Tauragės apylinkės teismo nutarimas

institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovei R. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 205 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė gavo 18080 Eur piniginių lėšų už atliktas paslaugas (automobilių remontą) ir parduotas autodetales, tačiau apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė grynųjų pinigų gavimo ūkinių operacijų, iš viso 18080 Eur (t. sk. 3137,85 PVM) pajamų sumos: 2018-01-01 iki 2018-01-31 1857 Eur (t. sk. 322,29 PVM), 2018-02-01 iki 2018-02-281563 Eur (t.sk.271,26 PVM), 2018-03-01 iki 2018-03-31 2360 Eur (t. sk. 409,59 PVM), 2018-04-01iki 2018-04-30 2146 Eur (t.sk.372,45 PVM), 2018-05-01 iki 2018-05-31 1165 Eur (t. sk. 202,19 PVM), 2018-06-01 iki 2018-06-30 876 Eur (t. sk. 152,03 PVM), 2018-09-01 iki

2018-09-30 1197 Eur (t. sk. 207,74 PVM), 2018-07-01 iki 2018-07-31 6916 Eur (t. sk.1200,30 PVM) bei apskaitos registruose neužregistravo 18080 Eur grynųjų pinigų gavimo ūkinių operacijų duomenų. A. B. pateikė 2018-11-14 buhalterinę pažymą Nr. 1, kurios pagrindu už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-09-31 į buhalterinę apskaitą įtraukė bendrą 18080 Eur neapskaitytą pajamų sumą, gautą iš klientų už atliktas paslaugas ir parduotas autodetales. A. B. Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 8 PVM deklaracijose (forma FR0600) už 2018 m. sausio - liepos ir rugsėjo mėnesius, deklaravo duomenis, neatitinkančius tikrovės, apie turtą, t, y. PVM deklaracijose nedeklaravo 14943 Eur(1535 + 1292 + 1950 + 1774 + 963 + 724 + 5716 + 989) PVM apmokestinamųjų sandorių (11 eilutėje), 3137 Eur (322 + 271 + 410 + 372 + 202 + 152 + 1200 + 208) standartinio tarifo pardavimo PVM (29 eilutėje) ir deklaravo mažiau iš viso - 3137 Eur mokėtino į biudžetą PVM (36 eilutėje)! Kol nebuvo atliktas 2018-10-17 FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos patikrinimas, buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-09-30 gautų iš viso 14943 Eur (1535 + 1292 + 1950 + 1774 + 963 + 724 + 5716 + 989) pajamų už suteiktas paslaugas bei parduotas prekes ir neapskaičiavo iš viso 3137 Eur (322 + 271 + 410 + 372 + 202 + 1200 + 152 + 208) PVM nuo apmokestinamosios vertės, tai yra laikotarpiu nuo 2018-02-25 iki 2018-10-25 nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso - 3137 Eur PVM, tuo padarė 3137 Eur nuostolį Valstybės biudžetui. Tokiu būdu A. B. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir nuslėpė 3137 Eur mokesčių, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001-11-06 „Buhalterinės apskaitos įstatymo“ Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. ld.,4 d., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. VA-42 redakcija) patvirtintų „Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių“ 28 p., Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 str. 1 d., 40 str., Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr, IX-751 3 str, 1 d., 90 str. ld. , bei padarė pažeidimą , numatytą ANK 205 straipsnio 7 dalyje.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas R. K. parodė, kad ji pagal pavedimą atliko patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Tikrinimo metu buvo nustatyti pažeidimai už laikotarpį nuo 2018m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. Tikrinimo metu ji nustatė, kad bendrovėje už šį laikotarpį yra neapskaitytą ir nedeklaruota mokesčių inspekcijai 18080 Eur pajamų sumos už klientams suteiktas paslaugas ir parduotas detales ir savalaikiai į valstybės biudžetą už šį laikotarpį nesumokėta 3137,85 PVM mokesčio. Tai yra bendrovė deklaravo valstybei pajamas neatitinkančias tikrovės ir dėl to nesumokėjo nustatyto dydžio PVM mokesčio. Kadangi apie tai direktorė žinojo, ir ji yra atsakinga už tinkamą deklaracijų pateikimą mokesčių inspekcijai, todėl ji apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Jos surašytame administracinio nusižengimo protokole ji nurodė direktorės atsakomybę pagal ANK 205 straipsnio 7 dalį, tačiau į protokolą žodžio“ apgaulingai“ neįrašė, ir laiko tai technine klaida, tačiau atsakomybė pagal pateiktą medžiagą užtraukia už ANK 205 straipsnio 7 dalies pažeidimą. Taip pat ji nurodo, kad į tikrinimo laikotarpį ji neįtraukė 2018 m. spalio mėnesio vykdomos buhalterinės apskaitos, nes tikrinimo metu dar spalio mėnuo nebuvo pasibaigęs. 2018-11-19 jos surašytame patikrinimo akte klaidingai nurodyta, jog bendrovė už 2018 m. spalio mėn. nesumokėjo valstybei 1200,30 Eur PVM sumos, nes ši suma, pagal medžiagą, turėjo būti sumokėta už 2018 m. liepos mėn. , taip kaip nurodyta specialisto rašytiniame paaiškinime.

A. B. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Ji parodė, kad žinojo, jog yra neįtraukta į apskaitą bendrovėje gauti pinigai už paslaugas, tačiau reikiamų priemonių nesiėmė, nes neina visko sukontroliuoti. Supranta, kad ji kaip vadovė atsakinga už pateiktas deklaracijas ir buhalterinę apskaitą. Žinojo, kad netinkamos deklaracijos yra pateikiamos mokesčių inspekcijai. Tačiau jau šiuo metu ji yra viską sutvarkiusi, visus reikalingus mokesčius sumokėjusi, taip pat sumokėjusi PVM mokestį. Prašo baudą mažinti, nes minimali bauda yra didesnė už nustatytą nesumokėtą PVM mokestį. Ji nežino savo bendrovės apyvartos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, jis sutinka, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą būdamas bendrovės UAB „ (duomenys neskelbtini)“ direktorius. Tai patvirtina jo paaiškinimai 2019-01-10 teismo posėdžio metu, kuriame nurodė, kad žinojo, jog už suteiktas paslaugas ir parduotas detales gautų pinigų neįtraukė į bendrovės ūkines operacijas per tikrinimo laikotarpį nuo 2018m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. ir tokiu būdu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas, kurios neatitiko tikrovės, tai yra buvo nustatyta, kad per tikrinimo laikotarpį į apskaitą nebuvo įtraukta 18080 Eur pinigų ir tokiu būdu buvo nesumokėta valstybei 3137 Eur PVM mokesčio. Tai, kad direktorė apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, parodo ir jos po atlikto tyrimo 2018-11-08 rašytas paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad pajamas neapskaitė ir jas panaudojo įmonės reikmėms, tai priekių įsigijimui ir įrangos atnaujinimui.

Tai, kad bendrovės direktorė savalaikiai neužtikrino, kad visos bendrovės gautos pajamos būtų tinkami ir savalaikiai apskaitytos kasos aparatais ir įtrauktos į bendrovės buhalterinę paskaitą, patvirtina ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos 2018-11-19 Nr. 04/12-1-1-12-11020 A3 surašytas patikrinimo aktas, taip pat ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018-11-28 specialisto paaiškinimas bei kita tyrimo metu iš bendrovės paimta finansines veiklos medžiaga ir pridėtinės mokesčio pirminės ir patikslintos deklaracijos. Iš šių dokumentų matyti, kad tyrimas buvo atliktas už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-09-30, ir bendrovėje buvo nustatyta neapskaitytų pajamų už 18080 Eur. bei nesumokėtas PVM mokestis valstybei 3137, 85 Eur. Teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad bendrovės finansinė veikla ir buhalteriniai dokumentai už 2018m. spalio mėnesį nebuvo tikrinami. Teismo posėdžio metu administracinio nusižengimo protokolą surašiusi ir tyrimą atlikusi tyrėja V. K., parodė, kad jos 2018-11-19 Nr. 04/12-1-1-12-11020 A3 surašytame patikrinimo akte buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida nurodant, kad už 2018m. spalio mėn. valstybei nėra sumokėta 1200,30 Eur., PVM mokesčio, tačiau tai buvo nesumokėtas mokestis ne už spalio mėn., bet už 2018m. liepos mėn. Kad tai buvo padaryta klaida matosi ir iš byloje esančių dokumentų bei iš 2018-11-28 byloje esančio specialisto J. A. raštiško paaiškinimo dėl visų neapskaitytų bendrovėje sumų. Dėl to laikytina, kad nesumokėta PVM mokesčio suma nesumokėta valstybei, per tikrinimo laikotarpį, sudaro 3137 Eur, o ne mažiau. Dėl to teismas laiko nepagrįsta bendrovės direktorės ankstesniame teismo posėdyje duotą paaiškinimą, kad buvo įtrauktas į tikrinimo laikotarpį nesumokėtas PVM mokestis už 2018m. spalio mėnesį .

Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad byloje yra surinkta įrodymų, kad UAB“ (duomenys neskelbtini)“ direktorė A. B., laikotarpyje nuo 2018-01-01 iki 2018-09-30, apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą ir gautas lėšas už paslaugas ir automobilių detales ( 18080Eur) apskaitos dokumentais ( kasos pajamų orderiais ) nepagrindė ir jų neįtraukė į apskaitą dėl ko ji tai žinodama pateikė mokesčių inspekcijai neatitinkančias tikrovės pajamų deklaracijas ir jose nedeklaravo 14943 Eur PVM apmokestinamųjų sandorių ir nesumokėjo valstybei 3137 Eur PVM mokesčio ir taip juos nuslėpė. Todėl ji pažeidė: Lietuvos Respublikos 2001-11-06 „Buhalterinės apskaitos įstatymo“ Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio l,4 dalis, nurodančias, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, visi šie ūkiniai įvykai turi būti pagrįsti apsakitos dokumentais ir jie yra užregistruojami ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio dieną; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. VA-42 redakcija) patvirtintų „Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių“ 28 p., nurodantį, kad kasos aparato registruojami įplaukų duomenys turi būti apskaitomi kiekvienam kasos aparatui skirtame kasos operacijų žurnale; Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalį, 40 straipsnius, nurodančius, kad mokesčių mokėtojas privalo mokėti valstybei mokesčius laikydamasis tam tikros mokesčių apskaičiavimo tvarkos; Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalį, 90 straipsnio l dalį, nurodančius, kad mokesčiai turi būti sumokėti nustatytu laiku ir tvarka. Kadangi ji yra bendrovės direktorė, todėl yra atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Duomenų, kad kaip nors atsakomybė tektų bendrovės samdytai buhalterinę apskaitą tvarkančiai įstaigai, bendrovės direktorė nepateikė.

Bendrovės direktorės padarytas pažeidimas įrodytas byloje esančiu bendrovės patikrinimo aktu, specialisto rašytiniu paaiškinimu, pateiktomis deklaracijomis iš kurių matosi, kad buvo pateiktos patikslintos deklaracijos, bendrovės 2018-11-14 pateikta pažyma, kad buvo neapskaitytų pajamų, bei kita byloje esančia medžiaga. Pažeidimas kvalifikuotinas tinkamai pagal ANK 205 straipsnio 7 dalį, nes buhalterinės apskaitos tvarkymas buvo atliekamas apgaulingai ir buvo nuslėpta daugiau kaip 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio mokesčių. Nors institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokole, nėra nurodyta ANK 205 straipsnio 7 dalies požymis. Tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodytas ANK 205 straipsnio 7 dalies kvalifikuojantis požymis, jog bendrovės direktorė apgaulingai tvarkė buhalterinę apsikaitą nuslepiant mokesčius valstybei, tačiau įvertinant tai, kad bendrovės direktorė suprato pažeidimo esmę dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo bei teisingai protokole buvo nurodyta ANK 205 straipsnio dalis, kuri atitinka asmens padarytai veikai, todėl laikytina, kad įrašius į teismo nutartį šiuos kvalifikuojančius požymius nebus pažeista administracinėn atsakomybėn traukimo asmens teisės ir teisėti jo interesai. ( ANK 635 straipsnio 3 dalis).

A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji kalta prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi padariusi pažeidimą ( ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad A. B. praeityje už analogišką nusižengimą nėra bausta, kaltę pripažįsta visiškai, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Teismas laiko, kad byloje nėra atitinkamų išskirtinių aplinkybių, o taip pat bendrovės direktorė nepateikė ir nenurodė kokių nors papildomų duomenų, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti švelnesnę nuobaudą, negu numatyta sankcijoje už šį pažeidimą. Byloje yra nustatyta, kad netinkamas ir apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas tęsėsi net 8 mėnesius, kol nebuvo patikrinta bendrovė, buvo nustatyta neapskaitytų pajamų nemaža suma. Bendrovės direktorės nurodytos aplinkybės, kad ji visus mokesčius sumokėjo ir nėra valstybei skolinga ( 2018-12-7 Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas), o taip pat, kad ANK 205 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda yra didesnė negu nesumokėtas PVM mokestis valstybei, tai nesudaro pagrindo mažinti skirtiną minimalią sankcijoje numatytą baudą, nes mokesčiai turi būti valstybei sumokėti, ką jį ir padarė, o minimalios baudos dydis negali būti sietinas su nesumokėtu PVM mokesčiu valstybei, nes tai yra sietina su pavojingumo visuomenei nustatyta veika. Tai, kad bendrovė būtinus sumokėti mokesčius valstybei sumokėjo po patikrinimo, kartu su kitomis bendrovės direktorės nurodytomis aplinkybėmis, yra vertintina kaip pagrindas jai skirti minimalią sankcijoje numatytą baudą. Kartu pažymėtina, kad dėl skiriamos administracinės nuobaudos patiriami finansiniai sunkumai jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl nuobaudos švelninimo ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu, neturi, nes galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto teisės pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teismas laiko, kad minimalios baudos numatyta sankcijoje už šį pažeidimą paskyrimas, atitiktų administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. B. pripažinti kalta pagal ANK 205 straipsnio 7 dalį ir paskirti 4000 Eur (keturių tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis ROIK: 18094972835.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nutarimą priėmusį Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.