Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-13718-15 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi 1963 m. liepos 6 d. Kelmės rajone, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, bedarbė, gyvenanti Kelmės (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji D. Š. 2015 m. kovo 7 d. pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, melagingai pranešė 2015 m. kovo 7 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką policijos įstaigai apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kad L. L. 2015 m. kovo 7 d. apie 11 val. 30 min (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, šaukdamas, kad užmuš, grasino ją nužudyti, t. y. melagingai įskundė L. L. kaip padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, dėl ko 2015 m. kovo 7 d. Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kaltinamoji D. Š., kai jai buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalyje, kalta prisipažino visiškai ir nurodė (71, 80, 85 b. l.), kad 2015 m. kovo 7 d., būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, melagingai policijai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kad jos žentas L. L. 2015 m. kovo 7 d., apie 11 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kieme, šaukdamas, kad ją užmuš, grasino ją nužudyti, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nurodė, kad 2015 m. kovo 7 d. buvo pas dukrą E. L. šios namuose, saugojo vaikus. Būdama dukters namuose, vartojo alkoholį. Kiek išgėrė tiksliai, neprisimena. Apie 11 val. 30 min. į namus grįžo Linas ir E. L.. Linas įėjęs į namus pasakė, kad ji yra neblaivi ir liepė išeiti iš namų. Sugriebė ją už rūbų ir išstūmė į lauką. Dėl to fizinio skausmo nejautė. Linas smūgių rankomis nesudavė, kojomis nespyrė. Kai Linas ją išstūmė į lauką, negrasino nužudyti. Grįžusi į savo namus, ji pranešė policijai, kad Linas grasino ją nužudyti. Policijai melagingai pranešė apie tai, kad Linas grasino, nes labai įsižeidė, buvo supykusi ant Lino, kad šis išvarė ją iš namų. Dėl nusikalstamos veikos padarymo labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios D. Š. kaltė įrodyta.

Liudytoja E. L. parodė, kad 2015 m. kovo 7 d. su vyru buvo išvykę į Šiaulius, apie 11 val. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kai grįžo į namus, mama D. Š. buvo jų namuose. Jos manymu, mama buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Grįžęs vyras L. L., tai pamatęs, pasakė, kad D. Š. apleistų patalpas. Mama labai supyko ir susikivirčijo su vyru, kilo žodinis konfliktas. Tada L. L. padavė mamai striukę ir ją išstūmė iš kambario laukan, tačiau nemušė. Vyras Linas mamai negrasino, fizinio smurto prieš ją nenaudojo (31-32 b. l.).

Liudytojas L. L. parodė, kad 2015 m. kovo 7 d. su sutuoktine buvo išvykę į Šiaulius, apie 11 val. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kai grįžo į namus, uošvė D. Š. buvo jų namuose. Uošvė buvo pakankamai stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, kalbėjo nerišliai, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Tai pamatęs, jis paprašė, kad D. Š. išeitų iš namų. Uošvė išeiti nesutiko, pradėjo šūkauti, kilo žodinis konfliktas. Supykęs padavė uošvei striukę ir ją išstūmė iš kambario. D. Š. nei namuose, nei gyvenamojo namo kieme negrasino ją nužudyti, fizinio smurto prieš ją nenaudojo. Mano, kad jį apkaltino, nes buvo neblaivi ir supykusi, kad išvarė iš namų. Ją išstūmė į lauką, tačiau nemušė (39 b. l.).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, fotolentelėje (11-16 b. l.) užfiksuota, kad D. Š. kreipėsi į Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK 2015 m. kovo 7 d., prašydama nubausti dukters vyrą L. L., kuris 2015 m. kovo 7 d., apie 11 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), kambaryje pradėjo ją stumdyti ir išstūmė iš kambario į lauką bei pradėjo žodžiais grasinti, sakydamas „aš tave užmušiu“. Mano, kad tai buvo realu, nes L. L. yra agresyvaus charakterio ir Norvegijoje buvo baustas už smurtą, todėl gali ją užmušti. Apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kiemas, kur vyko konfliktas ir galimai buvo grasinama. Šio pareiškimo pagrindu 2015 m. kovo 7 d. Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje.

2015 m. kovo 10 d. akistatos protokole (26 b. l.) užfiksuota nukentėjusiosios D. Š. ir įtariamojo L. L. akistata, kurios metu D. Š. patvirtino, kad L. L. jai nei namuose, nei gyvenamojo namo kieme negrasino. Tik per duris, suėmęs už rūbų, išstūmė į lauką. Fizinio skausmo ji nejautė. L. L. smūgių jai nesudavė, kojomis nespyrė.

2015 m. kovo 13 d. kompaktinio disko su garso įrašo apžiūros protokole (19-20 b. l.) užfiksuota Bendrojo pagalbos centro (BPC) pateikto telefoninio pokalbio, kai 2015 m. kovo 7 d. 11 val. 35 min. į BPC skambino D. Š. ir pranešė apie smurtą bei grasinimą, apžiūra.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės 2015 m. kovo 27 d. nutarimu (57-59 b. l.) nutrauktas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-13718-15, nesant L. L. veikoje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymių, nutarta ikiteisminį tyrimą tęsti dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalyje požymių.

Tikslintina kaltinime nurodyta žinomai nebūto nusikaltimo padarymo vieta, nes baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamoji D. Š. pranešė apie įvykį, įvykusį (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Iš aptartų duomenų darytina išvada, kad kaltinamoji D. Š., būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, melagingai įskundė L. L. kaip padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, dėl ko Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, t. y. padarė nesunkų nusikaltimą, tokia kaltinamosios veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalies, dispoziciją.

Kaltinamosios D. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai kad ji visiškai prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji D. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai (71, 80, 85 b. l.), neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašo sumažinti baudos dydį (106 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą bauda už nesunkų nusikaltimą – iki 500 MGL dydžio. Skiriant bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamosios asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje ir 61 straipsnyje. Atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę – praeityje neteista (58-59 b. l.), administracine tvarka bausta tik kartą – 2011 metais, nuobaudos galiojimas pasibaigęs (99-100 b. l.), nebuvimą jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kaltinamosios turtinę padėtį – niekur nedirba, registruota darbo biržoje (101-102 b. l.), prokurorės siūloma bausmės rūšis – bauda – pripažįstama tinkama Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Prokurorės siūlomos baudos dydis yra ženkliai mažesnis už baudžiamajame įstatyme numatytą bausmės vidurkį, mažinti jos dydį, kaip to prašo kaltinamoji, nėra pagrindo, todėl kaltinamajai skirtina prokurorės siūloma 15 MGL dydžio – 564,90 Eur – bauda. Kadangi D. Š. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kalta dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnis, 54 straipsnis, 55 straipsnis, 64¹ straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paskirta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės 2015 m. balandžio 2 d. nutarimu (86-87 b. l.), kaltinamajai D. Š. paliktina ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 15 MGL dydžio – 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 euro ct) – bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu baudą sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 10 MGL dydžio – 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 euro ct) – baudą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti D. Š. panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Nustatyti, kad D. Š. paskirtą baudą privalo sumokėti per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti teismui. Vengiant baudą sumokėti savo noru ir nesant galimybės ją išieškoti, teismas gali baudą pakeisti areštu.

Išaiškinti D. Š., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei ji šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.