- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-24
- Bylos Nr.
- I1-202-422/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01292-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. A. su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, Alytaus PN), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (1 t., b. l. 5–7), skundo patikslinime (2 t., b. l. 7) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d. (ar 26 d.) buvo paskirtas į 2 lokalinį sektorių, 16-ą būrį, 1-ąjį miegamąjį. Minėta patalpa buvo perpildyta, joje gyveno 16 žmonių. Teigė, kad atsakovės atstovas pateikė melagingus duomenis apie 16-ojo būrio 1-ojo miegamojo lovų skaičių. Nurodė, kad buvo pradėtas 19-ojo būrio patalpų remontas, todėl šio būrio nuteistieji buvo perkelti į kitus būrius. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad pastatas buvo avarinės būklės, nuo sienų bėgo vanduo, ant lubų buvo pelėsis, nuolat šalta. Prausyklos patalpos taip pat avarinės būklės, šalta, nebuvo langų, ant lubų ir sienų gausu pelėsio. Tualeto patalpos buvo baisios, pusė tualetų sugriauta, nes neva buvo tiesiami vamzdžiai, nuo lubų varvėjo vanduo. Tualete privatumas neužtikrintas. 16-ojo būrio virtuvėlėje buvo pelėsis, sulūžęs šaldytuvas. Taip pat pareiškėjas nurodė, jog už skundų rašymą administracija jį persekioja, skiria nuobaudas. 2015 m. lapkričio 26 d. buvo paskirta nuobauda, kurią teismas panaikino. Be to, 16 būryje teko kvėpuoti dulkėmis, kadangi buvo atliekamas minėtų patalpų remontas, buvo keliamas triukšmas. Taip pat visą laikotarpį teko kvėpuoti tabako dūmais, kadangi kaliniai rūkė viduje. Žala pasireiškė dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, netinkamo pareigūno elgesio bei nuolatinių provokacijų. Pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pažeminimą, nuolat jautė stresą, nerimą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime (1 t., b. l. 39–43) ir teismo posėdžių metu nurodė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. spalio 13 d. buvo paskirtas gyventi į 16-o būrio 5-ąjį miegamąjį, kuris yra 45,10 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų. Nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2015 m. lapkričio 26 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 16-ą būrį, 1-ąjį miegamąjį, kuris yra 45,44 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų. Pareiškėjas skunde nurodė, jog gyveno 16 žmonių, tačiau jo teiginiai yra nepagrįsti. Atsakovės atstovo nuomone, reikšminga aplinkybė yra ta, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Pabrėžė, kad Alytaus pataisos namuose visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, t. y. gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami, gali sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepšinio (viena su medine, kita su asfalto danga), futbolo (viena su natūralia, kita su dirbtine danga), tinklinio, paplūdimio tinklinio aikštelėse. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Alytaus pataisos namuose, higienos normos pažeidimų nenustatė. Atsakovės atstovas kamerose užtikrina tinkamą oro temperatūrą, oro drėgmę. Alytaus pataisos namuose šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas. Patalpos vėdinamos atidarant langus. 16-ojo būrio virtuvėlė ir prausykla yra geros būklės, tualetai yra atskirti 2 metrų aukščio pertvaromis, pertvaros yra iš mūro nuo grindų iki lubų. Tualeto durelės yra 1,5 metro aukščio nuo žemės. Pareiškėjas yra baustas dėl narkotinių medžiagų vartojimo, taigi dėl to pareiškėjo argumentai dėl pablogėjusios sveikatos atmestini. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. birželio 26 d. sprendimu perdavė nagrinėti iš naujo šią bylą, kurioje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jis buvo kalinamas Alytaus PN neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui, sanitarinių ir buities sąlygų atitikties teisės aktuose numatytiems reikalavimams.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 22 d.) 11¹.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.
Atsakovės atstovas į bylą pateikė duomenis apie ginčo patalpas, jų plotą ir miegamųjų vietų skaičių iš kompiuterinės sistemos „Įskaita“ bei nuteistojo perkėlimo lapus (1 t., b. l. 46–49), kurie patvirtina, jog nuteistasis tam tikrais laikotarpiais buvo paskirtas į konkrečias patalpas, bei patvirtina patalpų plotą ir koks patalpose buvo lovų skaičius. Tačiau pateikti atsakovės atstovo duomenys iš kompiuterinės sistemos „Įskaita“ visiškai neatskleidė, ar ginčo laikotarpiu 16-ojo būrio 1-ajame miegamajame buvo 12 lovų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimo nuostatomis ir atsižvelgdamas į pareiškėjo 2019 m. spalio 21 d. prašymą, atsakovės atstovą įpareigojo pateikti duomenis apie nuteistųjų skaičių 2-ojo lokalinio sektoriaus 16-ojo būrio 1-ajame miegamajame laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d., taip pat duomenis apie nuteistųjų perkėlimą iš 19-ojo būrio į 16-ąjį būrį (2 t., b. l. 17, 69). Pareiškėjas nurodė, jog gyvenamojoje patalpoje (16 būrio 1 miegamajame) ginčo laikotarpiu gyveno 16 asmenų, bei pateikė miegamosios patalpos planą ir nuteistųjų liudijimus (1 t., b. l. 29–34). Atsakovės atstovas, vykdydamas teismo įpareigojimą, pateikė duomenis, kiek ginčo laikotarpiu asmenų buvo perkelta į 16-ojo būrio 1-ąjį miegamąjį (2 t., b. l. 80). Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas į 16-ojo būrio 1-ąjį miegamąjį buvo perkeltas 2015 m. spalio 13 d. (1 t., b. l. 46). Iš pateiktų duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu, tai yra nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. lapkričio 26 d., į 1-ąjį miegamąjį buvo paskirta iš viso 16 nuteistųjų. Atsakovės atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad 2015 m. spalio 6 d. į 1-ąjį miegamąjį buvo perkelti 6 nauji nuteistieji, vėlesniu ginčo laikotarpiu į šį miegamąjį buvo paskirta 10 nuteistųjų. Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiginius ir atsakovės atstovo į bylą pateiktus duomenis, sprendžia, kad ginčo laikotarpiu 1-ajame miegamajame gyveno iš viso 16 nuteistųjų.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 16-ojo būrio 1-ojo miegamojo plotas yra 45,44 kv. m (1 t., b. l. 49). Dėl šios aplinkybės pareiškėjas ginčo nekelia. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu – nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2015 m. lapkričio 26 d. teko 2,84 kv. m (45 paras trūko 0,26 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpose).
Iš bylos duomenų (1 t., b. l. 44–52) matyti, kad pareiškėjas nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. spalio 13 d. buvo paskirtas gyventi į 16 būrio 5 miegamąjį, kurio plotas yra 45,10 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų. Todėl vienam asmeniui teko 3,75 kv. m.
Pareiškėjas duomenų dėl 16-ojo būrio 5-ojo miegamojo neginčijo, todėl spręstina, jog nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. spalio 13 d. pareiškėjui teko 3,75 kv. m gyvenamojo ploto, o tai atitiko Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkto reikalavimus.
Akivaizdu, kad ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų prieš pareiškėją neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (ABTĮ 57 straipsnis).
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kamerose buvo netinkama oro temperatūra (šalta), drėgmė, nepakankama ventiliacija. Taip pat nurodė, jog nuo sienų bėgo vanduo, ant lubų buvo pelėsis.
Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (redakcija, galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015).
Higienos normos HN 76:2010 26 punkte numatyta, kad santykinės oro drėgmės koeficientas šaltuoju metų laiku turi būti 35–60 %, šiltuoju – 35–65 %, oro temperatūra šiltuoju metų laiku – nuo 18 iki 28 laipsnių, šaltuoju – nuo 18 iki 22 laipsnių. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 % (22 p.). Higienos norma HN 134:2015 oro temperatūrą bei oro drėgmę apibrėžia panašiai (16 p.). Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktą ir Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Be to, higienos normos įpareigoja nuteistuosius (tarp jų ir pareiškėją) nuolat rūpintis gyvenamosios aplinkos švara ir tvarka.
Atsakovės atstovas nepateikė teismui duomenų apie kamerų ventiliaciją bei oro temperatūrą pareiškėjo buvimo joje laikotarpiu. Atsiliepime nurodė, jog Alytaus pataisos namuose šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas, užtikrina tinkamas sąlygas, numatytas Higienos normoje, taip pat nurodė, jog patalpos ventiliuojamos atidarant langus. Vėdinimas per langus atitinka higienos normose numatytus reikalavimus, todėl atsakovės atstovas dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidęs.
Atsakovės atstovas teismui pateikė Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. gruodžio 12 d. patikrinimo aktą Nr. PA-369, 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo aktą Nr. PA-436, iš kurių matyti, jog ginčo laikotarpiu buvo atliekami patikrinimai visose Alytaus pataisos namų patalpose. Tikrinimo metu nustatyta, jog laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Būriuose įrengtos vietos rūkyti. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų nėra vizualiai matomų pelėsių. Higienos normos HN 76:2010 ir HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (1 t., b. l. 53–58). Minėti patikrinimai nepatenka į ginčo laikotarpį.
Pareiškėjas į Alytaus PN pareigūnus, administraciją ar į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų bendrabučio tipo patalpose (oro temperatūros ir kt.) nesikreipė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl netinkamos oro temperatūros dėl praėjusio laiko negalima nustatyti. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamos oro temperatūros, drėgmės atmestini kaip nepagrįsti. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016).
Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. gruodžio 12 d. patikrinimo akte Nr. PA-369 (1 t., b. l. 56–58) konstatuota, kad bendrabučiui Nr. 2, kuriame yra 2 lokalinis sektorius, būtinas kapitalinis remontas. Pagal Higienos normos HN 76:2010 62 punktą, laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. Higienos normoje HN 134:2015 tai, kaip turi būti atliekamas remontas, nereglamentuota. Higienos norma nenustato, kaip dažnai turi būti atliekamas remontas. Nors galimai ne visos patalpos buvo tinkamai suremontuotos, tačiau iš atsakovės atstovo paaiškinimų ir pateiktų duomenų matyti, kad Alytaus PN pagal turimas finansines galimybes atlieka remonto darbus ir stengiasi atitinkamai užtikrinti laikomų asmenų teises į saugią ir švarią aplinką. Pareiškėjas skunde nurodęs, jog gyvenamosios patalpos buvo avarinės būklės. Atsakovės atstovas dėl gyvenamųjų patalpų nepateikė jokių duomenų, todėl spręstina, jog pareiškėjo argumentai lieka nepaneigti.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog prausyklos ir tualeto patalpos buvo avarinės būklės, šaltos, nebuvo langų, ant sienų ir lubų buvo pelėsis. Taip pat nurodė, jog virtuvėlėje buvo pelėsis, sulūžęs šaldytuvas, tačiau nurodytoms aplinkybėms pagrįsti įrodymų pareiškėjas nepateikė. Atsakovės atstovas nurodė teismui, jog pataisos įstaiga nėra gavusi nuteistojo skundų dėl minėtų pažeidimų. Pareiškėjas nesikreipė dėl minėtų pažeidimų į administraciją. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Šiuo metu praėjus ilgam laiko tarpui pareiškėjo nurodytų pažeidimų negalima nustatyti. Todėl nurodyti pareiškėjo argumentai dėl paminėtų pažeidimų atmestini kaip nenustatyti ir nepagrįsti. Tokios pozicijos, kai nuteistieji tik nurodo teisės pažeidimą ir nepatvirtina to pagrindžiančiais įrodymais bei pareiškėjo nurodytų faktų dėl praėjusio ilgo laiko negalima nustatyti, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016). Be to, atsakovės atstovas atsiliepime nurodęs, jog 16 būrio virtuvėlė ir prausykla yra geros būklės.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog 16 būrio tualetuose nebuvo užtikrintas privatumas, tačiau atsakovės atstovas teigė, jog 16 būrio tualetai yra atskirti 2 metrų aukščio pertvaromis, pertvaros yra iš mūro nuo grindų iki lubų. Tualeto durelės yra 1,5 metro aukščio nuo žemės.
Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą nurodė, jog tualeto pertvaros iki lubų buvo pastatytos tik po remonto, o ginčo laikotarpiu jų nebuvo. Atsakovės atstovas į pareiškėjo atsikirtimą jokių jį paneigiančių argumentų nepateikė.
Šiuo atveju atsakovės atstovas nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu (ginčo laikotarpiu) buvo užtikrinta, taip pat kad jis, naudodamasis tualetu, nepatyrė diskomforto, nepaisant fakto, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko formalius teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgęs į tai, jog visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai, teismas sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog sanitarinis mazgas 16 būryje buvo įrengtas taip, kad pareiškėjas galėjo privačiai pasinaudoti juo ir nepatirti nepatogumų, todėl konstatuoja, jog CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas pripažinti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus. Tačiau vertinant nustatytas aplinkybes neturtinės žalos atlyginimo aspektu atsižvelgtina taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų kreipęsis su šio pobūdžio pretenzijomis į pataisos namų administraciją, kompetentingas institucijas.
Pareiškėjas nurodo, jog nuteistiesiems nebuvo įrengtos specialios vietos rūkyti, todėl jie rūkydavo gyvenamosiose patalpose ir koridoriuose.
Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje nustatytas tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte buvo numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šio teisės akto 14 punkte buvo įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Higienos normos HN 134:2015 7 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taigi, pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Patikrinimo aktuose buvo nustatyta, jog laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Būriuose įrengtos vietos rūkyti.
Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių savo nurodomas aplinkybes, jog kiti nuteistieji rūkė gyvenamosiose patalpose, būriuose, nepateikė duomenų, ar kreipėsi į administraciją dėl rūkančių ne tam skirtose vietose asmenų. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų nesilaikęs teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo teiginiai, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jis yra verčiamas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, atmestini kaip neįrodyti.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog atsakovės atstovas už skundų teikimą jį persekioja, skiria nuobaudas. Alytaus pataisos namų 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 49-3700 pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę šešiems mėnesiams už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto pažeidimą (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimas). Iš teismo sprendimo matyti, jog drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta ne už tai, kad jis kreipėsi į teismą siekdamas apginti savo teises, kaip nurodoma skunde. Pažymėtina, kad pareiškėjas į bylą nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad drausminė nuobauda jam buvo paskirta už skundų rašymą.
Įvertinus pirmiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, konstatuotina, jog pareiškėjas 16 būrio 1 miegamajame buvo kalinamas pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, taip pat ginčo laikotarpiu kalint 16 būryje buvo nustatyti ir kiti pažeidimai.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismui nekyla abejonių, kad dėl nagrinėjamoje byloje nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracines bylas Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02). Tačiau nustatant padarytos žalos dydį privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.
Byloje nustatyta, kad, pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą, Alytaus PN pareiškėjas buvo laikomas 45 dienas, gyvenamojo ploto norma buvo pažeista nežymiai (pareiškėjui trūko 0,26 kv. m). Byloje taip pat nustatyti ir kiti pažeidimai.
Pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96), 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje Karalevičius prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53254/99), 2008 m. vasario 14 d. sprendimą Dorokhov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 66802/01), 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07), 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, spręsdama dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, akcentavo, kad bendroje gyvenamojoje erdvėje kaliniui turi būti užtikrintas 3 kv. m plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) ir tai yra minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto bendroje gyvenamojoje erdvėje standartas pagal Konvencijos 3 straipsnį. Tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 3 kv. m, vienam asmeniui tenkančio ploto trūkumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau šio pažeidimo prezumpciją galima nuginčyti nurodant veiksnius, atitinkamai galėjusius kompensuoti ploto trūkumą. Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją paprastai galima nuginčyti tuo atveju, kai vienu metu egzistavo tokie veiksniai: 1) minimalaus 3 kv. m vienam asmeniui tekusio ploto trūkumas buvo trumpais atsitiktiniais (netęstiniais) laikotarpiais ir nedidelis; 2) vienam asmeniui tekusio ploto trūkumą kompensavo pakankama judėjimo laisvė bei atitinkama veikla už kameros ribų; 3) asmuo buvo kalinamas, apskritai vertinant, tinkamoje laisvės atėmimo vietoje, kur nebuvo jokių kitų jo ar jos kalinimo sąlygas bloginančių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-99-552/2018, 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3135-756/2019).
Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose, kuriuose nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, susidedančiose iš bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendrojo naudojimo patalpų. Pataisos namuose nuteistieji turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijoje, taip pat gali sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita veikla. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos dalyvauti renginiuose pagal Pozityvaus užimtumo priemonių taikymo tvarkos aprašą, patvirtintą Alytaus PN direktoriaus 2014 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1-181 (1 t., b. l. 59–61), jam buvo suteikta judėjimo laisvė, todėl buvimas gyvenamojoje patalpoje privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. Minimalaus 3 kv. m vienam asmeniui tekusio ploto trūkumas buvo trumpalaikis ir nežymus. Byloje nėra duomenų, kad Alytaus PN pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu buvo bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Atsižvelgiant į pareiškėjo asmens sveikatos istoriją (1 t., b. l. 62–137), negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjo nurodomi sveikatos sutrikimai galėjo būti sukelti būtent dėl prastų kalinimo sąlygų. Taip pat byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikri neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, jog byloje nustatytas laikymo sąlygų reikalavimų pažeidimas nesudarė prielaidų pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo pareiškėjo atžvilgiu konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.
Atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 150 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės. Tokia išvada iš esmės atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3135-756/2019). Dėl kitos reikalavimų dalies skundas atmestinas kaip nepagrįstas remiantis pirmiau išdėstytais argumentais (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti M. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų, 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.