Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) K. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-140-1079/2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3. Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. kovo 31 d. nutartį, apeliantas K. K. prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės: tenkinti apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

3.1. Teismas pagal turimą medžiagą padarė nepagrįstą išvadą, kad K. K. interesai nėra pažeidžiami, todėl 2021 m. kovo 31 d. nutartis nepagrįsta ir naikintina. Atsisakydamas taikyti ieškovo K. K. prašomą laikinąją apsaugos priemonę teismas sudarė sąlygas toliau vystytis šalių konfliktiniams santykiams, kurių net su policijos pagalbos neįmanoma sureguliuoti.

3.2. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 17, 145 str.). Ieškovo K. K. prašoma laikinoji apsaugos priemonė būtų teisinga ir proporcinga, nes niekaip nepažeistų atsakovės A. K. interesų, nes sodyba (kaime) nėra jos gyvenamoji vieta daugiau kaip metai, joje nėra jokių daiktų, į kuriuos A. K. turėtų teisę pretenduoti, juolab, kad ir į pačią sodybą po santuokos nutraukimo ji nepretenduoja.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei iki galutinio teismo sprendimo priėmimo santuokos nutraukimo byloje lankytis šeimos namuose, esančiuose (adresu: duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Ieškovas, nesutikdamas, su pirmosios instancijos teismo nutartimi, laiko, jog teismas sudarė sąlygas toliau vystytis šalių konfliktiniams santykiams ir atsakovei pažeidinėti ieškovo interesus. Pasak ieškovo, prašoma laikinoji apsaugos priemonė būtų teisinga ir proporcinga, nes niekaip nepažeistų atsakovės A. K. interesų, kadangi sodyba (kaime) nėra jos gyvenamoji vieta daugiau kaip metai, joje nėra jokių daiktų, į kuriuos A. K. turėtų teisę pretenduoti, juolab, kad ir į pačią sodybą po santuokos nutraukimo ji nepretenduoja.

9. Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti su atsakove sudarytą santuoką dėl abiejų šalių kaltės bei išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Tuo tarpu atsakovė byloje pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo su ieškovu esant kito sutuoktinio kaltei, ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo. Atsakovas pateikė byloje prašymą dėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei A. K., kuriuo prašoma uždrausti atsakovei iki galutinio teismo sprendimo priėmimo santuokos nutraukimo byloje lankytis (adresu: duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje. Prašymą ieškovas motyvuoja tuo, kad ieškovė išsikraustė iš šeimos namų, tačiau nepaisant to, nuolat lankosi ir išsiveža įvairius daiktus, atjungia elektrą, sukelia konfliktus, o vėliau kaltina ieškovą smurtavus prieš ją. Ieškovo nuomone, prašoma laikinoji apsaugos priemonė gali padėti išvengti konfliktų provokavimo bei iš to kylančių neigiamų pasekmių.

10. Pažymėtina, kad civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Minėto straipsnio 2 dalyje išdėstytas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, kurias gali taikyti teismas CPK 144 straipsnio pagrindu. Viena iš prašomų pritaikyti priemonių – uždrausti vienam sutuoktiniui lankytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose (CK 3.65 str. 2 d. 7 p.). Ši norma yra taikoma visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.

11. Ieškovas K. K. būtinumą nagrinėjamoje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones įrodinėja netinkamu ieškovės elgesiu, teigdamas, jog toks elgesys – lankymasis bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausančiame abiem sutuoktiniams name su priklausiniais, kelia konfliktines situacijas tarp šalių, daro žalą santuokiniam turtui, t. y. ieškovas teigia, kad atsakovė savinasi jai nepriklausantį turtą. Atsakovė nesutinka su ieškovo pozicija, nurodydama, kad ieškovas nuo pat civilinės bylos inicijavimo, veikia savavališkai ir bando visais įmanomais būdais perimti didesnę dalį šeimos turto, naudodamas ne tik psichologinį ir fizinį smurtą, tačiau ir melagingi teikdamas pareiškimus policijai dėl tariamų atsakovės nusikalstamų veiksmų. Atsakovė laiko, jog atskirajame skunde nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kuriomis ieškovas grįstų savo ieškinio reikalavimus.

12. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais pripažįsta atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sudarė sąlygas toliau vystytis šalių konfliktiniams santykiams ir atsakovei pažeidinėti ieškovo interesus. Aplinkybę, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški patvirtina procesiniuose dokumentuose abi šalys ir šalių pilnametis sūnus J. K., tačiau vienintelis šeimoje nepilnametis vaikas gyvena su atsakove, jai užtikrintos teisės į saugią aplinką, sudarančią galimybes visapusiškai vystytis, šalių konfliktų nepilnametis vaikas nemato, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nepilnamečio vaiko interesai nėra pažeidžiami.

13. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliacine tvarka vertinama nutartis šių tikslų įgyvendinimą užtikrina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus tikslus, negali varžyti asmens labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioms principinėms nuostatoms nenusižengė, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išspręstas, atsižvelgiant į teisingumo, lygiateisiškumo, proporcingumo principus.

14. Viena iš CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurias teismas gali taikyti santuokos nutraukimo byloje, – uždrausti vienam iš sutuoktinių lankytis tam tikrose vietose, šiuo atveju name su priklausiniais, esančiame (adresu: duomenys enskelbtini), kuris priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepateikė argumentų ir įrodymų, kokias neigiamas pasekmes be objektyvaus akivaizdaus jo nepasitenkinimo jam sukėlė skundžiama nutartimi nepritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Įvertinus tai, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu, iki teismas sprendimu padalins šalių santuokoje įgytą turtą, atsakovė turi teisę lankytis jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name su priklausiniais.

16. Atsižvelgiant į esamus byloje duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra būtina ieškovo interesams apsaugoti. Nesant objektyvių duomenų, kad atsakovės A. K. apsilankymas šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančioje sodyboje kelia realią grėsmę ieškovui ar šalių turtui, ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė suvaržytų atsakovės A. K. teises daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. kovo 31 d. nutartį nepakeistą.