Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. J., dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašymo reikalavimus palaikė, prašė prašymą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ginčas byloje kilo dėl Profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos TM vyresniajai inspektorei A. J., kuri yra Profesinės sąjungos renkamojo valdymo organo narė (b. l. 25–26).

Profesinei sąjungai buvo pateiktas Muitinės departamento 2016 m. liepos 8 d. raštas Nr. (5.46)3B-7274 (b. l. 24), kuriuo informuojama, kad atlikus tarnybinį patikrinimą dėl Klaipėdos TM posto vyresniosios inspektorės A. J., atliekančios pareigas Panemunės kelio poste, veiksmų, nustatyta, kad ši muitinės pareigūnė padarė tarnybinį nusižengimą. Rašte nurodyta, kaip pasireiškė šios muitinės pareigūnės tarnybinis nusižengimas ir, vadovaujantis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, paprašyta duoti sutikimą skirti Klaipėdos TM posto inspektorei A. J., atliekančiai pareigas Panemunės kelio poste, tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Profesinė sąjunga 2016 m. liepos 22 d. raštu Nr. 1P-1830 atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. J. (b. l. 25–26), argumentuodama, kad Muitinės departamentas, nuspręsdamas skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, taiko dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus. Nurodė, kad atsižvelgus į A. J. tarnybą muitinėje, darbo rezultatus, įvykio aplinkybes, mano, kad priimtas sprendimas skirti drausminę nuobaudą – pastabą, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Įvertinus tai, kad pareigūnė dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, principinga, sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą vertina kaip poveikio priemonę jai ir profesinės sąjungos nariams.

Ginčo klausimą reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – ir Statutas), Profesinių sąjungų įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Statuto 16 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams. Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skiriant tarnybines nuobaudas darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, išskyrus drausminę nuobaudą ? atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamo organo sutikimas.

2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos Muitinės šakos kolektyvinės sutarties 27.3 punkte numatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant tarnybinę nuobaudą darbuotojui – profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas. Spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje (b. l. 36–46).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje pripažįstama, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma apsaugos garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamame organe (LVAT 2011-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Taip išsaugoma tam tikra pusiausvyra, kuri leidžia pareigūnams remtis teise į nevaržomą profesinės sąjungos veiklą, o valstybės institucijai, kaip darbdaviui, – išvengti teisminių ginčų vien remiantis nepagrįstais teiginiais. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

Nagrinėjamu atveju iš Profesinės sąjungos 2016 m. liepos 22 d. rašte Nr.1P-1830 suformuluotų motyvų matyti, kad Profesinė sąjunga nesutinka su priimtu sprendimu skirti A. J. drausminę nuobaudą, mano, kad skiriant nuobaudas Muitinės departamente yra taikomi nevienodi standartai, priimtas sprendimas skirti drausminę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų ir vertina jį kaip poveikio priemonę A. J. ir profesinės sąjungos nariams, kadangi pareigūnė dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, yra principinga.

Kaip minėta, profesinei sąjungai nėra suteikta teisė apskritai vertinti prašomos skirti nuobaudos pagrįstumo, jos adekvatumo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdžiui, tačiau tai vertinama prielaidos dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo aspektu. Skundžiamame rašte nėra nurodoma išsamių motyvų ar argumentų, kad tarnybinę nuobaudą A. J. siekiama skirti būtent dėl jos veiklos Profesinėje sąjungoje, nepateikti jokie faktai, galintys pagrįsti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Atsakovas rašte abstrakčiai pateikia savo vertinimą, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra poveikio priemonė pareigūnei ir profesinės sąjungos nariams, tačiau neapibūdina, kokia konkrečia veikla Profesinėje sąjungoje A. J. užsiima, nenurodo, kaip pasireiškė pareigūnės principingumas, nuomonės reiškimas Profesinės sąjungos veikloje, kaip tokia veikla galėtų būti susijusi su jos patraukimu tarnybinėn atsakomybėn. Todėl teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą tarnybinės nuobaudos skyrimui, viršijo Įstatyme ir kolektyvinėje sutartyje nustatytus įgaliojimus. Situacija, kai valstybės institucija tarnybinį pažeidimą galimai padariusiam pareigūnui negali taikyti poveikio priemonių vien dėl to, kad profesinė sąjunga nepagrįstai tam neduoda sutikimo, iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, sudaro sąlygas išvengti tarnybinės atsakomybės taikymo vien dėl priklausymo Profesinės sąjungos renkamajam valdymo organui.

Atsakovas skundžiamame 2016 m. liepos 22 d. rašte Nr.1P-1830 nurodė argumentus, kad darbdavys, gavęs informaciją apie neteisėtus ne profesinės sąjungos narės, Kauno teritorinės muitinės viršininkės G. L. veiksmus, jos atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros nepradėjo, be to, gavęs duomenis pažeistą Profesinės sąjungos ir pačių pareigūnų teisę gauti informaciją, kaltų asmenų nepatraukė atsakomybėn, savo veiksmais siekė parodyti pareigūnams, kad priklausydamas Profesinei sąjungai pareigūnas taps nesaugus ir pažeidžiamesnis nepriklausančių Profesinei sąjungai pareigūnų atžvilgiu. Teismas pažymi, kad atsakovo nurodyta faktinė situacija, kurioje nebuvo taikytos tarnybinės atsakomybės priemonės, iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos. Atsakovui atsisakant duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. J., nenurodžius konkrečių faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl jai skiriamos tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, minėtos 2016 m. liepos 22 d. rašte Nr.1P-1830 nurodytos aplinkybės vertintinos kaip abstrakčios ir nesudarančios pagrindo atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą laikyti pagrįstu.

Dėl išdėstytų argumentų teismas vertina, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir panaikinti Profesinės sąjungos 2016 m. liepos 22 d. raštu Nr.1P-1830 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.),

nusprendžia:

pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.

Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2016 m. liepos 22 d. raštu Nr.1P-1830 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. J..

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.