Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Rimvydas Žukauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos U. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja prašė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusiam po jos brolio A. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Pareiškime nurodė, kad po A. Ž. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. A. Ž. žmonos ir vaikų neturėjo. Po brolio mirties U. B. nesikreipė į notaro biurą, nes būdama garbingo amžiaus (83 metai), neturinti teisinio išsilavinimo, negalėjo detaliai susipažinti su Lietuvos Respublikos teisės aktais, kurie reglamentuoja teisinius paveldėjimo santykius. Praėjus pusei metų po brolio mirties U. B. atsitiktinai sužinojo, kad norint paveldėti mirusio brolio turtą reikia kreiptis į notaro biurą, pateikiant savo ir mirusio brolio gimimo liudijimus, kad būtų įrodyta brolio ir sesės giminystės ryšys. Mirusio brolio ir U. B. gimimo liudijimai yra dingę, o jų kopijas gauti garbingo amžiaus paveldėtojai sudėtinga, todėl paveldėtoja 2020-12-03 Ukmergės rajono 2-ojo notaro biure pasirašė įgaliojimą R. S., kad ją atstovautų, vedant paveldėjimo bylą, mirus broliui A. Ž.. 2021-01-04 iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo buvo gautos pažymos apie A. Ž. ir U. B. gimimą, kurios įrodo giminystės ryšį, kad A. Ž. ir U. B.-Ž. yra brolis ir sesuo.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja U. B. yra A. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini),, sesuo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo; 3) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Įstatymo normos (CK 5.57 straipsnis) konkrečiai nenurodo, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tačiau, atsižvelgus į susiformavusią teisminę praktiką, darytina išvada, kad termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis sužinoti duomenis apie palikimo atsiradimą arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją.

Esant nustatytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėja elgėsi nesąžiningai, o procesinį terminą praleido dėl nežinojimo. Trijų mėnesių terminas, per kuriuos asmenys turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nėra labai ilgas, todėl tikėtina, kad pareiškėja dėl susiklosčiusių aplinkybių, nesuspėjo realizuoti savo teisės per įstatyme nustatytą terminą. Po A. Ž. mirties atsiradęs palikimas iki šiol nėra priimtas. Taigi nėra pagrindo manyti, kad pareiškėja savo teisių neįgyvendino dėl savo paties aplaidaus ar nerūpestingo elgesio.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl praleistas terminas atnaujintinas. Teismo vertinimu, tai atitiks ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), nes yra protinga ir teisinga, kad mirusio asmens turėtą turtinę teisę perima jo šeimos nariai. Teismas pripažįsta, kad pareiškėja dėl objektyvių, svarbių priežasčių negalėjo priimti palikimo per įstatymo nustatytą terminą ir palikimo priėmimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 578 straipsnis, CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Teismo turėtos pašto išlaidos (0,70 Eur) neviršija 5 Eur, todėl nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 443 straipsniu, 578 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos U. B. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai U. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą priimti palikimą, atsiradusį po brolio A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties 2019-(duomenys neskelbtini).

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.