Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

supaprastinta rašytinio proceso tvarka pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Jono Selilionio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamoji vieta sutampa su deklaruota gyvenamąja vieta – (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas Lietuvoje:

1. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 232-1 straipsnio 1 dalį (BK redakcija galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), bausmė – 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

2. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2002 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 1 dalį (BK redakcija galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), galutinė bausmė – 8 mėn. laisvės atėmimo;

3. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2002 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (BK redakcija galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), galutinė bausmė – 10 mėn. laisvės atėmimo su 500 Lt vertės turto konfiskavimu;

4. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, bausmė – 30 parų arešto;

5. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – 5 mėn. ir 10 d. laisvės atėmimo;

6. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2004 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, bausmė – 20 parų arešto;

7. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2005 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė – 4 mėn. laisvės atėmimo;

8. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, bausmė – 25 paros arešto;

9. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2006 m. sausio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė – 6 mėn. 25 d. laisvės atėmimo;

10. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, bausmė – 7 mėn. laisvės atėmimo;

11. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 213 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – 8 mėn. laisvės atėmimo;

12. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, bausmė – 30 MGL dydžio bauda (bauda neišieškota),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. 2022 m. sausio 29 d., apie 16.00 val., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir siekdamas pagrobti svetimą turtą, kumščiu vieną kartą trenkė T. M. į veido sritį bei koja spyrė į kairės pusės šoną, dėl to nukentėjusysis nukrito ant grindų, po to jis iš T. M. atėmė rankoje laikytus automobilio „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos sutartį Nr. 1, priklausančio mažajai bendrijai (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra nukentėjusysis, raktus, ir nuėjęs prie minimo automobilio, stovėjusio šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini), su šiuo automobiliu pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą, MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 12 000 eurų vertės turtą.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. S. kaltu prisipažino. Parodė, kad pranešime apie įtarimą nurodyta data ir laiku, T. M. užėjo pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini). T. M. jis pažįsta apie metus laiko, T. M. yra jo pažįstamas. T. M. žino, kur jis gyvena, nes pas jį bute lankėsi ne vieną kartą. Kai T. M. užėjo į jo butą, jis nieko nelaukdamas T. M. paklausė, kur yra jo skola, kadangi per metus laiko jis T. M. paskolino maždaug 3 000 eurų grynųjų. T. M. tiesiog jo prašydavo pinigų ir jis skolindavo. Tai buvo įvairios sumos, ir po 200 eurų, ir po 300 eurų, ir po 500 eurų. Į jo klausimą T. M. atsakė, kad nėra. Tada jis kumščiu sudavė T. M. į veidą, taip pat gali būti, kad ir koja spyrė. Po to jis T. M. paklausė, kur yra jo automobilio raktai. Jis žinojo, kad T. M. vairuoja „Volkswagen Touareg“ automobilį ir kad tai yra jam priklausančios mažosios bendrijos automobilis. Žinojo, kad automobilio skaičiai (duomenys neskelbtini). Jis iš T. M. rankos paėmė automobilio raktus ir jie išėjo į lauką. Tada jis atsisėdo į T. M. priklausantį automobilį ir išvažiavo. Automobilio raktų jis negrąžino. Tą pačią dieną jis automobilį pardavė iš matymo pažįstamam asmeniui, gavo 3 000 eurų grynaisiais. Kur šiuo metu yra automobilis jis nežino. Automobilis buvo paimtas, nes T. M. negražina jam skolos. Tyčios vogti jis neturėjo, o fizinis skausmas buvo panaudotas, nes T. M. neatidavė jam skolos. Po to laiko jis matė T. M. porą kartų, T. M. prašė, kad jis atiduotų automobilį, bet jis T. M. pasakė, kad automobilio jau nėra (e. b. t. 2, b. l. 3–6).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis V. S. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Patikslino aplinkybes, nurodydamas, kad geriau prisimena minėtą įvykį. 2022 m. sausio 29 d., kai T. M. pas jį atėjo į namus, (duomenys neskelbtini), jis ranka T. M. trenkė į veidą, po to dešine koja spyrė T. M. į kairį šoną, tikslas buvo atimti iš T. M. automobilio „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktus. T. M. automobilio raktus laikė kairėje rankoje, suspaudęs delne. Jis pirštus atlenkė ir atėmė raktus, tada nuėjo prie automobilio, kuris stovėjo šalia minėto namo, ir išvažiavo. Dėl skolų su T. M. yra asmeniški jų reikalai. Trenkė T. M. tikrai ne dėl skolų. Tikslas buvo automobilis. Jis trenkė, atėmė raktus ir išvažiavo su T. M. automobiliu, kurį pardavė kažkokiam žmogui, už tai gavo 3 000 eurų, kuriuos išleido savo reikmėms. Automobilio raktus irgi atidavė tam žmogui. Dėl savo poelgio jis labai gailisi, daugiau tikrai taip nesielgs (e. b. t. 2, b. l. 7–10).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. S. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis:

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. M. parodė, kad 2022 m. sausio 29 d., apie 16.00 val., jis užvažiavo į svečius pas savo pažįstamą V. S. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Tik užėjus pro lauko duris į butą ir jam būnat koridoriuje, be jokios priežasties V. S. vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė jam į veidą (burnos sritį), po to, spyrė jam į kairį šoną. Nuo minėtų smūgių jis nukrito ant grindų. Kada jis gulėjo ant grindų, V. S. iš jo kairės rankos paėmė raktus nuo automobilio „Volkswagen Touareg“, rudos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paėmęs raktus nuo mašinos šis pasakė, kad dabar automobilis yra jo. Tuo viskas ir baigėsi. Bute tuo metu dar buvo jam nepažįstamas vyriškis, kurį jis matė pirmą kartą. Tas vyriškis nieko nedarė ir jo nemušė. Nepažįstamas vyriškis paprašė V. S. grąžinti jam raktus, bet V. S. tai padaryti kategoriškai atsisakė. Tas vyriškis buvo stambaus kūno sudėjimo, šviesių plaukų. Tą vyriškį galbūt galėtų atpažinti gyvai. Po viso įvykio V. S. pasakė, kad jiems visiems reikia į lauką. Tada jie kartu išėjo į lauką. Jo veidas buvo kruvinas ir pas jį buvo nuskilę du viršutiniai dantys. Sąmonės praradęs nebuvo. V. S. raktų nuo automobilio neprašė, nes buvo išsigandęs, jautėsi blogai ir jo bijojo, nes jis buvo neadekvatus. Kai jie trise išėjo į kiemą, automobilis „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo kieme prie (duomenys neskelbtini) esančio pastato. Po kiek laiko į kiemą atvažiavo juodos spalvos „BMW“ automobilis. V. S. atsisėdo į automobilį ir su kažkuo pabendravo, bet po kelių minučių išlipo. Išlipus iš automobilio, „BMW“ iš karto išvažiavo, o V. S. kartu su tuo nepažįstamu vyriškiu, kurį jis matė pirmą kartą, nuėjo į savo namus, o jam liepė likti lauke. Raktų nuo automobilio neatidavė, o jis jų ir neprašė, nes buvo labai išsigandęs ir negalėjo pasipriešinti, nes V. S. bijojo, kadangi jis jam galėjo padaryti ką nors blogo. Po minėto įvykio jis išsikvietė taksi automobilį ir nuvažiavo namo. Automobilis „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) liko stovėti prie (duomenys neskelbtini) esančio pastato. Atsarginių raktų nuo automobilio jis neturi. Paskambinęs į policijos įstaigą jis paprašė pareigūnų pagalbos pasiimti automobilį iš įvykio vietos, nes raktų nuo automobilio V. S. jam neatidavė ir jų neatiduotų. Kai policijos pareigūnai nuvyko į įvykio vietą, automobilio jau nebuvo. Automobilis priklauso uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, valdytoja yra R. Š., o pagal išperkamosios nuomos sutartį automobilis priklauso ir yra atsakinga jo MB „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis iki šiol nėra gražintas. Automobilis buvo paimtas be jo žinios ir leidimo. Jo vertė yra 12 000 eurų. Po minėto įvykio su V. S. jis nebendravo. Kur gali būti automobilis – nežino. Po sumušimo jis kreipėsi į Respublikinę Vilniaus Lazdynų ligoninę, kurioje jam buvo suteikta pirma medicininė pagalba. <...>. Jis V. S. pažįsta nuo 2021 m. liepos mėn., tačiau dėl ko jis su juo taip pasielgė, negalėjo pasakyti. Į policiją su pareiškimu iš karto nesikreipė, nes galvojo, kad minėtas įvykis bus išspręstas civilizuotai. Grįžęs į namus, apie visą tą įvykį, kurio metu buvo sumuštas ir iš jo buvo atimtas automobilis, papasakojo savo žmonai, kuri jį matė, kai jis sugrįžo į namus sumuštas ir kruvinas. Jo kelnės buvo kruvinos, ant jų liko kraujo dėmės (e. b. t. 1, b. l. 27–29).

2022 m. kovo 8 d. T. M. pareiškime nurodytos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės kaip ir jo apklausos metu (e. b. t. 1, b. l. 12–13).

Įvykio apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – daugiabučio kiemas, esantis (duomenys neskelbtini) <...> objektų, reikšmingų tyrimui, nenustatyta ir neaptikta. Įvykio vietoje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nėra; pridėtos foto nuotraukos (e. b. t. 1, b. l. 61–69).

Paskelbta automobilio „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paieška (e. b. t. 1, b. l. 59–60; 92–93).

Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenimis automobilio „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytoja R. Š. (e. t. 1, b. l. 70-72). Pateikta 2021 m. gruodžio 16 d. išperkamosios nuomos sutartis, nuomotoja R. Š., o nuomininkas MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas T. M. (e. b. t. 2, b. l. 34–39).

Šiame baudžiamajame įsakyme aptarti surinkti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori jį užvaldyti panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Plėšimo pavojingumą atspindi du objektai – tai kito asmens nuosavybė bei asmens sveikata.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad V. S. 2022 m. sausio 29 d., apie 16.00 val., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir siekdamas pagrobti svetimą turtą, kumščiu vieną kartą trenkė T. M. į veidą bei koja spyrė į kairės pusės šoną, dėl to nukentėjusysis nukrito ant grindų, po to jis iš T. M. atėmė rankoje laikytus automobilio „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos sutartį Nr. 1, priklausančio MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra nukentėjusysis, raktus, ir nuėjęs prie minimo automobilio, stovėjusio šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini), su šiuo automobiliu pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą, MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 12 000 eurų vertės turtą. Teismas daro išvadą, kad pirmiau minėtais veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, kad procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. V. S. sutiko su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (e. b. t. 2, b. l. 56–59).

2022 m. gegužės 19 d. nukentėjusiajam T. M. pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šis sprendimas neapskųstas (e. b. t. 2, b. l. 64–65).

BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Teismas, skirdamas V. S. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į V. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstama veika padarytą žalą – tiesiogine tyčia padarytas baigtas apysunkis nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kurio metu panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors recidyvas prokuroro pareiškime nėra nurodytas prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau ankstesni kaltinamojo teistumai yra nurodyti prokuroro pareiškime, taigi jam žinomi. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte (pareikšime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (kasacinė nutartis 2K-304-648/2019). Todėl laikytina, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. S. – darbingo amžiaus, Sodros duomenimis nedirbantis (e. b. t. 1, b. l. 161–162), per vienerius metus ne kartą baustas už administracinių nusižengimų padarymą, informacijos apie jam paskirtų baudų sumokėjimą nėra (e. b. t. 1, b. l. 163–172), anksčiau teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (e. b. t. 1, b. l. 143–160).

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 180 straipsnio 1 dalyje straipsnio sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant maksimalaus dydžio pagal BK 49 straipsnio 3 dalį. Teismo vertinimu, paskirta bausmė ir jos dydis, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

V. S. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. paskirti 60 parų arešto bausmę.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai.

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371).

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

5) nuteistajam, kai vykdomas suėmimas, ne vėliau kaip per tris paras po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos nuteistasis pristatomas į pataisos įstaigą.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.