- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-28
- Bylos Nr.
- 1S-1034-149/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Leonarda Gurevičienė (pirm.), Algimantas Valantinas, Vitalija Norkūnaitė
- Nuteistasis
- R. J.
- Advokatai
- Jonas Mazurka
Teisėja L.Tarčevskaja Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.
2014 m. lapkričio 28 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. ir jo gynėjo advokato Jono Mazurkos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lukiškių TI-K Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014-10-08 nutarimą Nr. 89-65 taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J., nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-05 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 str. 1 d. (8 nusikalstamos veikos epizodai), 300 str. 1 d. (7 nusikalstamos veikos epizodai), BK 182 str. 1 d. (5 nusikalstamos veikos epizodai), BK 182 str. 3 d. (2 nusikalstamos veikos epizodai) laisvės atėmimu 3 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-21 nutartimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1,4,9 d.d., subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-11 ir 2014-01-21 nuosprendžiais, paskirta R. J. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams. R. J. anksčiau teistas 5 kartus už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams.
Neatliktos bausmės dalis 2014-11-28 dienai – 3 metai 3 mėnesiai ir 27 dienos.
Lukiškių TI-K Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014-10-08 nutarimą Nr. 89-65 taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 2 d. 2 p., 157 str. 3 d. Komisija sprendimą priėmė apsvarsčiusi nuteistojo prašymą, socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo.
Atsiliepimas
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroras Armandas Vainauskas 2014-10-21 atsiliepimu pritarė Komisijos 2014-10-08 nutarimui Nr. 89-65. Nurodė, kad asmuo pilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pradėjo dirbti, 2 kartus skatintas, pagal OAsys metodiką jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė – 48 balai. Nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą – 2015-03-25 atliks ½ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, režimo reikalavimų laikosi, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, 2 kartus skatintas, dėl padarytų nusikaltimų kaltu prisipažįsta ir gailisi, dengia nusikaltimais padarytą žalą ir nėra kitų aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos sprendimui dėl paleidimo iš pataisos įstaigos tikslingumo. Mano, kad paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog R. J. laikysis įstatymų ir nenusikals. Siūlo tvirtinti komisijos nutarimą taikyti R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-28 nutartimi netvirtino Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Apylinkės teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertinama ir materialioji lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlyga, įtvirtinta LR BVK 157 str. 1 d. – nuteistasis būdamas paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals, atsižvelgiama ne tik į nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe (duomenis apie asmenį iki nuteisimo) ir su padaryta nusikalstama veika (padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą).
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Nors nuteistasis pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 1 kartą, 1 kartą baustas, nuobauda nebegalioja, 2 kartus skatintas, palaiko ryšius su tėvais, močiute ir krikštatėviu, dalyvavo įvairiuose mokymuose, programose ir tematikose, tačiau vien šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teigiama nuteistojo charakteristika patvirtina, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, kaip buvo minėta, būtina atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį pataisos namuose, tačiau ir įvertinti nuteistojo asmenybės ypatumus, jo elgesį prieš nusikaltimo padarymą ir po, įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipė dėmesį kad nuteistasis šiuo metu atlieka subendrintą bausmę už kelias dešimtis tyčinių nusikalstamų veikų. Jo padarytos nuskalstamos veikos pagal savo pobūdį yra gana pavojingos visuomenei. R. J. anksčiau teistas 5 kartus. Pagal „OASys“ metodiką pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė – 48 balas. Pagal vykdomuosius dokumentus skolingas 9501,01 Lt, padengė tik 1207,95 Lt. Įvertinus nuteistojo padarytų veikų skaičių ir sunkumą, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, tai, kad jis dar nėra atlikęs labai didelės jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, teismas mano, kad nėra pakankamo pagrindo, kuris leistų daryti išvadą, kad nuteistasis R. J. yra įvertinęs savo praeitį, padaręs reikiamas išvadas, t.y. pasitaisė ir ateityje nedarys nusikaltimų, todėl R. J. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, taip pat būtų iškreipta jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio prasmė, nes nebūtų tinkamai realizuota jam nustatytos bausmės paskirtis (Lietuvos Respublikos BK 41 str.).
Šalies argumentai
Nuteistasis R. J. ir jo gynėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-28 nutartį bei patvirtinti Komisijos 2014-10-08 nutarimą Nr. 89-65 taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nuteistasis ir jo gynėjas nurodo, kad teismo nutartyje nepilnai atsižvelgta į būrio viršininko, auklėtojo, psichologo pateiktus duomenis, Komisijos narių motyvus, išvadas bei vieningas nuomones, įstatymo suteiktas galimybes dėl lygtinio paleidimo, probacijos priemonių taikymo bei tolimesnio stebėjimo, kontrolės, auklėjimo bendradarbių bei artimoje aplinkoje. Taip pat nurodo, jog, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, būtina vadovautis ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi, lygtinio paleidimo tikslais bei sąlygomis. Teigia, jog svarbu pilnai ir objektyviai įvertinti asmens savybes, jo elgesį bausmės atėmimo metu, norą pasitaisyti, galimybes adaptuotis laisvėje, šeimyninius ryšius, nes priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas ir Probacijos įstatymas netenka prasmės, nuteistasis neskatinamas pasitaisyti, žlugdoma jo asmenybė,, pažeidžiamas humanizmo principas. Taip pat nurodo, kad R. J. padaryti nusikalimai nėra sunkūs, jis atliko nemažą dalį bausmės, savo kaltę pilnai pripažino, gailisi, atlygina žalą, rodo aiškų norą grįžti į visuomenę, visavertiškai adaptuotis, dirbti, gyventi dorai, būti naudingu visuomenei, vykdyti Probacijos įstatyme numatytus apribojimus.
2014-11-20 Vilniaus apygardos teisme gautas T. J. ir V. J. prašymas taikyti jų sūnui R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nurodoma jog jie neteko kito sūnaus A. J., kurio mirtis labai sukrėtė tiek juos, tiek bausmę atliekantį R. J.. Teigia, kad, būdamas laisvėje, sūnus psichologiškai padės išgyventi šią netektį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. J. ir jo gynėjo Jono Mazurkos skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BVK 157 str. nuostatų. Minėtas straipsnis suponuoja teismo teisę ir pareigą įvertinti, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tai yra būtina vertinti ne tik nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką bei elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitas reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Vien to, kad R. J., atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistas asmuo, nepakanka, kad jo atžvilgiu besąlygiškai būtų taikomas lygtinis paleidimas. Nuteistojo R. J. deklaruojamas siekis pasitaisyti ir gyventi dorai, reintegruotis į visuomenę remtinas, tačiau įvertinus aplinkybių visetą: tai, kad R. J. būdamas teistas net 5 kartus už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams, šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už tyčinių 22 nusikaltimų padarymą, kas rodo, kad jis nenori paklūsti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, nedaro teisingų išvadų iš ankstesnių teistumų ir yra linkęs nusikalsti. Todėl, įvertinęs šių aplinkybių visetą ir tai, kad neatliktos bausmės dalis pakankamai didelė – 3 metai 3 mėnesiai ir 27 dienos, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad vien formalių kriterijų atitikimas negali būti pakankamu pagrindu lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Dėl pateikto R. J. tėvų prašymo, pažymėtina, kad kad, asmens, padariusio nusikalstamą veiką, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo padaryta nusikalstama veika, negali būti iškeliamas aukščiau visuomenės intereso gyventi saugiai, todėl nusikaltimą padariusiam asmeniui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą besąlygiškai taikyti šiam asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos padarymo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Priešingu atveju būtų pažeisti LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, tarp kurių – teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Lukiškių TI-K Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014-10-08 nutarimą Nr. 89-65 taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėta ir pagrįsta, skunde išdėstyti argumentai nesuteikia pagrindo naikinti apylinkės teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo R. J. ir jo gynėjo advokato Jono Mazurkos skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.