- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-27
- Bylos Nr.
- e2-533-164/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00118-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Šimkienė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- E. P.
- Kategorijos
- 2.5.1.6.1Actio Pauliana
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Šimkienė, sekretoriaujant Redai Vingienei, dalyvaujant ieškovo G. M. atstovei advokato padėjėjai K. Č.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei R. J., trečiajam asmeniui E. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (Actio Pauliana),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Atsiliepimas
Į teismo posėdį neatvyko atsakovė R. J. ir trečiasis asmuo E. P., apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (CPK 130 str.), prašymų, atsiliepimų nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2015 m. rugsėjo 11 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovės R. J. ir trečiojo asmens E. P., negaliojančia ab initio, taikyti restituciją natūra, t.y. visą 2015 m. rugsėjo 11 d. dovanojimo sutartimi (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) perleistą turtą gražinti R. J. nuosavybėn ir skirti ieškovo G. M. reikalavimui patenkinti - vykdyti skolos išieškojimui pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-23182-435/2015. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės R. J. ieškovo G. M. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje ir jo atstovė teismo posėdyje parodė, kad 2014 m. rugsėjo 26 d. R. J. kartu su sutuoktiniu S. J. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl fizinių asmenų R. J. ir S. J. bankroto bylos iškėlimo. Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-103-435/2015 atsisakė iškelti R.ir S. J. fizinių asmenų bankroto bylą, Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį paliko nepakeistą. 2015 m. rugsėjo 2 d. ieškovas G. M. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti solidariai iš skolininkų S. J. ir R. J. jam 14 481 Eur skolos, 2 963,65 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-09-10) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 98 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur išlaidų advokato pagalbai taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nutarė kreditoriaus G. M. reikalavimo įvykdymo užtikrinimui 17 444,65 Eur sumai taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti skolininkų S. J. ir R. J. nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir/ar nekilnojamuosius daiktus, uždraudžiant skolininkui jais disponuoti (perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises įjuos), tačiau paliekant teisę juos valdyti ir naudotis jais; nesant daiktų ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuoti pinigines lėšas priklausančias skolininkui ir esančias pas skolininką arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su kreditoriumi, darbuotojais, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Ieškovas, nepraleidęs 14 d. termino, 2015 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į antstolį su prašymu priimti vykdyti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-23182-435/2015. 2015 m. rugsėjo 22 d. antstolis priėmė vykdyti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-23182-435/2015 dėl skolininkų R. J. ir S. J. turto arešto 17 444,64 Eur sumai išieškojimo G. M. naudai. Laikinosios apsaugos priemonės turto arešto aktų registre buvo įregistruotos 2015 m. rugsėjo 22 d. 16:58 val., tačiau paaiškėjo, kad 2015 m. rugsėjo 11 dieną (t.y. jau teismui nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones) atsakovė dovanojimo sutartimi(notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) perleido nuosavybės teisę į sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), savo motinai E. P., o nuosavybės teisė E. P. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2015 m. rugsėjo 14 d. Ieškovo manymu, ginčijamas sandoris pažeidė atsakovės kreditorių teises ir interesus ir galėjo turėti įtakos tam, kad atsakovė nebegali atsiskaityti su kreditoriais. Pateiktą ieškinį dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškovas grindžia LR CK 6.66 str. numatytu actio Pauliana institutu. Nurodo, kad ieškovas turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovę, kadangi yra išduotas Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. teismo įsakymas išieškoti solidariai iš skolininkų S. J. ir R. J. kreditoriui G. M. 14481 Eur skolos, 2963,65 Eur palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-09-10) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo; išieškoti lygiomis dalimis iš kiekvieno skolininkų S. J. ir R. J. kreditoriui G. M. po 170 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, nėra jokių įrodymų, kad atsakovė privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, todėl ginčijama dovanojimo sutartis, kuria perleistas turtas trečiajam asmeniui yra neprivalomo pobūdžio. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teise nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2FB-103-435/2015 buvo nustatyta, kad iš viso atsakovės ir S. J. skola kreditoriams sudaro 192 300,65 Eur, neįskaičiuojant delspinigių, palūkanų ir vykdymo išlaidų. Tame tarpe, minėtoje byloje buvo patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas pareiškėjams R.ir S. J., kadangi ieškovas 2011 m. sausio 16 d. R. ir S. J. suteikė 50 000 Lt (14 481,00 Eur) paskolą, dėl ko buvo pasirašytas paprastasis vekselis. Taigi, akivaizdu, kad ginčijamo sandorio neatlygintinai sudarymas pažeidė ieškovo, kaip atsakovės kreditoriaus, teises ir interesus, kadangi piniginės lėšos galimai būtų gautos už perleistus sklypus privalėjo būti panaudotos tenkinant esamų kreditorių interesus. Taip pat preziumuojamas ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumas, kadangi sandoris sudarytas tarp dukros ir motinos. Be to, atsakovės nesąžiningumas siekiant neatsiskaityti su kreditoriais ir išimtinai tenkinti savo asmeninius ir artimųjų poreikius buvo konstatuotas tiek Kauno apylinkės teismo, tiek Kauno apygardos teismo. Taip pat ieškovas nėra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties termino, kadangi ieškovas apie ginčijamą sandorį sužinojo 2015 m. rugsėjo 22 d. Todėl atsižvelgiant į visas aplinkybes, matyti, kad yra visos LR CK 6.66 str. numatytos sąlygos ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu ab iititio. Ieškovas taip pat nurodo, kad pagal LR CK 6.66 str. 4 d., sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Šiuo atveju ginčijamu sandoriu padarytas atsakovės kreditoriaus teisių pažeidimas galėtų būti pašalintas taikant restituciją natūra ir žemės sklypus grąžinant atsakovei.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad atsakovė kartu su sutuoktiniu S. J. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl fizinių asmenų R. J. ir S. J. bankroto bylos iškėlimo. Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-103-435/2015 atsisakė iškelti R. ir S. J. fizinių asmenų bankroto bylą. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs R. J. ir S. J. atskirąjį skundą, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį paliko nepakeistą. 2015 m. rugsėjo 4 d. ieškovas G. M. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti solidariai iš skolininkų S. J. ir R. J. jam 14 481 Eur skolos, 2 963,65 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-09-10) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 98 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur išlaidų advokato pagalbai taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. priėmė teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš R. J. ir S. J., bei 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kreditoriaus G. M. reikalavimo įvykdymo užtikrinimui 17 444,65 Eur sumai areštavo skolininkų S. J. ir R. J. nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir/ar nekilnojamuosius daiktus, uždraudžiant skolininkams jais disponuoti (perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises įjuos), tačiau paliekant teisę juos valdyti ir naudotis jais; nesant daiktų ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuoti pinigines lėšas priklausančias skolininkui ir esančias pas skolininką arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su kreditoriumi, darbuotojais, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. G. M. 2015 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į antstolį su prašymu priimti vykdyti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinosios apsaugos priemonės turto arešto aktų registre buvo įregistruotos 2015 m. rugsėjo 22 d. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo ieškovas sužinojo, kad 2015 m. rugsėjo 11 dieną atsakovė dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) perleido nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), savo motinai E. P.. Nuosavybės teisė E. P. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2015 m. rugsėjo 14 d.
Ieškovas prašo pripažinti 2015 m. rugsėjo 11 d. dovanojimo sutartį (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą tarp atsakovės R. J. ir trečiojo asmens E. P., negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio pagrindu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nurodyta, jog kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi actio Pauliana – sandorių negaliojimo instituto išimtis, nes suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, siekiant apsiginti nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais siekiama nevykdyti ar netinkamai vykdyti kreditorių reikalavimus. Dėl šio kreditorių teisių apsaugos būdo išskirtinumo pastarąjį galima taikyti tik esant taikymo sąlygų visetui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Taigi, nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu pagrįstumą, būtina nustatyti, ar egzistuoja visos būtinos sąlygos actio Pauliana taikymo sąlygos.
Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog actio Pauliana instituto taikymui nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Pagal įstatymą, ieškiniai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu gali būti reiškiami per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčijamas sandoris sudarytas 2015 m. rugsėjo 11 d., ieškovas apie ginčijamą sandorį sužinojo 2015 m. rugsėjo 22 d., todėl laikytina, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino.
Antroji būtina sąlyga - kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Nustatyta, kad ieškovas atsakovei ir jos sutuoktiniui S. J. 2011 m. sausio 16 d. suteikė 50 000 Lt (14 481 Eur) paskolą. Atsakovė ir jos sutuoktinis laiku paskolos negrąžino, dėl ko ieškovas kreipėsi į teismą su pareiškimu priteisti šią skolą. Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. teismo įsakymu priteisė solidariai iš skolininkų S. J. ir R. J. kreditoriui G. M. 14481 Eur skolos, 2963,65 Eur palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-09-10) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, taip pat lygiomis dalimis iš kiekvieno skolininkų S. J. ir R. J. kreditoriui G. M. po 170 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovė nėra įvykdžiusi pareigos grąžinti paskolą ieškovui, todėl darytina išvada, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.
Trečioji būtina sąlyga - Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises, o tokio pažeidimo būdų ratas nėra griežtai apibrėžtas. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet nebaigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Šioje byloje aktualus vieno CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – aiškinimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ši formuluotė reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. A. M., D. M. ir D. K., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Baltijos parkingas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-423/2007). Kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais, pavyzdžiui, kai skolininkas, perleidęs turtą, nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtą ir taip sukelia realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. C. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-535/2007). Teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę.
Kauno apylinkės teise nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2FB-103-435/2015 buvo nustatyta, kad iš viso atsakovės ir S. J. skola kreditoriams sudaro 192 300,65 Eur, neįskaičiuojant delspinigių, palūkanų ir vykdymo išlaidų. Toje pačioje byloje buvo patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas pareiškėjams R. J. ir S. J., kadangi ieškovas 2011 m. sausio 16 d. R. ir S. J. suteikė 50 000 Lt (14 481,00 Eur) paskolą, dėl ko buvo pasirašytas paprastasis vekselis. Taigi, akivaizdu, kad sudarytu sandoriu sumažėjo atsakovės turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, apimtis, tokiu būdu sumažinant galimybę ieškovui patenkinti savo reikalavimą, todėl ginčijamu sandoriu buvo pažeistos ieškovo teisės bei teisėti interesai.
Ketvirtoji sąlyga - skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu skolininkas jo neprivalėjo sudaryti. Pareiga sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Privalėjimas sudaryti sandori actio Pauliana instituto prasme, teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindu atsirandantys imperatyvai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, CK 6.66 straipsnio 1 dalies sąlyga „neprivalėjo“ reiškia neturėjimą teisinės prievolės sudaryti sandorį, o privalėjimas sudaryti sandorį – viena iš imperatyviųjų nuostatų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.); pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011, 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pagal įstatymą, teismo sprendimą ar kitą imperatyvą atsakovė būtų įpareigota sudaryti ginčo sutartį.
Penktoji būtina sąlyga - skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Vertinant atsakovės sąžiningumą svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnio 1 punkte numatyta, jog preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Kadangi nustatyta, kad atsakovė ginčijamą sandorį sudarė su savo motina (trečiuoju asmeniu E. P.), todėl teismas konstatuoja, kad ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos.
Šeštoji būtina sąlyga – sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas. Ieškovas prašo pripažinti negaliojančia 2015 m. rugsėjo 11 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovės R. J. ir trečiojo asmens E. P., ir taikyti restituciją natūra, t.y. visą 2015 m, rugsėjo 11 d. dovanojimo sutartimi (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) perleistą turtą gražinti R. J. nuosavybėn ir skirti ieškovo G. M. reikalavimui patenkinti - vykdyti skolos išieškojimui pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. teismo įsakymą civ. byloje Nr. eL2-23182-435/2015. Taigi ieškovo reikalavimas yra nukreiptas į ginčijamu sandoriu perleistą turtą.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra visos būtinos sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnį, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas, 2015 m. rugsėjo 11 d. dovanojimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sudaryta tarp atsakovės R. J. ir trečiojo asmens E. P. pripažintina negaliojančia.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių. Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija (CK 6.145 str. 1 d.). Taikant restituciją, šalys atstatomos į iki sandorio sudarymo buvusią padėtį. LR CK 6.66 str. 4 d. numatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti.. Šioje byloje pripažinus 2015 m. rugsėjo 11 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) negaliojančia, taikytina restitucija natūra – atsakovės R. J. nuosavybėn grąžintini: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir skirtini ieškovo reikalavimui patenkinti – vykdyti skolos išieškojimui pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-23182-435/2015.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi, kuri patikslinta Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartimi, taikyta laikinoji apsaugos priemonė paliktina galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 20 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti ieškovei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti 2015 m. rugsėjo 11 d. dovanojimo sutartį (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą tarp R. J. ir E. P., negaliojančia ab initio.
Taikyti restituciją - grąžinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), R. J. nuosavybėn ir skirti G. M. reikalavimui patenkinti – vykdyti skolos išieškojimui pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-23182-435/2015.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi, kuri patikslinta Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartimi, taikytą laikinąją apsaugos priemonę palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš R. J. 20 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti G. M. naudai..
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.