Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas dirbdamas kirpyklos, pirties, avalynės ir rūbų taisyklos aptarnavimo darbininko pareigose, turėjo atlikti kirpyklos, pirties, avalynės ir rūbų taisyklos aptarnavimo darbininko pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kurios patvirtintos Ligoninės direktoriaus 2014 sausio 8 d. įsakymu Nr. V-5. Šias pareigas einantis pareiškėjas privalėjo: prižiūrėti, kad nuteistųjų maudymasis vyktų pagal įstaigoje sudarytą maudymosi grafiką, o kartą savaitėje - dezinfekuoti patalpas ir juose esantį inventorių. Užtikrinti normuotą muilo bei tualetinio popieriaus išdavimą. Pildyti priimamų skalbimui drabužių ir patalynės bei jų išdavimo apskaitos žurnalą, nuolat atnaujinti patalynės žymėjimą, priimti iš įstaigos išvykstančių nuteistųjų patalynę, vykdyti jos apskaitą. Pildyti kerpamų nuteistųjų apskaitos žurnalą, po kiekvieno plaukų kirpimo - dezinfekuoti naudojamus įrankius. Laiku ir kokybiškai taisyti besikreipiančių nuteistųjų avalynę, pildyti taisomos avalynės apskaitos žurnalą. Laiku ir kokybiškai taisyti besikreipiančių nuteistųjų drabužius ir patalynę, pildyti taisomų drabužių ir patalynės apskaitos žurnalą. Atsakyti už atlikto darbo kokybę pagal pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas. Kaip matyti iš pateiktos informacijos, pareiškėjo darbas nebuvo susijęs su maisto dalinimu.

2016 m. liepos 19 d. pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą ir jam buvo skirta nuobaudą dėl apsvaigimo nuo alkoholio bei atsisakymo vykdyti savo darbinęs pareigas, todėl buvo siūloma pareiškėją atleisti iš darbo. 2016 m. liepos 28 d. Ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. NK-PR-82, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 125 straipsniu bei atsižvelgiant į Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko tarnybinį pareiškimą, pareiškėjas buvo atleistas iš būrio tvarkinio (0,75 etato) ir kirpyklos, pirties, avalynės ir rūbų taisyklos aptarnavimo darbininko (0,25 etato) pareigų nuo 2016 m. liepos 29 d. Pabrėžė, kad pareiškėjas, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 2 d. iki 2016 m. liepos 29 d. nesikreipė į LAVL administraciją su skundu dėl skundžiamo dalyko. Informavo, kad duomenų, įrodymų, nustatančių, kad pareiškėjas LAVL buvo įdarbintas maisto dalintoju bei atleistas iš šių pareigų nėra.

Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 4000 Eur ieškinio suma.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę LAVL laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 2 d. iki 2016 m. liepos 29 d. Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš LAVL pareigūnų neteisėtų veiksmų jį verčiant nelegaliai dirbti maisto dalintoju.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pabrėžtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė, numatyta CK 6.250 straipsnyje. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą (toliau– ir BVK) darbas viena iš nuteitųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių (BVK 111 str.). (duomenys neskelbtini) straipsnyje įtvirtinta, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (1 d.); nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (3 d.); pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (8 d.).

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2016 m. birželio 13 d. pareiškėjas pateikė prašymą LAVL direktoriui, prašydamas pervesti jį iš 4 būrio į 3 būrį dirbti būrio tvarkiniu (b.l. 19). 2016 m. birželio 13 d. LAVL direktoriaus įsakymu Nr. NK-PR-68 pareiškėjas buvo perkeltas iš kirpyklos, pirties, avalynės ir rūbų taisyklos aptarnavimo darbininko (0,25 etato) pareigų papildomai į būrio tvarkinio pareigas, nustatant 0,55 pareiginės algos koeficientą, nuo 2016 m. birželio 13 dienos (b.l. 16). 2017 m. liepos 7 d. pareiškėjas pateikė prašymą LAVL direktoriui, prašydamas priimti papildomai dirbti kirpėjo, pirties bei avalynės darbininku už 0,25 etato (b.l. 20). 2016 m. liepos 7 d. LAVL direktoriaus įsakymu Nr. NK-PR-73 pareiškėjas priimtas į kirpyklos, pirties, avalynės ir rūbų taisyklos aptarnavimo darbininko (0,25 etato) pareigas, nustatant 0,5 pareiginės algos koeficientą, nuo 2016 m. liepos 7 d. (b.l. 15). 2016 m. liepos 28 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 19-PR-378 būrio viršininkas pasiūlė LAVL direktoriui atleisti pareiškėją iš darbo, kadangi jam skirta nuobauda už apsvaigimą alkoholiu ir jis atsisako vykdyti savo pareigas (b.l. 18). 2016 m. liepos 28 d. LAVL Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas LAVL direktoriui pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 19-PR-387, prašydamas atleisti pareiškėją iš būrio tvarkinio (0,75 etato) ir kirpyklos, pirties, avalynės ir rūbų taisyklos aptarnavimo darbininko (0,25 etato) pareigų nuo 2016 m. liepos 29 dienos, kadangi nuteistasis netinkamai atlieka savo darbines funkcijas ir pažeidinėja nustatytą tvarką (b.l. 17). 2016 m. liepos 28 d. LAVL direktoriaus įsakymu Nr. NK-PR-82 pareiškėjas buvo atleistas iš būrio tvarkinio (0,75 etato) ir kirpyklos, pirtis, avalynės ir rūbų taisyklos aptarnavimo darbininko (0,25 etato) pareigų nuo 2016 m. liepos 29 dienos (b.l. 14).

Taigi, administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, jų nepateikė ir pats pareiškėjas, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų buvęs įdarbintas maisto dalintoju. Iš pateikto LAVL kirpyklos, pirties, avalynės ir rūbų taisyklos aptarnavimo darbininko pareigybės aprašymo, patvirtinto LAVL direktoriaus 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. V-5 (b.l. 21), duomenų matyti, kad šias pareigas einantis darbininkas privalo prižiūrėti, kad nuteistųjų maudymasis vyktų pagal įstaigoje sudarytą maudymosi grafiką, o kartą savaitėje - dezinfekuoja patalpas ir juose esantį inventorių, užtikrina normuotą muilo bei tualetinio popieriaus išdavimą, pildo priimamų skalbimui drabužių ir patalynės bei jų išdavimo apskaitos žurnalą, nuolat atnaujina patalynės žymėjimą, priima iš įstaigos išvykstančių nuteistųjų patalynę, vykdo jos apskaitą, pildyti kerpamų nuteistųjų apskaitos žurnalą, po kiekvieno plaukų kirpimo - dezinfekuoja naudojamus įrankius, laiku ir kokybiškai taiso besikreipiančių nuteistųjų avalynę, pildo taisomos avalynės apskaitos žurnalą, laiku ir kokybiškai taiso besikreipiančių nuteistųjų drabužius ir patalynę, pildo taisomų drabužių ir patalynės apskaitos žurnalą. Minėtame pareigybės aprašyme nenumatyta, jog kirpyklos, pirties, avalynės ir rūbų taisyklos aptarnavimo darbininkas dalina maistą.

Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas dėl jo įdarbinimo maisto dalintoju būtų kreipęsis į LAVL administraciją. Teismas neturi pagrindo abejoti į bylą pateiktais atsakovo oficialiais duomenimis, šie duomenys kitais oficialiais duomenimis nepaneigti, todėl pareiškėjo argumentai dėl jo įdarbinimo maisto dalintoju atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nėra jokio pagrindo konstatuoti neteisėtų LAVL administracijos veiksmų.

Byloje nenustačius LAVL pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.