Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Panevėžio miesto savivaldybės pareiškimą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto savivaldybė pateikė teismui pareiškimą, kuriuo teismo prašo nustatyti faktą, kad ji įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus (duomenys neskelbtini), esančią tarp (duomenys neskelbtini).

Nurodė, jog Panevėžio miesto savivaldybė (toliau - Savivaldybė arba Pareiškėja) 1999 metais nusprendė pastatyti Savivaldybei nuosavybės teise priklausysiančią automobilių stovėjimo aikštelę, kuri buvo suplanuota 1998 m. kovo 12 d. Nr. 12-22 patvirtintu Savanorių aikštės šiaurės - rytų dalies užstatymo teritorijos detaliuoju planu, kuris 2013 m. rugsėjo 19 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-279 buvo pakeistas. Į suplanuotą teritoriją pateko ir minėtas žemės sklypas. Savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyrius 1999 m. gegužės 24 d. išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 137 (toliau - Sąvadas) objektui - automobilių stovėjimo aikštelei, adresas (duomenys neskelbtini). V. S. dokumentuose objekto statytoju (ir užsakovu) yra nurodytas Panevėžio miesto savivaldybės komunalinio ūkio skyrius. Minėta automobilių stovėjimo aikštelė neturi savininko ir apie ją viešajame nekilnojamojo turto registre nėra jokių duomenų. Aikštelė buvo pastatyta, ja nuo 2000 metų naudojasi visi miesto gyventojai bei svečiai be apribojimų, tačiau aikštelė neįregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamojo turto objektas, savivaldybė taip pat neturi išlikusių originalių dokumentų - statybos leidimo, automobilių stovėjimo aikštelės pripažinimo tinkamu naudoti akto, techninio projekto, todėl įregistruoti šio objekto nekilnojamojo turto registre Savivaldybė negali. Savivaldybė turi tik kadastrinių matavimų bylos originalą, nes kadastrinius aikštelės matavimus atliko Panevėžio miesto savivaldybė.

Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai", patvirtinto Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. Dl-933, 6.1. punkte numatyta, kad „gatvės elementai - inžinerinio tiesinio (gatvės) sudėtinės dalys gyvenamosios teritorijos ribose: važiuojamoji dalis, sankryžos, gatvių statiniai, pėsčiųjų ir dviračių takai (šaligatviai), įvairios paskirties skiriamosios juostos, techninės eismo reguliavimo, stebėjimo ir informacinės priemonės, visuomeninio transporto stotelės ir galiniai žiedai, automobilių stovėjimo vietos, techninės priemonės nuo taršos ir triukšmo, želdynai, apšvietimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, drenažo tinklai ir įrenginiai gatvių raudonųjų linijų juostoje". Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 punktas numato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

Panevėžio miesto savivaldybė daugiau nei dešimt metų, nuo 1999 metų sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savo, kaip gatvių infrastruktūros elementą valdė automobilių stovėjimo aikštelę. 2016 m. birželio 3 d. Savivaldybė savo lėšomis atliko kitų inžinerinių statinių - automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kur buvo užfiksuotas statinio baigtumo procentas 100 %, plotas - 3730 kv. m., statybos pabaiga – 2000 metai. Faktas, kad šiam nekilnojamojo turto objektui suteiktas unikalus numeris, kad buvo atlikti kadastriniai matavimai, patvirtina aplinkybę, kad šis statinys suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas.

Žemės sklypas šiuo metu yra valdomas Savivaldybės, nes 2017 m. gruodžio 11 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos panaudos pagrindais jį perdavė Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, sudarydama panaudos sutartį Nr. 23SUN-61(14.23.56.). Pagal panaudos sutartį, žemės sklypo naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad savivaldybė turtą įgyja kitais įstatymų nustatytais būdais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos, nes Panevėžio miesto savivaldybė, būdama sąžininga ir teisėta valdytoja automobilių stovėjimo aikštelę, kaip gatvės sudedamąją dalį, valdė visą laikotarpį, nuo 1999 metų, atvirai ir nepertraukiamai. Pareiškėjos nuomone, nėra CK 4.69 straipsnyje numatytų apribojimų pareiškėjai nuosavybės teisę įgyti į aikštelę įgyjamosios senaties pagrindu.

Teisme pareiškėjos atstovė palaikė pareiškimą jame išdėstytais argumentais, prašė pareiškimą patenkinti. Papildomai atstovė teisme paaiškino, jog nors savivaldybė niekada nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią tarp (duomenys neskelbtini), tačiau būtent savivaldybės iniciatyva sudarytų sutarčių su AB ,,Panevėžio specialus autotransportas“ pagrindu buvo tvarkoma automobilių stovėjimo aikštelės kaip gatvės (nuosavybės teisė priklauso savivaldybei) infrastruktūros sudėtinės dalies teritorija, vežamos šiukšlės, renkami lapai, kasamas sniegas, t.y. miesto savivaldybė daugiau kaip 10 metų valdė minėtos aikštelės teritoriją. Be to, pagal Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013-11-14 sprendimą Nr. 1-322 ,,Dėl Panevėžio miesto susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų įrengimo ar išplėtimo“, kuriuo buvo patvirtintas Tvarkos aprašas, atlikus aikštelės įrengimą, aikštelė turėjo būti perduota savivaldybei ir užregistruota savivaldybės vardu, tačiau to nebuvo padaryta. Teismo posėdyje savivaldybės atstovė taip pat pažymėjo, jog nėra abejonių, kad automobilių stovėjimo aikštelės statyba buvo atlikta teisėtai, jos statyba atitiko statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, buvo išduotas leidimas ją statyti bei 2000-12-06 aktu aikštelė buvo pripažinta tinkama naudoti.

Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės ,,Turto bankas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėja kartu su pareiškimu nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų, jog Panevėžio savivaldybė valė, prižiūrėjo ar remontavo nurodytą automobilių stovėjimo aikštelę. Prašė netenkinti pareiškimo, jeigu pareiškėja neįrodys visų CK 4.68-4.71 straipsniuose išvardintų sąlygų buvimo.

Suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui, pateikė atsiliepimą, kuriame prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais pagal surinktą medžiagą.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kad savivaldybė nuo 2000 metų valdė ir naudojo automobilių stovėjimo aikštelę. Sprendimo priėmimą paliko teismo nuožiūrai pagal byloje surinktą medžiagą ir nustatytas aplinkybes.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 0.3971 ha žemės sklype, priklausančiame valstybei nuosavybės teise, unikalus (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini), yra automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Panevėžio miesto savivaldybė 1999 metais buvo nusprendusi pastatyti savivaldybei nuosavybės teise priklausysiančią automobilių stovėjimo aikštelę, ši aikštelė buvo suplanuota 1998 m. kovo 12 d. Nr. 12-22 patvirtintu Savanorių aikštės šiaurės - rytų dalies užstatymo teritorijos detaliuoju planu, 2013 m. rugsėjo 19 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-279 planas buvo pakeistas. Savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyrius 1999 m. gegužės 24 d. išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 137 objektui - automobilių stovėjimo aikštelei, adresas (duomenys neskelbtini). Sąvado dokumentuose objekto statytoju (ir užsakovu) yra nurodytas Panevėžio miesto savivaldybės komunalinio ūkio skyrius. Suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pateiktoje Leidimų vykdyti statybos darbus registracijos knygoje (b.l. 25) matyti padarytas įrašas apie leidimo naujai statybai, išduoto 2000-09-29 (galiojo iki 2002-09-29), išdavimą statyti automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), pagal V. K. projektavimo firmos 2000 m. projektą, nurodytas statytojas – AB ,,Vilniaus bankas“ (Gedimino g. 12, Vilnius). 2000-12-06 pripažinimo tinkamu naudoti aktu aikštelė (duomenys neskelbtini), buvo pripažinta tinkama naudoti (b.l. 26-29).

Pareiškėja šioje civilinėje byloje prašo teismo nustatyti faktą, kad ji įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus . (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 str. nurodytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) nepertraukiamas daikto valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai).

Pareiškėjos atstovės paaiškinimu teisme, pateiktais rašytiniais įrodymais (projektavimo sąlygų sąvadu, 1999-05-18 savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus raštu) nustatyta, kad Panevėžio miesto savivaldybės iniciatyva 1999 metais buvo nuspręsta pastatyti savivaldybei nuosavybės teise priklausysiančią automobilių stovėjimo aikštelę ir ji buvo suplanuota 1998 m. kovo 12 d. Nr. 12-22 patvirtintu Savanorių aikštės šiaurės - rytų dalies užstatymo teritorijos detaliuoju planu, 2013 m. rugsėjo 19 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-279 buvo pakeistas. Savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyrius 1999 m. gegužės 24 d. išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 137 automobilių stovėjimo aikštelei (duomenys neskelbtini). Sąvado dokumentuose objekto statytoju (ir užsakovu) yra nurodytas Panevėžio miesto savivaldybės komunalinio ūkio skyrius. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė teismui papildomus įrodymus (leidimą vykdyti statybos darbus, aikštelės pripažinimo tinkamu naudoti aktą) apie tai, jog automobilių stovėjimo aikštelės statyba vyko teisėtai, atitiko tuo metu galiojančius norminių aktų reikalavimus. Iš aukščiau nurodyto pripažinimo tinkamu naudoti akto 11 punkto matyti ir tai, jog aikštelę buvo reikalinga tik įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kad būtų patvirtinto nuosavybės teisės į šį statinį. Tačiau registracija nebuvo atlikta, nuosavybės teisės į automobilių stovėjimo aikštelę niekas neįgijo. Kaip teisme paaiškino savivaldybės atstovė bei matyti iš teismui papildomai pateiktų sutarčių su

AB ,,Panevėžio specialus autotransportas“, taip pat 2018-09-20 pažymos Nr. 3-385, jų pagrindu daugiau kaip 10 metų buvo tvarkoma automobilių stovėjimo aikštelė, priešingų duomenų į bylą nėra pateikta.

Teisme atstovė teigė, jog būtent savivaldybei, o ne AB ,,Vilniaus bankui“ (dabar AB SEB bankas) kaip registre nurodytam statytojui, turėtų būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamosios senaties būdu į automobilių stovėjimo aikštelę, kadangi tiek pagal Kelių įstatymo reglamentavimą, jog gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o aikštelė yra pastarosios elementas, tiek pagal Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013-11-14 sprendimą Nr. 1-322 ,,Dėl Panevėžio miesto susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų įrengimo ar išplėtimo“, jog atlikus aikštelės įrengimą, aikštelė turėjo būti perduota savivaldybei ir užregistruota savivaldybės vardu (9 punktas), ir niekas negali daugiau už savivaldybę turėti teisių į automobilių stovėjimo aikštelę.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko įrodytu, kad Panevėžio miesto savivaldybė daugiau kaip 10 metų sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė nekilnojamąjį turtą – automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus (duomenys neskelbtini). Daiktas, kurio atžvilgiu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nėra registruotas kito asmens vardu, apie bylos nagrinėjimą paskelbus viešai, dėl patraukimo suinteresuotais asmenimis niekas nesikreipė. Priešingai, byloje suinteresuotu asmeniu nurodytas AB SEB bankas pateikė teismui prašymą jį pašalinti iš šios bylos proceso ir teismas tokį prašymą patenkino.

Įvertinus tai, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, bei tai, jog nėra įrodymų paneigiančių byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pareiškėjo pareiškimas yra tenkinamas ir pripažįstamas nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį.

Byloje susidarė 5,70 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, tačiau pareiškėja yra atleista nuo šių išlaidų apmokėjimo (CPK 83 straipsnio 5 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 265, 270, 529, 533 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, kad Panevėžio miesto savivaldybė, kodas 111104115, Laisvės aikštė 20, Panevėžys, įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus (duomenys neskelbtini), esančią tarp (duomenys neskelbtini).

Faktas nustatytas tikslu įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.