Tauragės apylinkės teismo įsakymas

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Monika Vyšniauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) prokuroro Mindaugo Stonkaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šilalės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, 45 procentų nedarbingas, neteistas, 2022 m. kovo 28 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, t. y.: jis, 2023 m. gruodžio 11 d., apie 17 val. 10 min., (duomenys neskelbtini) esančiame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia rankomis į krūtinę pastūmė mamą E. K., dėl ko pastaroji virsdama, galva trenkėsi į durų staktą, taip padarė nukentėjusiajai pakaušio sumušimą, kas sukėlė E. K. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Šios veikos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats R. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2023 m. gruodžio 11 d. buvo neblaivus ir vakare parėjęs į namus susipyko su mama. Pastūmė ją ir mama nuvirto ant grindų, galva trenkėsi į lovą ar į duris. Dėl ko ją stūmė, jis neatsimena dėl girtumo. Kas paskambino policijai, jis nežino, žino tik tiek, kad atvažiavusi policija jį sulaikė. Labai gailisi, kad taip pasielgė, pažada mamos atsiprašyti, pažada daugiau nebenusikalsti. Namas, kuriame gyvena su mama, priklauso mamai. Mamos jis atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė ir ji jam jokių pretenzijų nebeturi, pažada daugiau taip nebesielgti ir nusikalstamų veikų nebedaryti.

3. Kaltinamojo R. K. kaltė be jo prisipažinimo grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:

3.1. Nukentėjusiosios E. K. parodymais, kuri apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gruodžio 11 d. apie 15.30 val. grįžusi į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini) rado savo sūnų R. K., kuris gyvena kartu su ja, neblaivų. Būnant namuose, apie 17.15 val. sūnus R. K., miegamajame kambaryje numetė ant žemės lovos uždangalą. Tuo metu kai ji paėmė nuo žemės lovos uždangalą, priėjęs R. K. prie jos su rankomis pastūmė į krūtinę. Neišlaikiusi pusiausvyros atgal virsdama susidaužė galvą į durų kampą ir durų staktą. Po nukritimo pajuto stiprų skausmą galvos srityje. Po šio įvykio paskambino savo kitam sūnui A. K. ir apie tai pranešė. Pastarasis iškvietė policijos pareigūnus ir greitosios medicinos pagalbą. Apžiūrėję greitosios pagalbos darbuotojai, suleido jai vaistų nuo skausmo ir paliko namie. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji parodė, jog į medikus daugiau nesikreipė, nebesigydė. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. Sūnus R. atsiprašė, ji jam atleido ir jokių pretenzijų jam nebeturi, neprieštarauja kad tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

3.2. Liudytojo A. K. parodymais, kuris apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gruodžio 11 d. vežė mamą į Šilalę apsipirkti maisto, į vaistinę ir apie 15 val. 30 min. parvežė ją į namus. Kai parvežė ją į namus, namuose jau buvo neblaivus brolis R. R. gyvena kartu su mama, jis savo šeimos neturi sukūręs. R. pradėjo prie jo kabinėtis žodžiais, šūkavo. Mama pasakė, kad važiuotų į namus, kad kai jo nebus, R. nusiramins ir nueis miegoti. Apie 17 val. 30 min. jam paskambino mama ir pasakė, kad ją R. stūmė ir ji nuvirto ant grindų bei į staktą susitrenkė galvą. Taip pat sakė, kad šaldo sutrenktą vietą ir silpnai girdi. Jis tada nuvažiavo pas mamą. R. buvo namuose, mama pasakė, kad ieškojo R. distancinio pultelio po jos lova, nerado, tada priėjęs prie mamos ją pastūmė ir mama neišsilaikiusi ant kojų po jo stūmimo, virto ant žemės ir susitrenkė galvą į durų staktą, daugiau nieko R. jai nedarė. Tada jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie smurtą. R., kai prisigeria, būna agresyvus, jis nori namuose šeimininkauti. Kai būna blaivus, jis nėra agresyvus, bet kai prisigeria, tai pasireiškia visa jo agresija.

3.3. 2023 m. gruodžio 11 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu iš kurio matyti, jog E. K. parodė, kad 2023 m. gruodžio 11 d. apie 17:15 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus R. K., priėjęs su rankomis stūmė jai į krūtinę, kuri neišlaikiusi pusiausvyros atgal virsdama susidaužė galvą į durų kampą ir durų staktą. Po nukritimo pajuto stiprų skausmą galvos srityje. Prašo R. K. iškraustyti iš namų, nes bijo su juo gyventi, sūnus smurtauja ne pirmą kartą. Pradedamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47324-23, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

3.4. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, iš kurių matyti, kad 2023 m. gruodžio 11 d., apie 18 val. į Bendrąjį pagalbos centrą buvo pranešta: „Pranešėjas sako, kad nurodytu adresu sūnus muša savo mamą, stūmdosi. Nepilnamečių nėra. GMP nereikalinga. Pranešėjas nurodė, kad ir pats šiuo metu važiuoja pas savo mamą nurodytu adresu, jos kontaktinio tel. nenurodė.<…>”.

3.5. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus Specialisto išvada Nr. G490/2023(10), kurioje užfiksuota, kad E. K. nustatytas pakaušio sumušimas. E. K. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

3.6. 2023 m. gruodžio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, iš kurių matyti, jog nusikaltimo padarymo vieta – (duomenys neskelbtini) esantis namas. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta.

3.7. Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalu, iš kurio matyti, kad 2023 m. gruodžio 11 d. 18.12 val. R. K. nustatytas 1,86 promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

4. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Veika yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

5. Visuma šioje baudžiamojoje byloje esančių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad R. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, o būtent: 2023 m. gruodžio 11 d., apie 17 val. 10 min., (duomenys neskelbtini) esančiame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia rankomis į krūtinę pastūmė mamą E. K., dėl ko pastaroji virsdama, galva trenkėsi į durų staktą, taip padarė nukentėjusiajai pakaušio sumušimą, kas sukėlė E. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

6. Prokuroras už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam siūlo skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį 3 mėnesius būti namie nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir uždraudžiant 3 mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Taip pat prašo skirti baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

7. Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, R. K. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

8. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Skirdamas R. K. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai), kaltės formą ir rūšį (smurtinio pobūdžio nusikalstama veika padaryta tyčia), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), kaltinamojo asmenybę – nevedęs, nedirbantis, 45 procentų nedarbingas, neteistas, administracine tvarka baustas. Byloje nėra duomenų apie R. K. gydymąsi psichiatrijos ligoninėje, jis taip pat nėra įrašytas į priklausomybės ligų centro įskaitą.

10. Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

11. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. R. K. skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį 3 mėnesius būti namie nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir uždraudžiant 3 mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

12. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu dėl padaryto nesunkaus nusikaltimo ir byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

13. Kaltinamasis R. K. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. gruodžio 11 d. 17.30 val. iki 2023 m. gruodžio 12 d. 11.23 val. (vieną parą). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. K. laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

14. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis panaudojo smurtą ir nežymų sveikatos sutrikdymą padarė šeimos nariui – mamai, bei siekiant kaltinamąjį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kartu su bausme R. K. skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

15. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

16. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, taip pat nėra proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nuo bausmės pradžios įpareigojant 3 (tris) mėnesius būti namie nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir uždraudžiant 3 (tris) mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, R. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nuo bausmės pradžios įpareigojant 3 (tris) mėnesius būti namie nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir uždraudžiant 3 (tris) mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. K. laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. gruodžio 11 d. 17.30 val. iki 2023 m. gruodžio 12 d. 11.23 val. (vieną parą) išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72² straipsniu, skirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės pradžios.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Išaiškinti R. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti R. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.