- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-29
- Bylos Nr.
- 2S-691-883/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08140-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- L. D.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2‑376‑901/2015 pagal pareiškėjo L. D. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys (išieškotojai) UAB „Mokilizingas“ ir Lindorf Oy, veikiantis per Lindorf Oy filialą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas L. D. kreipėsi į antstolį su skundu, kuriuo prašė panaikinti pareiškėjui priklausančios sąskaitos, kurią administruoja Kybartų pataisos namai, areštą, nenuskaičiuoti daugiau nei 30 procentų nuo šioje sąskaitoje esančios sumos. Pareiškėjas nurodė, kad į šią sąskaitą jam pervedama Kybartų pataisos namų 15 Lt pašalpa, taip pat į ją artimieji atsiunčia pinigų, kurie neviršija minimalaus pragyvenimo lygio sumos, tačiau šiais pinigais jis negali pasinaudoti, negali nusipirkti normalaus maisto, negali sveikai maitintis.
Antstolis A. B. išnagrinėjo skolininko skundą ir 2014-10-16 patvarkymu Nr. BLO048539 atsisakė jį tenkinti, nustatęs, jog skundas nepagrįstas, o pareiškėjo skundą ir vykdomąsias bylas perdavė Šiaulių apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas 2015-04-07 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau SVI) 2 punktas imperatyviai nurodo, jog vykdydamas sprendimus antstolis privalo naudoti SVI nurodytas dokumentų formas. Šioje formoje, kuria atlikdamas savo funkcijas, privalo naudotis antstolis, nėra numatyta jokių išlygų dėl laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje esančių ir skolininkui priklausančių lėšų areštuojamos sumos diferencijavimo ar tos sumos procentinės išraiškos. SVI 2.8 nurodyta forma naudojama tokia, kokia yra patvirtinta, ir jokia interpretacija yra negalima. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 738 straipsnyje ir 739 straipsnyje yra išvardintos piniginės sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas ir imperatyviai draudžiamas. Pareiškėjo skunde nėra įvardinta nei viena iš aukščiau išvardintų išmokų, todėl naikinti patvarkymo dėl skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje arešto, nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo nustatinėti, kiek procentų antstolis gali nuskaityti nuo skolininko sąskaitos, kadangi antstolis, nurašinėdamas skolininko lėšas, ir taip yra saistomas įstatymų ir kitų teisės aktų, kiek gali nurašyti nuo skolininko sąskaitos. Įvertindamas skundo teiginius dėl būtiniausių poreikių patenkinimo būtinumo, pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 173 straipsnis, be kita ko, reglamentuojantis terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, jog nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (kodekso 173 str. 1 d.); nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė (173 str. 2 d.); nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną (173 str. 3 d.); nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas, maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai (173 str. 4 d.). Pagal BVK 174 straipsnio 1 dalį asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus; terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija (174 str. 4 d.). Taigi pareiškėjui, kaip ir kitiems terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, yra garantuojamas ir užtikrinamas jo būtiniausių poreikių, taip pat ir susijusių su sveikatos apsauga, patenkinimas. Nurodė, kad antstolis turi teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į skolininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Įvertinęs nurodytą, teismas nenustatė, kad antstolis veikė neteisėtai, todėl pareiškėjo skundo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį esmė
Atskiruoju skundu pareiškėjas L. D. nesutinka su Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-07 nutartimi. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo pateiktas pažymas, iš kurių matyti, kad jis tik pataisos namuose esančioje parduotuvėje gali įsigyti medicininius vaistus, kurie jam yra paskirti, o kadangi jo sąskaita yra areštuota antstolio A. B., nurodytų vaistų įsigyti jis negali; sutinka mokėti po 30 procentų nuo jam atsiųstos pinigų sumos, nes taip galės įsigyti gydytojo paskirtus vaistus, kurių Sveikatos apsaugos ministerija nekompensuoja.
Atsiliepimas
Antstolis A. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-07 nutartį palikti nepakeistą, o L. D. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas. Sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis.
Suinteresuotas asmuo Lindorf Oy, veikiantis per Lindorf Oy filialą, atsiliepime į atskirąjį skundą pašo atmesti pareiškėjo L. D. skundą dėl antstolio A. B. patvarkymo vykdyti išieškojimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitos kaip nepagrįstą. Nurodo, kad vykdant teismo sprendimus privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Pažymėjo, kad įstatymuose, atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas. Kadangi skolininkas L. D. atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose jo minimaliais ir būtiniausiais, t.y. maistu, higienos, gydymo priemonėmis ir kt., pasirūpina laisvės atėmimo įstaiga, vadovaudamasi BVK numatyta tvarka. Todėl antstolio atlikti veiksmai yra visiškai pagrįsti ir teisėti. Nurodė, kad Lindorf Oy, veikiantis per Lindorf Oy filialą, nesutinka su skolininko pasiūlymu mokėti įsiskolinimą po 30 proc. nuo atsiųstų paramos lėšų, kadangi skolininkas negali užtikrinti savo siūlomų 30 proc. dydžio reguliarių mokėjimų, nes siūlomus mokėjimus atliktų iš trečiųjų asmenų pervedamų lėšų, kurių dydžio ir reguliaraus pervedimo skolininkas neturi galimybės kontroliuoti. Be to, Lindorf Oy, veikiantis per Lindorf Oy filialą, kaip išieškotojas neturi galimybės bei teisės atlikti išskaitymus iš skolininko gaunamų piniginių lėšų, todėl skolininko pasiūlymas yra nepagrįstas ir neadekvatus esamai situacijai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl antstolio veiksmų, susijusių su išieškojimu iš nuteistojo asmens sąskaitos, kurią administruoja bausmės vykdymo institucija, konkrečiai, toje sąskaitoje esančių nuteistojo lėšų arešto. Apeliacinės instancijos teismas nekartoja pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, tačiau privalo įvertinti esminius atskirojo skundo argumentus, neišeidamas už atskirojo skundo ribų.
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad iš asmeninių lėšų, kurios jam pervedamos į pataisos namų administruojamą banko sąskaitą, jis privalo įsigyti gydytojo paskirtus vaistus, kurių Sveikatos apsaugos ministerija nekompensuoja, tačiau to padaryti negali, kadangi antstolis minėtą sąskaitą yra areštavęs. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pritarti apelianto pozicijai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 str.), garantuojant skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007). Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 str.).
Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo 2015-04-07 nutartyje išdėstyta pozicija, kad pareiškėjo nurodytos lėšos nepriskirtinos CPK 739 straipsnyje numatytoms piniginėmis lėšoms, iš kurių negali būti vykdomas išieškojimas.
BVK 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Pinigai įteikiami tik tiems nuteistiesiems, kurie turi teisę turėti grynų pinigų. Tretieji asmenys turi galimybę pervesti pinigines lėšas į suimtųjų ir nuteistųjų asmenines sąskaitas, atlikdami pavedimus į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima, tačiau lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus.
Teismas, įvertindamas apelianto skundo teiginius dėl poreikių, susijusių su jo sveikata, patenkinimu, pažymi, kad pagal BVK 174 straipsnio 1 dalį asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus; terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija (174 str. 4 d.). Taigi apeliantui, kaip ir kitiems terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, yra garantuojamas ir užtikrinamas jo būtiniausių poreikių, taip pat ir susijusių su sveikata bei higiena, patenkinimas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis apie jo papildomus poreikius (rekomendacija įsigyti šampūną „Nizoral“), kurie nėra garantuojami ir užtikrinami valstybės lėšomis, tačiau tai, kad pirmosios instancijos teismas savo nutartyje neįvertino minėtų aplinkybių, nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisingumu ir pagrįstumu. Priešingai, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo L. D. skundą dėl antstolio veiksmų ir priėmė motyvuotą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjui, kaip ir kitiems terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, yra garantuojamas ir užtikrinamas jo būtiniausių poreikių, taip pat ir susijusių su jų sveikata, patenkinimas. Įstatyminis reguliavimas, suteikiantis laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui teisę įsigyti daiktų ar paslaugų papildomai, nereiškia, kad tai daryti būtina ir be to nebūtų patenkinti kasdieniniai poreikiai. Todėl kitos pareiškėjo nurodomos išlaidos (rekomenduojamam įsigyti šampūnui „Nizoral“) negali būti priskiriamos būtiniausioms išlaidoms.
Paminėtina, kad vykdymo proceso esmė ir tikslas yra užtikrinti realų vykdomo dokumento įvykdymą. Siekiant užtikrinti skolininko interesus ir kuo greičiau įvykdyti skolos išieškojimą, antstolis imasi įstatyme numatytų veiksmų ir taiko atitinkamas poveikio priemones. Skolininko lėšų turto areštas jau savaime yra varžančio pobūdžio, todėl neabejotinai sukelia pareiškėjui laikinus suvaržymus. Tačiau tokiu būdu skolininkas raginamas kuo greičiau įvykdyti savo įsipareigojimus ir atsiskaityti su išieškotoju. Įvykdžius savo prievoles išieškotojui, skolininko lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje, areštas panaikinamas.
Apeliantas taip pat prašo antstolio skolos išieškojimą iš piniginių lėšų, pervedamų jam į pataisos namų sąskaitą, atlikti tik tam tikros sumos apimtyje. Tačiau toks jo prašymas nepagrįstas, kadangi tokių reikalavimų antstoliui įstatymas imperatyviai nenustato. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punktas imperatyviai nurodo, kad vykdydamas sprendimus antstolis privalo naudoti nurodytas dokumentų formas, tame tarpe Sprendimų vykdymo instrukcijos 8¹ priede nurodytą patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir minėtoje formoje nėra numatyta jokių išlygų dėl laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje esančių ir skolininkui priklausančių lėšų areštuojamos sumos diferencijavimo, ar tos sumos procentinės išraiškos.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiksmus, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Darytina išvada, kad Šiaulių apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.