Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2011-03-01 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti; įpareigoti O. M. ir N. M. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti savavališkai užimta žemės sklypo plotą ir pašalinti mišką iš ieškovui priklausančios žemės sklypo dalies, esančio 4,57 ha dydžio žemės sklype (duomenys neskelbtini); priteisti solidariai iš O. M. ir N. M. ieškovo S. S. naudai 131 Lt žyminio mokesčio ir 1000 Lt už advokato pagalbą. Teismas nustatė, kad ginčas dėl sklypų ribos tarp šalių vyksta nuo 2006 m. balandžio mėn., kai atsakovai savo sklypą apsodino mišku. 2006-06-05 žemėtvarkos specialistai, nuvykę į vietą, nustatė, kad atsakovai, apsodindami mišką, užėmė 0,36 ha ieškovui priklausančio žemės sklypo bei 0,11 ha valstybei priklausančios žemės. Už šiuos veiksmus atsakovui O. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tačiau jis administracinėn atsakomybėn patrauktas nebuvo, nenustačius jo veiksmuose tyčios. Teismas pažymėjo, jog taip suformuluotas ieškinio reikalavimas (dalykas) leidžia byloje pareikštą ieškinį vertinti kaip negatorinį ieškinį. Tokį vertinimą patvirtina ir ieškinio faktiniu pagrindu nurodytos aplinkybės, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso atitinkamas žemės sklypas, kurio dalis šiuo metu yra užsodinta atsakovų mišku. Tai patvirtina tiek iš ieškinio dalykas – įpareigoti atsakovus pašalinti neteisėtai užsodintą mišką iš ieškovo sklypo, tiek iš faktinis ieškinio pagrindas patvirtina, kad ieškovas, prašydamas pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, reiškia negatorinį ieškinį, todėl teismas konstatavo, jog yra teisinis pagrindas taikyti CK 4.98 str. įtvirtintas negatorinio ieškinio nuostatas. Priešpriešinius reikalavimus pareiškė ir atsakovai, todėl jų prišieškinys taip pat vertinamas kaip negatorinis.CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Tiek vindikacinio, tiek negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises – nevaldantis savo turto savininkas reikalauja grąžinti neteisėtai valdomą turtą, pareikšdamas vindikacinį ieškinį, o kai savininkas siekia pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu, pareiškia negatorinį ieškinį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuosavybės teisė gerbtina, saugotina ir neliečiama (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis). Ši Konstitucinė nuostata yra bendra ir privaloma visiems. Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. Niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta ar reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe. Nuosavybės teisė gali būti pažeidžiama ne tik neteisėtai užvaldant svetimą daiktą, bet ir trukdant savininkui normaliai naudotis jam priklausančiu turtu (pvz. kaip nagrinėjamuoju atveju, ne tik užgrobti dalį svetimo sklypo, bet ir užtverti įvažiavimą). CK 4.98 str. nustato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kokius jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Savininkas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Teismas pažymėjo, jog VĮ Registrų centro Vilniaus filialo duomenys patvirtina, kad nuosavybės teisė į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2007-02-15 dovanojimo sutarties Nr. 638 pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruota S. S.. Tą patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, įrašo Nr. 44/442561 (b. l. 8-9). Į gretimą žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-10-08 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2031 bei priėmimo-perdavimo akto Nr. 5032 pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruota N. M. ir O. M. nuosavybės teisė. Tą patį patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas, registro Nr. 85/10595 (b. l. 65-66). Teismas nustatė, kad šiuo metu ieškovui priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus 2008-03-04 (b. l. 8-9, 11-18). Tuo tarpu atsakovų žemės sklypas, nors ir suformuotas 2001 m., tačiau tik atliekant preliminarius matavimus 2001-09-20 (b. l. 65-66, 67). Abu sklypus skyrė tiesi linija, tai atitiko ir planus. 2006 m. balandžio mėn. atsakovas savo sklype pasodino mišką ir tokiu būdu apsodino mišku ir dalį ieškovui priklausančio žemės sklypo. Teismas konstatavo, jog tiek žemėtvarkos skyriaus medžiaga patvirtina, tiek jo atstovas teismo metu parodė, kad atsakovai apsodino dalį ieškovo žemės ir dalį valstybinės žemės. Atsakovai O. M. ir N. M. pareiškė reikalavimą nustatyti tarpusavio žemės sklypų ribą (CK 4.45 str. 1 d.). Teismas pastebėjo, kad ieškovės ir atsakovės žemės sklypų ribos nustatymas betarpiškai susijęs su žemės sklypų nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais, todėl ginčo dėl nuosavybės teisių į persidengusią žemę ir sklypų ribos nustatymui gali būti reikšmingos reikalavimo pagrindu nurodomos aplinkybės ir paties reikalavimo formulavimas. Ieškovo žemės sklypui atlikti kadastriniai matavimai, kurie įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre. Atliekant ieškovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo vadovaujamasi Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (patvirtintų LR žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522; Valstybės Žinios, 2003, Nr. 18-790; 2005-04-01 redakcija) 29.9. punktu. Šiame punkte nustatyta, kad „kviestiniams asmenims pareiškus pastabų raštu ar žodžiu <...>, vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (besiribojančių bei matuojamo žemės sklypo) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir kt.) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas priima sprendimą dėl tikslingumo patikslinti žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių padėtis. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Ginčai dėl kadastrinių matavimų nagrinėjami vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka.“ Žemėtvarkos skyrius, nors atsakovas O. M. 2008-03-04 ir nesutiko su ieškovo žemės sklypo ribomis (b. l. 4), patikrino visą medžiagą bei nustatė, jog matavimai atlikti teisingai. Dėl šios priežasties atmestinas atsakovų argumentas, jog kadastriniai ieškovo sklypo matavimai negalėjo būti įregistruoti ir pastarasis, norėdamas patvirtinti savo sklypo ribas, privalėjo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl ribų nustatymo. Atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti tik 2010-04-21 (b. l. 49-54). Žemėtvarkos skyriaus atstovas teismo metu patvirtino, kad žemėtvarka, vadovaudamasi minėtu Taisyklių 29.9 punktu, negalėtų priimti sprendimo patvirtinti matavimus, kadangi juos reikėtų tikslinti. Ieškovo atveju tikslinti reikalo nebuvo, matavimai buvo taisyklingi. Administracinėje byloje Nr. A2.2.-48-75/2007 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus pareigūnė 2006-06-05 O. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2006 m. balandžio mėn. (duomenys neskelbtini) savavališkai užėmė 0,36 ha O. S. privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bei 0,11 ha valstybinės žemės sklypo ir tokiu būdu padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 straipsnio 1 dalyje. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2007-05-18 nutarimu nutarė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą 2006-06-05 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus administracinio teisės pažeidimo protokolu pagal ATPK 45 str. l d. O. M. atžvilgiu, nutraukti, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-01-17 nutartimi minėtą pirmos instancijos teismo nutarimą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyje nustatė, kad O. M. 2004-10-08 nusipirko 6,00 ha žemės sklypą, kurio riboženkliai, kaip aiškino O. M., buvo suformuoti 2001 metais pagal buvusios žemės sklypo savininkės A. C. prašymą atlikus preliminarius matavimus, t. y. prieš O. M. jį įsigyjant. Iš S. S. nuosavybės teisės atkūrimo bylos teismas nustatė, kad S. S. priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas vietoj grąžinto 9,00 ha žemės sklypo perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 4,57 ha žemės sklypą po O. M. priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo, t. y. 2005 metais atlikus preliminarius matavimus bei sudarius preliminarų žemės sklypo planą. Administracinio teisės pažeidimo byla bei atsakovo O. M. paaiškinimas nagrinėjamoje byloje patvirtina, kad O. M. priklausančio žemės sklypo preliminarūs matavimai bei miškui sodinti skirto žemės ploto matavimai buvo atlikti pagal buvusius žemės sklypo ribas žyminčius ženklus, t. y. nustatytus 2001 metais, nekeičiant jų vietos. Individualiajai S. B. įmonei atliekant S. S. priklausančio žemės sklypo matavimus, O. M. nedalyvavo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodyta, jog liudytojas S. B. paaiškino, kad O. M. ir valstybinės žemės skiriamosios ribos (linijos), plane pažymėtos Nr. 4-5, matavimas nebuvo atliktas. Teismas padarė išvadą, kad atlikti žemės sklypų preliminarūs matavimai nėra tikslūs ir todėl atsakovai negali visiškai įrodyti savo žemės sklypo ribų, remdamiesi jais. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad kadastriniai matavimai – tai veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Todėl šie veiksmai negali būti pripažinti negaliojančiais ir tokiu būdu pirmas priešieškinio reikalavimas atmestinas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai šios kategorijos bylose (2005-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005) pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažinamas ar padidinamas) žemės sklypo dydis (plotas). Priešingu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant atitinkamas sutartis. Atsakovai niekada neginčijo ieškovo dovanojimo sutarties, kurios pagrindu jis įgijo nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą, tiksli žemės sklypų riba yra nustatyta, todėl atsakovai neturi jokio pagrindo teigti, kad jie naudojasi bei mišką pasodino savo, o ne ieškovo žemės sklype. Pats planas nesukelia teisinių pasekmių, pats savaime neturi įtakos šalių teisėms ir pareigoms, o jas sukelia administracinis aktas, kuriuo šis planas patvirtinamas bei duomenys įregistruojami viešajame registre. Nagrinėjamu atveju ieškovo žemės sklypo ribos yra nustatyto galiojančio Vilniaus apskrities viršininko 2008-04-03 įsakymo dėl pil. S. S. žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo atlikus kadastrinius matavimus Šalčininkų rajone pagrindu. Atsakovai šio administracinio akto neginčija, neprašo jo panaikinti. LR CK 4.45 str. 1 d. numatyta, kad teismas žemės sklypo ribas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus, nustato tik tuo atveju, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl sklypų ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieškovo žemės sklypo yra nustatytos ir aiškios, patvirtintos byloje esančiais dokumentais, todėl nėra pagrindo tenkinti ir antrojo atsakovų priešieškinio reikalavimo nustatyti ribą tarp sklypų. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovai nepagrįstai perstūmė savo sklypo ribas ieškovo sklypo sąskaita. Šią aplinkybę atsakovai ginčija, tačiau jie, vykdydami jiems tenkančią įrodinėjimo pareigą, nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jų sklypas iš tiesų randasi savo ribose, priklausančiose jiems nuosavybės teise. Savo ruožtu teismas pripažįsta, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai, neturėdami teisės, užėmė dalį ieškovui priklausančio žemės sklypo. Šios aplinkybės yra įrodytos ne tik nagrinėjamos bylos medžiaga, bet ir minėtos administracinės bylos medžiaga, be kita ko – ir žemės naudojimo patikrinimo vietoje medžiaga. Ieškovas, reikalaudamas pašalinti kliudymą naudotis nuosavybe, įrodė savo teisių pažeidimą dėl atsakovų pasodinto miško, atsakovai ginčo mišką pasodino neteisėtai, peržengdami žemės sklypo ribas (LR CK 1.138 str., 4.23 str., 4.34 str., 4.35 str., 4.37 str., 4.45 str., 4.93 str., 4.95 str., 4.98 str.).