- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-07
- Bylos Nr.
- e2A-617-227/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė (pran.), Zina Mickevičiūtė, Eigirdas Činka
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- E. M.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A –617– 227/2016
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. liepos 7 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. G. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-23-233/2016 pagal ieškovės E. M. (jos teisių perėmėjai J. M., I. C., V. S.) ieškinį atsakovei V. G. dėl nuosavybės teisės gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. M. prašė teismo įpareigoti atsakovę V. G. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti nuo jai priklausančio žemės sklypo visas atsakovei priklausančias tujas ne mažesniu kaip trijų metrų atstumu ir priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad jos yra gretimų žemės sklypų savininkės. Atsakovė aukštų tujų gyvatvorę pasodino ant sklypų ribos nesilaikydama nustatytų reikalavimų atstumui nuo sklypų ribos ir aukštingumui. Tujų šakos įeina į ieškovės sklypo teritoriją, sklype yra išsikeroję jų šaknys. Dėl to ji negali naudoti šios dalies jai priklausančio žemės sklypo pagal jo tikslinę paskirtį. Tuo pažeidžiamos jos, kaip žemės sklypo savininko, nuosavybės teisės. Atsakovės veiksmai prieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams: Aplinkos ministerijos patvirtintų Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių 4.5 punktui ir Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 5 punktui.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį tenkino. Įpareigojo atsakovę V. G. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti nuo ieškovams priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendros ribos visas atsakovei priklausančias tujas ne mažesniu kaip trijų metrų atstumu. Priteisė iš atsakovės ieškovams kiekvienam po 177 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, 10,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Nustatė, kad ieškovės 0,02 ha žemės ūkio paskirties sklypas suformuotas Kamajų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2005-08-04 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu. Nuosavybės teisės į 0,02 ha žemės sklypą atkurtos 2006-02-28 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu, kurio pagrindu viešame registre nuo 2006-04-03 įregistruota nuosavybės teisė į 0,0194 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data 2014-07-25. Kadastriniais matavimais buvo nustatytas 0,0196 ha žemės plotas, sklypo plane nuo taško Nr. 5 per visą sklypo ilgį (48,57 m) pažymėta (kartografuota) želdinių eilė. Žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, parengtame 2012-10-02, 5 punkte yra įrašas, kad gretimo žemės sklypo naudotoja V. G. nesutinka su nustatyta sklypo riba.
Atsakovės V. G. naudojamas 0,62 ha namų valdos žemės sklypas (projektinis Nr.215-1) buvo suformuotas Kamajų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 1999-12-29 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu, naudojamo 0,6170 ha namų valdos žemės sklypo kadastrinių matavimų byla patikrinimui pateikta 2012-10-29. Tikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo riba tarp taškų Nr.5 ir Nr.6 nustatyta želdinių viduriu, apžiūrint vietoje taške Nr.6 rastas įvestas metalinis strypas ir pasiūlyta, kad ieškovės žemės sklypo ir atsakovės naudojamos namų valdos sklypo bendra riba turėtų būti nustatyta pagal UAB “Geodema“ matininko M. P. parengtą atsakovės naudojamos namų valdos žemės sklypo planą. Atsakovė turi nuosavybės teisę į 0,6502 ha žemės sklypą, kuris suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data – 2014-01-07. 2014-07-22 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, nuosavybės teisė viešame registre įregistruota 2014-07-28 (T1, b.l.4).
Teismas iš nurodytų aplinkybių sprendė, kad E. M. nuosavybės teisę į 0,0194 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą yra įgijusi žymiai anksčiau, nei gretimo žemės sklypo savininkė atsakovė V. G..
Nustatė, kad atsakovė galėjo pasodinti tujų gyvatvorę apie 1992-1994 metus, kai ji žemės sklypu naudojosi nuomos sutarties pagrindu (nuosavybę įgijo 2014-07-22 iš valstybės ). Šiuo metu tujos skiria šalių sklypus. Sprendė, kad atsakovė, būdama žemės sklypo nuomotoja, bei sutikdama, kad jos nuomoto (naudoto) žemės sklypo plotas būtų sumažintas iki esamos tujų gyvatvorės (nepriklausomai nuo to, kad jos galėjo būti pasodintos ir tinkamu atstumu nuo atsakovės iki tol nuomoto žemės sklypo ribos), ji privalėjo grąžinti žemės savininkui (valstybei) žemės sklypą sutvarkytą, be sodinių (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.499 str. 1 d., iki CK įsigaliojimo 2001-07-01 galiojusio CK 314 str.), o to nepadariusi bei tapusi jai priklausančio žemės sklypo savininke privalėjo užtikrinti, kad gretimo sklypo savininkai galėtų netrukdomai naudotis jiems suteiktu iš valstybės žemės ūkio paskirties sklypu pagal jo paskirtį.
Įvertino, kad atsakovei priklausantį 0,0194 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo plotą sudaro:0,0060 ha sodai, 0,0134 ha pievos (T1, b.l.15). Nors ieškovė sutiko, kad žemės sklypų riba eitų atsakovei priklausančios tujų gyvatvorės viduriu (T1, b.l.55-64), tai neatima iš ieškovų teisės ginčyti jų nurodomą nuosavybės teisių pažeidimą, netrukdomai naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu pagal paskirtį.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo (2007-06-28 Nr.X-1241) 15 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įvertino 2015-09-01 antstolio L. J. Faktinių aplinkybių protokolą (T2, b.l. 32-32-36), iš kurio matyti, kad tujų gyvatvorės aukštis apie 4,8 metro, gyvatvorė auga abiejuose gretimuose sklypuose, žemės sklypo plotas dėl išsikerojusių tujų šakų nuo 4,01 metro pločio sumažėja iki 3,45-3,40 metro, atsakovės pateiktas fotonuotraukas (T1, b.l.36-49), kuriose matyti išsikerojusios, negenėtos, aukštos tujos, viešai apželdinimo specialistų pateikiamą informaciją apie tujas (T2, b.l.57-59) apie tai, kad tujos auga iki 15 metrų aukščio ir 3 metrų pločio, suaugusio augalo šaknų sistema išsidėsčiusi apie 4-5 metrų spinduliu apie augalą, šalia tujų nerekomenduojama įrengti daržo arba sodinti augalų, turinčių silpną šaknų sistemą. Taip pat įvertino tai, kad ieškovams priklausančio žemės sklypo, kurio paskirtis- žemės ūkio, plotas yra vos 4 metrai, pateiktą viešą specialistų informaciją apie augančios tujos plotį, šaknų sistemos užimamą plotą, pripažino, kad atsakovei priklausančios tujų gyvatvorės buvimas ant gretimų žemės sklypų bendros ribos, pažeidžia ieškovų teises netrukdomai naudotis žemės ūkio paskirties žemės sklypu pagal paskirtį, todėl ieškinį tenkino, ieškovams bei valstybei iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 str.1d.3p., 93 str.1d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė V. G. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
Teigia, kad neteisingai išspręstas ieškovės teisių perėmimo klausimą, nes po ieškovės mirties žemės sklypą paveldėjo tik J. M., o kitos ieškovės- teisių perėmėjos neįrodė, kad jos yra žemės sklypo bendrasavininkės ir jų teisės pažeidžiamos.
Nurodo, kad ji tujas pasodino 1992-1993 metais naudojamoje žemėje seniūno leidimu ir pritariant tuometiniam žemės valdytojui. Žemės sklypas nesiribojo su ieškovės žemės sklypu, į kurį ieškovei nuosavybės teisės atkurtos tik 2006-02-28. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus E. M. sutiko su žemės sklypo riba, kuri eina atsakovės pasodintos gyvatvorės viduriu, t.y. sutiko su naudojimosi sklypu suvaržymu dėl pasodintų tujų ir tokiu būdu išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisės apribojimo. Jos paveldėtojai negali įgyti daugiau teisių nei turėjo palikėja. Teismo išvada, kad šis E. M. sutikimas neatima iš ieškovų teisės ginčyti jų nurodomą nuosavybės teisių pažeidimą, yra visiškai nepagrįsta, neatitinka CPK 270 straipsnio reikalavimų. Išvada, kad atsakovė žemės sklypą nuomotojui turėjo grąžinti be tujų, nepagrįsta, nes gyvatvorė, sutikus ieškovei su žemės sklypo ribų paženklinimu ir nustatymu, atsidūrė ant sklypų ribos. Teismas nenustatė fakto, kada su atsakove buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, ar buvo suformuotas žemės sklypas, koks buvo sutarties turinys, byloje yra ne nuomos sutartis, o sutartis dėl žemės sklypo suteikimo naudotis (t. 1, b.l. 33). V. G. sklypo nenuomojo, todėl ir neprivalėjo grąžinti. Teismas netinkamai vertino antstolio L. J. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Juo antstolis nekonstatavo ieškovės teisių pažeidimo, o konstatavo sklypo plotį ir faktą, kad gyvatvorė auga abiejuose gretimuose sklypuose, tujų aukštį. Iš nuotraukų prie protokolo matyti, kad žemės sklype niekas nesodinama, jis apaugęs žole ir nedirbamas, tujų šakos nežymiai išsikerojusios į erdvę virš sklypo ir jokio tiesioginio poveikio žemės sklypui nedaro. Jos(atsakovės) nuotraukos patvirtina, kad tujos yra nugenėtos, ieškovės sklype gausiai dera agrastų krūmai, avietės, obelys, o pats žemės sklypas nedirbamas, o naudojamas ganyklai. Viešai apželdinimo specialistų pateikta informacija nėra įrodymų šaltinis ir nepatvirtina ieškovės teiginio, jog būtent atsakovės pasodintų tujų šaknys išsikerojusios į sklypą taip, kad jame negalima sodinti augalų, apdirbti žemės, ar ateityje pasodinti želdiniai, vaiskrūmiai ar vaismedžiai, daržovės ar panašiai tikrai neaugs, byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys tujų šaknų buvimo vietą bei daromą įtaką. J. M. kaip savo teisių pažeidimą nurodė ne pačias tujas, o tujų šakas, kurios išsišakojusios apie pusę metro į jo žemės sklypą, ir šaknis, kurios yra paviršinės, įeina į žemės sklypą apie 2.5 m, jos sutraukia drėgmę, todėl augalai sunkiai auga, todėl reikalavimas perkelti tujas yra perteklinis. Šakos yra nugenėtos, ką pripažino ieškovas, o dėl šaknų jis turėjo pasirinkti tinkamą būdą ginti savo teises, numatytą CK 4.42 straipsnio 1 dalyje bei įrodinėjant, jog šakos iš tikrųjų trukdo žemės ūkio veiklai.Teismas, pripažinęs, jog tujos pasodintos 1992-1993 metais, negalėjo remtis Želdynų įstatymu, priimtu 2007 m. birželio 28 d. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės visų ieškovų naudai po 177 Eur kiekvienam bylinėjimosi išlaidų, kadangi 500 Eur išlaidas patyrė E. M., jų advokatas CPK 98 straipsnio numatyta tvarka nepagrindė, sklypą paveldėjo tik J. M.. Teismas nevertino, kad ieškovės žemės sklypui yra nustatyti specialios žemės naudojimo sąlygos (paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos bei valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginių apsauga), kurios riboja galimybę naudoti žemės sklypą pagal paskirtį ir kurias nuslėpė priešinga šalis, nepateikusi įrodymų, kad turi leidimą ir naudoja specialiąsias priemones, leidžiančias vykdyti sklype ūkinę ar kitokią veiklą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovės skundą atmesti, kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad melioracijos sistemos žemės sklype buvimas nekliudo jo naudoti pagal paskirtį, tik savininkui sukelia tam tikras pareigas. Nesutinka dėl to, kad reikalavimas perkelti tujas perteklinis, kadangi E. M. priklausęs žemės sklypas yra beveik 4 metrų pločio ir apie 50 metrų ilgio, tujų gyvatvorė eina per visą žemės sklypo ilgį, tujos yra išsišakojusios, šakos apie pusę metro ir daugiau įeina į žemės sklypą, todėl nėra nugenėtos, tujų šaknys paviršinės, įeina į ieškovams priklausantį žemės sklypą dar apie 2,5 metro, jos sutraukia drėgmę. Atsakovė, norėdama genėti jai priklausantį žemės sklypą, turi važinėti traktoriumi po ieškovams priklausančio žemės sklypo dalį, todėl jie negali pagal paskirtį naudotis ne žemės sklypo dalimi, o faktiškai visu žemės sklypu. Nors tujos pasodintos 1992-1993 metais, o LR Želdynų įstatymas priimtas 2007 m. birželio 28 d., tačiau šio įstatymo tikslas yra toks, kad esami želdynai ir želdiniai būtų tinkamai tvarkomi.
Šalies argumentai
Apeliantė V. G. 2016-06-27 rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad ji neginčija, jog ieškovai yra mirusios E. M. teisių perėmėjai, tik pažymi, kad jie turėjo įrodyti, jog yra žemės sklypo savininkai, kurių teisės ginamos CK 4.98 straipsnio pagrindu. Testamentų registro išrašas nėra dokumentas patvirtinantis nuosavybės teisę, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad sprendimo priėmimo dieną I. C. ir V. K. buvo ir yra žemės sklypo savininkės. Nuosavybės teisę į žemės sklypą įregistruota 2016 m. kovo 1 d., dar iki sprendimo priėmimo, J. M. vardu, tačiau ši aplinkybė nebuvo teismo išsiaiškinta. Valstybė (buvusi atsakovės žemės sklypo savininkė), kuriai buvo žinoma apie tujas iš byloje esančių planų, sklypą atsakovei pardavė su jame augančiomis tujomis. Ieškovas J. M. nuslėpė faktą, kad jis žemės sklypą naudoja arklių ganiavai, o teismas neišsiaiškino tariamai pažeidžiamų ieškovų teisių apimties. Kadangi šį faktą įrodinėti būtinybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo pateikia šalių sklypų fotonuotraukas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas . Skundžiamas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti. (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliantė su rašytiniu paaiškinimu pateikė naujus įrodymus; fotonuotraukas. Įvertinus tai, jog ši byla elektroninė ir šalys turi galimybę susipažinę su visa bylos medžiaga, bei įvertinus tai, jog bylos ginčas dėl netinkamai tvarkomos ant šalių žemės sklypų ribos augančios tujų gyvatvorės, teisėjų kolegija priima pateiktus naujus įrodymus ir juos vertina.
Byloje nustatyta: mirus ieškovei E. M. žemės sklypo savininku tapo tik jos vyras J. M. 2016-02-18 Paveldėjimo teisės pagal testamentą pagrindu. Nuosavybės teisė įregistruota jo vardu 2016-03-01, t.y. iki sprendimo priėmimo dienos. Perėmęs materialiasias teises jis priėmė teisę reikalauti šių teisių gynimo. Todėl byloje tik J. M. laikomas ieškovės E. M. procesinių teisių perėmėju- ieškovu (CPK 48 str. 1 d).
Bylos šalys- gretimų žemės sklypų savininkai. Ieškovui J. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). atsakovei V. G.- žemės sklypas,unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).
Bylos ginčas dėl to, kad ant šalių žemės sklypų ribos augančios atsakovės 1992-1994 metais pasodintos aukštos tujų gyvatvorės šakos ir šaknys, ieškovės ir jos teisių perėmėjo teigimu, įsiterpę į ieškovo žemės sklypą ir trukdo tinkamai naudotis nuosavybe pagal tikslinę paskirtį. Pažeista Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos patvirtintų Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių 4.5 punktas ir Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 5 punktas. Reikalauja apginti pažeistą nuosavybės teisę nukeliant tujas 3 metrų atstumu nuo sklypų ribos. Su tuo nesutinka atsakovė.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Pareigos įrodyti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, neturi. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Byloje nustatyta, kad atsakovė 1992-1994 metais pasodino tujų gyvatvorę apie 2 metrus nuo namų valdos žemės sklypo, kuris (25 arai) 1989-11-21 sutartimi perduotas jos buvusiam vyrui neterminuotam naudojimui individualaus namo statybai (nuosavybę įgijo 2014-07-22 iš valstybės ). 1999 m. suprojektuotas 0,62 ha namų valdos žemės sklypas, sklypas įkainotas, už jį sumokėta, tačiau sutartis nesudaryta. Atliekant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad jos naudojamas žemės sklypas viršija leistinas nukrypimo ribas. Todėl atsakovės žemės sklypo riba pietinėje pusėje buvo atitraukta 4 metus ir preliminariais matavimais suformuotas laisvas 0,02 ha žemės ūkio paskirties sklypas, paženklintas 2005-09-20. Jis perduotas ieškovei jos sutikimu 2006-02-28 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu atkūrus nuosavybės teisę į turėtą žemę lygiaverčiu sklypu. Šio sprendimo pagrindu nuosavybės teisė įregistruota E. M. vardu. Atsakovė nesutiko su 2012 m. kadastriniais matavimais dėl to, kad 2 arais sumažėjo jos namų valda iki tujų, tačiau sprendimų neskundė. Ginčas tarp šalių dėl sklypų ribos vyko iki 2014 metų. 2014-07-25 atlikti ieškovės sklypo kadastriniai matavimai. Sklypo plane nuo taško Nr.5 per visą sklypo ilgį (48,57 m) pažymėta(kartografuota) želdinių eilė. Ieškovė parašu patvirtino, kad sutinka su nustatytomis ribomis- kad sklypų riba eina atsakovės pasodintos gyvatvorės viduriu. Ginčo dėl sklypų ribų -nėra. Aplinkybė, jog nuosavybę į žemės sklypą pirmiau įgijo ieškovė, nei atsakovė šiam ginčui nereikšminga.
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo (toliau-Teismo ) argumentu, kad atsakovė, būdama žemės sklypo naudotoja, bei sutikdama, kad jos nuomoto (naudoto) žemės sklypo plotas būtų sumažintas iki esamos tujų gyvatvorės (nepriklausomai nuo to, kad jos galėjo būti pasodintos ir tinkamu atstumu nuo atsakovės iki tol nuomoto žemės sklypo ribos), privalėjo grąžinti žemės savininkui (valstybei) žemės sklypą sutvarkytą, be sodinių. Pirma, tujų gyvatvorė pasodinta 1992-1994 metais atsakovės namų valdoje , o ne ant sklypo ribos. Antra, žemės savininkas (valstybė) tokio reikalavimo niekada nereiškė. Trečia, gyvatvorė atsidūrė ant žemės sklypų ribos tik atitraukus atsakovės sklypo ribą pietinėje pusėje 4 metrus ir suformavus naują valstybinį žemės sklypą 0,02 ha .Ketvirta, ieškovė 2005 m. sutikdama gauti žemės sklypą, kurio riba eina tujų gyvatvore, galėjo įvertinti šią aplinkybę. Penkta, ieškovė nuo 2006 m. yra savininkė žemės sklypo, kurio riba su atsakovės žemės sklypu eina tujų viduriu ir iki ieškinio pateikimo dienos (2015-06-18) taip pat nereikalavo jų nukėlimo. Šešta, ji sutikusi, kad jos žemės sklypo riba eitų tujų gyvatvorės viduriu, sutiko su naudojimosi žemės sklypu suvaržymu dėl tujų- tokiu nuosavybės teisės apribojimu. Jos sutikimas privalomas ir jos teisių perėmėjui.
Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio mėn.15 d. įsakymu Nr.243 patvirtintų „Miestų ir gyvenviečių sodybos RSN 151-92“ 2 lentelės 2.4 punktas, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.D1-717 patvirtintų „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių 4.5 punktas ir Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005. „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 5.3 punktas, nustato, kad kiti , stambūs medžiai gali būti veisiami 3 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Nors atsakovės tujų gyvatvorė neatitinka nurodytų teisės normų ir jose įtvirtintų reikalavimų laikytis minėto želdinių sodinimo atstumo iki kaimyninio sklypo ribos, tačiau pirmiau aptartais argumentais negali būti tenkinamas ieškinio reikalavimas įpareigojant atsakovę nukelti tujas 3 metrų atstumu nuo sklypų ribos.
Minėtos teisinės normos, reglamentuoja ir gyvatvorių aukštingumą, ką akcentuoja ieškovas. Taip „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių“ 4.6 punktas ir Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 9 priedo 6 punktas reikalauja, kad formuojant gyvatvorę jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusėje būtų ne didesnis kaip 1,3 m. Kadangi atsakovės tujų gyvatvorė auga jos sklypo pietinėje dalyje, todėl šios teisės normos šiam ginčui taip pat netaikytinos.
Aptartais argumentais darytina išvada, kad dėl to, kad atsakovės 1992-1994 metais pasodinta tujų gyvatvorė eina šalių sklypų ribų viduriu, nesant ginčo dėl sklypo ribos ir dėl to, kad gyvatvorė auga atsakovės pietinėje sklypo dalyje, ieškovės (jos teisių perėmėjo ) teisės negali būti ginamos nukeliant 3 metrus gyvatvorę nuo sklypo ribos ar pažeminant iki 1,3 m. aukščio.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad tujų gyvatvorės buvimas iš esmės ieškovo teisių nepažeidžia, jeigu ji tvarkoma tinkamai. Iš byloje esančių įrodymų visumos seka, kad atsakovės tujų gyvatvorė šakomis ir šaknimis įsikišusi į ieškovės žemės sklypą. Tuo trukdoma ieškovui tinkamai naudotis jam priklausančia nuosavybe. Ieškovas ieškiniu siekia, kad būtų apginta jo nuosavybės teisė nuo pažeidimo. Nors apeliantė teigia, kad tujų šakos yra nežymiai išsikerojusios į erdvę virš žemės sklypo ir jokio tiesioginio poveikio žemės sklypo nedaro, kaimyniniame sklype niekas iš augalų nesodinama, žemė nedirbama, sklypas naudojamas ganyklai, tai neatleidžia atsakovės nuo pareigos tujas prižiūrėti bei genėti pagal galiojančias teisės aktų nuostatas .Todėl Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė privalo užtikrinti, jog gretimo sklypo savininkai galėtų netrukdomai naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu pagal jo tikslinę paskirtį (žemės ūkio paskirties). Tačiau teisėjų kolegijos nuomone Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo teisės turi būti apgintos įpareigojant atsakovę nukelti tujas 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos. Toks pasirinktas teisių gynimo būdas neproporcingai apribotų atsakovės nuosavybės teises.
Iš pateiktų atsakovės su rašytiniu paaiškinimu nuotraukų matyti, kad ji tujas apkarpė. Tuo iš esmės pripažino, kad buvo pažeistos ieškovo nuosavybės teisės. Todėl jos gali būti ginamos CK 4.98 straipsnio prasme.
Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo(2007-06-28, Nr.IX-1241) 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas įpareigoja želdynų ir želdinių savininkus privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų. Savininkui nevykdant šios pareigos, gretimo sklypo savininkui nustatytas įstatyminis gynimosi nuo pažeidimo būdas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.42 straipsnis nustato, kad žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmu, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo. Tokia teisė nesuteikiama žemės sklypo savininkui, jeigu kaimyniniame sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknys ir šakos, esančios jo žemės sklype, netrukdo naudoti žemės sklypą. Minėtas straipsnis reglamentuoja besiribojančių žemės sklypų savininkų tarpusavio santykius dėl medžių krūmų ir kitų augalų.
Nuosavybės teisė-tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko, įstatymų ar teismo sprendimu (CK 4.39 str. 1 d). Atsakovė, nepriklausomai nuo tujų gyvatvorės pasodinimo laiko ir vietos, šalių nuosavybės į žemės sklypus įgijimo laiko , privalo tinkamai prižiūrėti jai priklausančią gyvatvorę pagal galiojančius teisės aktus. Ieškovas, nustatęs, kad atsakovė, netvarkydama tujų, pažeidžia jo nuosavybės teises, galėjo reikalauti, kad atsakovė pašalintų į jo sklypą patenkančias tujų šakas ir šaknis, o atsakovei per nustatytą terminą to nepadarius -pačiam tą padaryti, tačiau šia įstatymu suteikta teise ieškovas nepasinaudojo. Nors šiuo metu tujų gyvatvorė apgenėta, tačiau atsakovė privalo pastoviai ją prižiūrėti nepažeisdama gretimo sklypo savininko teisių.
Ieškovo atsiliepime į skundą nurodyta aplinkybė, kad atsakovė, tvarkydama tujas, turės traktoriumi važinėti po jos žemės sklypą ir įvertinus sklypo plotį- 4 metrai, jis negalės naudotis visu žemės sklypu, šiuo atveju reikšmės neturi, nes įstatymas tą leidžia daryti ir pačiam ieškovui. Be to, iš nuotraukų matyti, kad šiuo metu ieškovo žemės sklypas nedirbamas (pieva). Kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės neturi ir dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybėms atveju teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis buvo patenkintas ieškinys, ir remdamasi ginčo situacijai aktualiu teisiniu reguliavimu, įvertinusi faktinių bylos duomenų visetą, sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p).
Panaikinus teismo sprendimą iš naujo perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, jas priteisiant iš pralaimėjusios apeliacinį procesą šalies (CPK 93 str. 5 d).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
NUSPRENDŽIA:
Panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:
Ieškovo J. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini); ieškinį atmesti.
Priteisti iš J. M.: 1245 € atstovavimo išlaidų ir 41 € žyminį mokestį V. G., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini);
10,90 € teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių sprendimų įteikimu, valstybei .