustatė, jog prie atsakovo mažametės dukros išlaikymo didele dalimi prisideda mergaitės seneliai, kurie perka jai drabužius ir maistą, sumoka mokestį už darželį. Todėl teismas sprendė, jog atsakovo gaunamos pajamos gali būti skiriamos jo vaikų iš pirmosios santuokos išlaikymui.
Teismas nustatė, jog atsakovas nuo santuokos nutraukimo dienos privalomo registruoti turto neįgijo (t.1, b.l.56-57), tačiau pasirašė povedybinę sutartį (t.1, b.l.48-50), kuria turtą, kurio statybos darbai pradėti iki santuokos, tačiau statinio pripažinimo tinkamu naudoti dokumentai sudaryti po santuokos, paliko sutuoktinei kaip asmeninę nuosavybę. Atsakovo sutuoktinė G. S., gyvendama santuokoje su atsakovu, įgijo automobilį VW Passat, kuris pagal povedybinę sutartį taip pat priskirtas jos asmeninei nuosavybei. Šiuo metu atsakovo sutuoktinės vardu yra registruoti du automobiliai, nors vienu automobiliu naudojasi atsakovas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas pripažino, jog povedybine sutartimi atsakovas pablogino savo turtinę padėtį, kadangi jau įregistravus santuoką pabaigė įrengti namą, savo darbu ir šeimos pajamomis atliko apdailos darbus, aptvėrė tvorą. Teismas nustatė, jog atsakovas nuo 2009-07-01 dirba UAB „Nerilita", kurios akcininkas ir direktorius yra jo brolis R. S. (t.2, b.l.20). Iki š.m. liepos mėn. atsakovas taip pat dirbo brolio valdomoje įmonėje „Nerlina". Teismas kritiškai vertino atsakovo teiginius, jog jis gaudavo tik minimalų darbo užmokestį, o už paskutinius mėnesius darbo užmokestis iš viso nebuvo sumokėtas, kadangi nustatė, jog atsakovo brolio vadovaujamojoje įmonėje UAB „Nerlina" buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis ir už tai atsakovo brolio atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas (t.1, b.l.120). Todėl teismas pripažino, jog atsakovas, dirbdamas brolio įmonėje, galėjo gauti neapskaitytą darbo užmokestį ir todėl jo gaunamos pajamos yra didesnės nei minimalus darbo užmokestis. Teismas nustatė, jog atsakovas neužtikrina reguliaraus ir pakankamo išlaikymo savo nepilnamečiams sūnums, kadangi priteistą išlaikymą vaikams mokėjo nereguliariai, yra įsiskolinęs nemažą - maždaug 10 000 Lt sumą (t.1, b.l.14). Teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti sūnų turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos negali dirbti kitų darbų) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Teismas sprendė, jog tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti vaikų išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad vaikai pas atsakovą būna kas antrą mėnesio savaitgalį ir tuo metu yra pilnai jo išlaikomi, kadangi nustatė, jog sūnus K. pas tėvą atvažiuoja tik maždaug kartą per tris mėnesius, o sūnus A. kas antrą mėnesio savaitgalį, ir tai tik tada, jeigu neserga jis pats arba tėvas (atsakovas). Teismas vertino, jog tokio atsakovo prisidėjimo prie vaikų išlaikymo negalima laikyti tinkamu ir dėl to teigti, jog atsakovas turi didelių papildomų išlaidų, susijusių su vaikų apsilankymais jo namuose savaitgaliais. Teismas laikė neįrodyta ir aplinkybę, kad atsakovas turi daug papildomų išlaidų, susijusių su stuburo skausmais ir jam gydyti perkamais vaistais, kadangi iš atsakovo pateiktų vaistų pirkimo kvitų (t.1, b.l.74-76) nustatė, jog vaistai pirkti Ukmergės vaistinėje, kurioje dirba atsakovo sutuoktinės sesers vyras A. T., vaistai pirkti panaudojus skirtingas Medaus nuolaidų korteles, kelių minučių skirtumu per vieną dieną. Todėl teismas sprendė, jog sutuoktinės giminaitis padėjo atsakovui gauti nereikalingų vaistų pirkimo kvitų, o atsakovas juos panaudojo teisme, siekdamas įrodyti savo turtinę padėtį bei būtinumą vartoti vaistus. Vertindamas ieškovės turtinę padėtį, teismas nustatė, jog ieškovė turi du kambarius bendrabutyje, kuriuos jai padovanojo motina (t.1, b.l.18-19), automobilį (t.1, b.l.20), gauna maždaug 800 Lt darbo užmokestį (t.2, b.l.16), iš kurio privalo išlaikyti vaikus, išsilaikyti pati bei sumokėti komunalinius mokesčius. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų apie vaikams teikiamo išlaikymo dydį (t.1, b.l.22-27), vaikams reikalingo išlaikymo paskaičiavimo (t.1, b.l.28-29), medicininių išrašų (t.1, b.l.15-16), patvirtinančių papildomų išlaidų buvimą, teismas pripažino, kad vaikų poreikiai dabartiniu metu yra pasikeitę, pabrango maisto produktai, komunalinių mokesčių įkainiai, todėl 2003 m. iš atsakovo priteista išlaikymo suma neatitinka dabartinės situacijos ir realaus vaikų išlaikymo dydžio, dėl ko turėtų būti didinama.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (t.2, b.l.54-58) atsakovas L. S. su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti dalinai: pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2003-10-16 sprendimu Nr. 2-2580-04/2003 priteisto išlaikymo dydį abiem atsakovo nepilnamečiams vaikams A. ir K. S., padidinant išlaikymą po 225 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-01-07 iki vaikų pilnametystės, iš viso mokant kiekvienam vaikui po 225 Lt ir priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais disponuos ieškovė R. S. uzufrukto teise, dėl šių motyvų:
1) teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes, nurodydamas, jog santuokoje 2007-04-02 gimusios dukters V. turėjimas nepatvirtina atsakovo turtinės padėties esminio pablogėjimo. Teismas neatsižvelgė, jog per laikotarpį nuo išlaikymo sūnums priteisimo iki šios dienos atsakovas įregistravo kitą santuoką ir turi mažametę dukrą V., kurios išlaikymas periodinėmis išmokomis po 150 Lt yra priteistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-06-28 įsakymu. Nors teismas nurodė, jog priteisiant vienam iš vaikų išlaikymą, kai teisę jį gauti iš to paties asmens turi du ir daugiau vaikų, turi būti vadovaujamasi lygybės principu, tačiau susidariusią situaciją traktavo visiškai neteisingai, konstatuodamas, jog šis principas nereiškia absoliučios vaikų lygybės. Teismas neteisingai vertino, jog vien dėl to, kad atsakovo sūnūs yra vyresni už atsakovo dukrą, jų poreikiai yra didesni už dukters;
2) teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str. 2 d.). Šiuo metu priteista išlaikymo suma trims atsakovo vaikams yra 550 Lt, t.y. viršija 50 proc. jo gaunamo darbo užmokesčio. Vadinasi, priteista išlaikymo suma yra didesnė, nei leidžia atsakovo turtinė padėtis;
3) teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir atsakovo pateiktus įrodymus. Teismas netinkamai įvertino povedybinės sutarties sudarymo aplinkybes ir priežastis. Atsakovo antroji santuoka buvo sudaryta 2006-10-06, o povedybinė sutartis - 2006-11-22. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 44/195063 4 lape yra įrašas, jog 2006-11-02 užfiksuotas viso pastato baigtumas - 98 procentai (t.1, b.l.1147). Vadinasi, šis namas yra atsakovo sutuoktinės G. S. įgytas iki santuokos, dėl ko yra teisinga ir protinga, jog sudarant povedybinę sutartį, atsakovas neprieštaravo, kad visas po santuokos sutuoktinės vardu turimas nekilnojamasis turtas būtų pripažintas tik jos nuosavybe. Gyventi į namą atsakovas persikraustė tik tada, kai jis buvo užbaigtas, o lėšos namo statybai bei įrengimui atsakovo sutuoktinės buvo paimtos iš AB Swedbank, todėl atsakovas savo turtinės situacijos, pasirašydamas tokią povedybinę sutartį, nepablogino. Prie šio turto sukūrimo atsakovas neprisidėjo nei lėšomis, nei darbu. Todėl teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovui įregistravus santuoką, jis pabaigė įrengti namą, savo darbu šeimos pajamomis atliko apdailos darbus, aptvėrė tvorą ir, pasirašydamas povedybinę sutartį, tyčia pablogino savo turtinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo uošvė liudytoja I. K. paliudijo, kad prie namo vidaus įrengimo daug prisidėjo ji ir jos vyras;
4) tai, kad atsakovo šeima turi du automobilius, negali būti vertinama, kaip atsakovo šeimos turtinės padėties žymus pagerėjimas. Automobilio Renault Safrane, 1994 m. laidos, vertė yra 3 793 Lt (t.1, b.l.123), o kito automobilio VW Passat, 1984 m. laidos, vertė yra 5 000 Lt (t.1, b.l.122). Atsakovas su šeima gyvena kaime, todėl automobiliai yra būtini kaip susisiekimo priemonė nuvykti į parduotuvę ar pas gydytojus, pas kuriuos dažnai tenka vežti atsakovo dukrą. Teismas neteisingai vertino, jog jei atsakovo sutuoktinės vardu yra du automobiliai ir vienu iš jų naudojasi atsakovas, tai yra atsakovo turtinės padėties dirbtinis pablogėjimas. Atkreiptinas dėmesys, jog automobilis Renault Safrane buvo apgadintas autoįvykio metu, todėl jam sugedus, buvo reikalinga įsigyti kitą automobilį, nes transporto priemonė yra būtina gyvenant tolokai nuo Alytaus miesto;
5) teismo išvada, kad dirbdamas savo brolio R. S. firmoje atsakovas gauna didesnį atlyginimą, negu minimalus, nepagrįsta. Atsakovas pateikė teismui pažymas apie gaunamą darbo užmokestį, kuris yra minimalus (t.1, b.l.55). Baudžiamasis įsakymas atsakovo brolio atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-366-06/2004 buvo priimtas prieš 5 metus - 2004-11-19 dėl BK 222 str. 1 d. (dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo), pagal BK 220 str. 1 d. (dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo) ir dėl BK 300 str., bet baudžiamajame įsakyme nėra užfiksuota jokių duomenų, kad bendrovėje buvo mokami atlyginimai vokeliuose ar kad darbuotojai gaudavo į rankas daugiau, negu įrašyta darbo užmokesčio žiniaraščiuose, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi šiuo baudžiamuoju įsakymu, nes ginčas dėl įsiskolinimo ir dabartinio gaunamo atlyginimo vyksta po 5 metų - t.y. 2009 m. Be to buvo pristatyta 2009-02-19 pažyma iš Alytaus AVMI, kurioje nėra užfiksuota, kad darbuotojams yra mokamas neapskaitytas darbo užmokestis;
6) atsakovo turtinė padėtis nėra pasikeitusi, ji nėra pagerėjusi, o įsiskolinimas dėl išlaikymo atsirado dėl to, kad atsakovui nesavalaikiai buvo mokamas darbo užmokestis. Alytaus mieste yra didelis nedarbas, todėl neteisinga traktuoti, kad atsakovas tyčia neieško kito geriau apmokamo darbo. Be to, iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad atsakovui diagnozuota stuburo osteochondrozė, radikulopatia, dėl ko atsakovas negali dirbti sunkaus fizinio darbo (t.1, b.l.59);
7) teismas neteisingai įvertino atsakovo šeimos gaunamas pajamas. Atsakovas gauna minimalų atlyginimą ir moka alimentus 3 vaikams, jo sutuoktinė taip pat gauna nedidelį atlyginimą – apie 1000 Lt (t.1, b.l.77-78). Liudytojai I. K., A. T. patvirtino, kad jie padeda atsakovo šeimai pragyventi. Iš minimalaus atsakovo atlyginimo atskaičius visus mokesčius bei išlaikymą sūnums A. bei K., atsakovas šiuo metu į rankas gauna apie 300 Lt, iš kurių 150 Lt aš dar turi mokėti savo sutuoktinei dukros V. išlaikymui;
8) atsakovas nereguliariai perveda išlaikymą vaikams, nes dėl finansinės krizės ir sunkios firmos padėties vėluoja atlyginimai. Tačiau savo sūnus atsakovas visą laiką pasiima kas antrą savaitgalį, pagal galimybes duoda pinigų po 10 Lt smulkioms išlaidoms. Todėl teismas neteisingai sprendė, jog atsakovas netinkamai prisideda prie savo sūnų išlaikymo, per mažai skiria lėšų, todėl atsakovo gaunamos pajamos gali būti skiriamos jo vaikų iš pirmos santuokos išlaikymui;
9) teismas, vertindamas ieškovės paskaičiavimus dėl vaikų poreikių, turėjo atsižvelgti ir į A. S. parodymus, kad jam jo motina (ieškovė) perka brangius rūbus, duoda dienpinigius po 15-20 Lt, todėl ieškovės faktiškai gaunamos pajamos realiai neatitinka išlaidų.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.2, b.l.64-67) ieškovė R. S. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:
1) tėvo ir motinos teisės ir pareigos vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.), tačiau atsakovas savo pareigą išlaikyti vaikus perkėlė ieškovei, ką įrodo 2009-01-06 antstolės A. K. pažyma, patvirtinanti, jog atsakovas 2009-01-01 vaikų išlaikymui yra įsiskolinęs 10 204,58 Lt;
Atsiliepimas
2) atsakovo materialinė padėtis yra žymiai geresnė, nei ieškovės. Ieškovės pajamas sudaro minimali mėnesio alga, tuo tarpu atsakovo darbo užmokestis yra didesnis (apie 1 000 Lt). Nepaneigta aplinkybė, kad dirbdamas brolio įmonėje atsakovas gali turėti papildomų pajamų, kurių teismui nenurodė. Ieškovės turtas susideda iš gyvenamosios patalpos bendrabutyje ir beverčio automobilio VW Golf . Atsakovas teismui siekė įrodyti, kad jo padėtis yra dar sunkesnė, nes turto neturi, o povedybine sutartimi visas turtas nuosavybės teise priklauso sutuoktinei. Tačiau išnagrinėjus bylą, atsakovo materialinės padėties pablogėjimas liko neįrodytas;
3) pateikdamas povedybinę sutartį, atsakovas sąmoningai siekė iškreipti faktus ir įtikinti teismą, kad jo materialinė padėtis yra bloga. Tačiau povedybinė sutartis, nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla, sutartys dėl kilnojamųjų daiktų įgijimo tik patvirtina faktą, kad atsakovo materialinė padėtis yra gera, leidžianti teikti vaikų išlaikymui teismo nustatytas periodines išmokas. Atsakovas gyvena sutuoktinei priklausančiame name, kuriuo naudojasi, kurį nuolat gerina ir kuriame yra visi namų apyvokos reikmenys ir baldai. Šiuo atveju ne tiek yra svarbi nuosavybės forma, kiek svarbu yra tai, kad atsakovas sutuoktinio teisėmis naudojasi didelės vertės daiktais: gyvenamuoju namu, žemės sklypu, baldais, buitine technika, automobiliais, o ieškovė ir jos išlaikomi du nepilnamečiai vaikai tokių sąlygų ir materialių daiktų neturi. Lyginant ieškovės ir atsakovo gyvenamuosius būstus, akivaizdu, kad ieškovė žymiai daugiau lėšų išleidžia gyvenamojo būsto išlaikymui nei atsakovas, nes už tris asmenis bendrabutyje moka didelius mokesčius, ką patvirtina pateikti išlaidų kvitai už būsto šildymą ir komunalinius patarnavimus. Atsakovo šeima turi du automobilius, kas įrodo materialinės padėties pakankamumą. Ieškovė vaikų poreikiams sistemingai turi papildomų išlaidų (sveikatos stiprinimui, kompiuteriui), tuo tarpu atsakovas nekasdieniniams vaikų poreikiams minėtų išlaidų neturi. Lyginant šalių turtinę padėtį, būtina įvertinti ir aplinkybę, kad atsakovui didelę paramą teikia jo sutuoktinės tėvai. Atsakovo sutuoktinės materialinė padėtis, sprendžiant iš rašytinių byloje esančių įrodymų, leidžia didesne dalimi prisidėti prie dukters V. išlaikymo, dėl ko V. atsakovas turi skirti tik 150 Lt per mėnesį;
4) iš atsakovo jo sūnų išlaikymui priteista suma nėra per didelė, nes, vadovaujantis LAT praktika, 600 Lt išlaikymas dažnai priteisiamas vienam vaikui. Šiuo atveju 600 Lt dydžio išlaikymas atitenka dviem vaikams. Teismo įsakymu, kuris buvo išduotas atsakovo sutuoktinės prašymu, išlaikymas V. yra nustatytas po 150 Lt per mėnesį. Tai reiškia, kad atsakovo sutuoktinė, turėdama tik vieną išlaikytinį, kai tuo tarpu atsakovas turi tris, atsižvelgdama į jo ir savo materialinę padėtį, reikalavo tokio dydžio išlaikymo, kokio reikia jos dukrai išlaikyti. Dėl šios aplinkybės atsakovo argumentai, kad jo dukters išlaikymas reikalauja iš jo tiek pat lėšų, kaip ir kitų dviejų nepilnamečių vaikų, yra nepagrįsti;
5) 600 Lt išlaikymo suma netenkina abiejų vaikų poreikių, yra aiškiai per maža, dėl to ieškovė taip pat skiria lėšų nepilnamečių vaikų išlaikymui. Įvertinus analogišką sumą, kurią teismas priteisė iš atsakovo, skirdama vaikams 600 Lt, ieškovė turi tenkintis tik 200 Lt (800-600) suma, kuri lieka jos pragyvenimui. Ieškovės galimybė dirbti papildomai ir turėti dar daugiau pajamų yra negalima, nes vaikai yra tokio amžiaus, kai jiems reikalinga nuolatinė priežiūra, šiltas maistas. Likusį laisvą nuo darbo laiką ieškovė skiria vaikų priežiūrai, jų auklėjimui, valgio gaminimui. Tuo tarpu atsakovas tokių pareigų savo dviejų nepilnamečių sūnų atžvilgiu nevykdo. Dėl to jis turi galimybę papildomai dirbti ir gauti lėšų vaikų išlaikymui;
6) nors atsakovas nurodo, jog turi stuburo susirgimų, dėl ko jo galimybės susirasti papildomą darbą yra ribotos, tačiau jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad atsakovas yra nedarbingas arba iš dalies darbingas, nėra. Tuo tarpu byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad šalių vaikai turi sveikatos problemų (K. serga mažakraujyste, bronchine astma, reikia operacijos dėl adenoidų, dažnai serga ausų uždegimu). Sūnus K. lankys darželio paruošiamąją klasę, dėl ko yra būtinos 182 Lt išlaidos už darželį. Mokesčiai už būstą pagal pateiktus įrodymus sudaro 450 Lt per mėnesį. Įvertinus išlaidas maistui, lavinimui, drabužiams ir avalynei, laikytina, kad palikus galioti teismo sprendimą, vaikams teikiamas išlaikymas yra mažesnis, nei reikalingas vaiko būtiniems poreikiams tenkinti;
7) atsakovas piktybiškai vengia išlaikyti vaikus. Paskutinį kartą dalį išlaikymo, iš viso 350 Lt ieškovė gavo tik birželio mėnesį. Nors vykstant teisminiam ginčui, atsakovas žadėjo padėti nupirkti vaikams reikalingų priemonių ir daiktų naujiems mokslo metams, tačiau pažadų neįvykdė, dėl ko vaikai iki šiol negali turėti jiems reikalingų mokslui priemonių, drabužių, avalynės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatytos tos faktinės aplinkybės, kad šalys turi du nepilnamečius sūnus: A. S., gim. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.6), ir K. S., gim. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.7). Šalių santuoka nutraukta 2004-10-12 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu (t.1, b.l.9-12), ištuoka įregistruota 2004-12-06 (t.1, b.l.13). Nepilnamečių šalių vaikų išlaikymo klausimas išspręstas Alytaus rajono apylinkės teismo 2003-10-16 sprendimu: nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės (t.1, b.l.8). Ieškovė R. S. ieškiniu (t.1, b.l.2-5) prašė padidinti išlaikymą, priteistą A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), iš L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iki 500 Lt kas mėnesį nuo ieškinio teisme įregistravimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; padidinti išlaikymą, priteistą K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), iš L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iki 500 Lt kas mėnesį nuo ieškinio teisme įregistravimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009-08-05 sprendimu (t.2, b.l.46-52) ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2003-10-16 sprendimu civ. byloje Nr. 2-2580-04/2003 priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisė iš atsakovo L. S. išlaikymą sūnums A. S. ir K. S. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-01-07 iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais disponuos ieškovė R. S. uzufrukto teise; likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Apeliantas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2003-10-16 sprendimu Nr. 2-2580-04/2003 priteisto išlaikymo dydį abiem atsakovo nepilnamečiams vaikams A. ir K. S., nustatyti padidinant išlaikymą tik iki 225 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-01-07 iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, apeliacinis skundas pagrindinai grindžiamas tais motyvais, jog teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes, teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str. 2 d.). Šiuo metu priteista išlaikymo suma trims atsakovo vaikams yra 550 Lt, t.y. viršija 50 proc. jo gaunamo darbo užmokesčio, priteista išlaikymo suma yra didesnė, nei leidžia atsakovo turtinė padėtis; teismas netinkamai įvertino povedybinės sutarties sudarymo aplinkybes ir priežastis, ją sudarydamas atsakovas savo turtinės situacijos, nepablogino. Atsakovo turtinė padėtis nėra pasikeitusi, ji nėra pagerėjusi, o teismo išvada, kad dirbdamas savo brolio R. S. firmoje atsakovas gauna didesnį atlyginimą, negu minimalus, nepagrįsta. atsakovas nereguliariai perveda išlaikymą vaikams, nes dėl finansinės krizės ir sunkios firmos padėties vėluoja atlyginimai , o todėl ieškovės faktiškai gaunamos pajamos realiai neatitinka išlaidų, nes ji perka brangius rūbus sūnui.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi apeliacinį skundą, laiko, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad Alytaus rajono apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės ieškinys dėl nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio pakeitimo yra pagrįstas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Pagal šio straipsnio 6 dalį tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Šios konstitucinės normos yra detalizuotos CK trečiosios knygos straipsniuose, reglamentuojančiuose tėvų valdžios turinį (3.155 straipsnis), tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus (3.192 straipsnis), išlaikymo priteisimą (3.194 straipsnis), išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą (3.201 straipsnis) ir kt. CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Visos šios įstatymo nuostatos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios ir sudaro vientisą sistemą, užtikrinančią harmoningą vaiko asmenybės raidą. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Pagal CK 3.192 straipsnį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis).
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Sinkevičius v. A. Balod, bylos Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.
Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines išmokas yra tęstinio pobūdžio, todėl natūralu, kad kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis, atsiranda teisinis pagrindas vienam iš tėvų kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nustatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.
CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuojama nuostata, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Bagdonienė v. V. Bagdonas, byla Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Jakimavičienė v. P. Jakimavičius, byla Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Jakimavičienė v. P. Jakimavičius, byla Nr. 3K-7-96/2003).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai ir teisingai nustatė, kad nuo išlaikymo priteisimo momento iki ieškinio pateikimo dėl išlaikymo dydžio padidinimo momento, šalių turtinė padėtis iš esmės nepakito-nei pablogėjo, nei pagerėjo. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą padidinti priteistą išlaikymą teisėjų kolegijos vertinimu pagrįstai sąlygojo nustatytos objektyvios faktinės aplinkybės, kad šalių vyresniajam sūnui yra keturiolika metų, o jaunesnysis sūnus lankys ikimokyklinę grupę darželyje bei sekančiais metais pradės lankyti mokyklą, o iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų apie vaikams teikiamo išlaikymo dydį (t.1, b.l.22-27), vaikams reikalingo išlaikymo paskaičiavimo (t.1, b.l.28-29), medicininių išrašų (t.1, b.l.15-16), patvirtinančių papildomų išlaidų buvimą, teismas teisingai konstatavo, kad vaikų poreikiai dabartiniu metu yra pasikeitę, nes pabrango maisto produktai, komunalinių mokesčių įkainiai, todėl 2003 m. iš atsakovo priteista išlaikymo suma neatitiko dabartinės situacijos ir realaus vaikų išlaikymo dydžio, dėl ko teisingai sprendė, kad išlaikymo suma turėtų būti didinama.
Dėl šių motyvų teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, jog teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir atsakovo pateiktus įrodymus, nes atsakovo turtinė padėtis nėra pasikeitusi, ji nėra pagerėjusi, todėl spręsdamas ieškinio pagrįstumą suklydo (skundo 1 , 3 ir 6 punktai).
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, jog teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (skundo 2 p), o dėl finansinės krizės ir sunkios firmos, kurioje dirba atsakovas padėties, vėluoja atlyginimai (skundo 8 p.). Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta vaikui reikalinga išlaikymui suma yra pagrįsta byloje surinktų įrodymų visuma, atitinka šalių turtinę padėtį. Šalių įrodymai (CPK 177 straipsnio 2 dalis) teismo įvertinti tinkamai, nepažeidžiant CPK 185 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis, jog nors atsakovas nurodo, jog turi stuburo susirgimų, dėl ko jo galimybės susirasti papildomą darbą yra ribotos, tačiau jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad atsakovas yra nedarbingas arba iš dalies darbingas, nėra. Apeliantas privalo imtis priemonių, jog gautų jo darbingumą atitinkančias pajamas, iš kurių galėtų teikti vaikui jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Tuo tarpu byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad šalių vaikai turi sveikatos problemų (K. serga mažakraujyste, bronchine astma, reikia operacijos dėl adenoidų, dažnai serga ausų uždegimu). Sūnus K. lankys darželio paruošiamąją klasę, dėl ko yra būtinos 182 Lt išlaidos už darželį. Mokesčiai už būstą pagal pateiktus įrodymus sudaro 450 Lt per mėnesį. Įvertinus išlaidas maistui, lavinimui, drabužiams ir avalynei, laikytina, kad palikus galioti teismo sprendimą, vaikams teikiamas išlaikymas yra ne per didelis, nei reikalingas vaikų minimaliems būtiniems poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo priteistas pakeistas išlaikymo dydis atitinka išlaikymo dydį reglamentuojančias Civilinio kodekso normas ir susiformavusią teismų praktiką.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriuose aptariamas turimų automobilių skaičius (skundo 4 p.), ir aplinkybė, jog atsakovas vargu gauna didesnį atlyginimą, negu minimalus (skundo 5 p.), teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes tai neturi įtakos skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir aukščiau išdėstytų motyvu pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-08-05 sprendimą palikti nepakeistą.