- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-04
- Bylos Nr.
- T-7-543/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irmutė Kliučinskienė
- Nuteistasis
- R. K.
nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 357-231 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. K. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 65 straipsnį, paskirta galutinė 13 metų laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistojo R. K. bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. birželio 10 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. birželio 10 d. Alytaus pataisos namuose bausmę šis nuteistasis atlieka nuo 2014 m. vasario 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
2022 m. gruodžio 12 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-231 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarė taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija savo nutarime nurodė, jog nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas sprendžiamas antrą kartą. Šiuo metu nuteistasis yra atlikęs 2/3 dalis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuo 2021 m. lapkričio 5 d. nuteistasis bausmę atlieka Alytaus pataisos namų Pusiaukelės namuose. Bausmės atlikimo metu nuteistasis mokėsi, įgijo kelias profesines kvalifikacijas, šiuo metu jis dirba ir darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nuteistasis taip pat turės darbą bei gyvenamąją vietą. Nors nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, tačiau šiuo metu jis yra dirbantis ir sprendžia turimus finansinius įpareigojimus. Nuteistasis noriai dalyvauja jam rekomenduotose socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Nors nuteistasis stokoja nuoseklios bei stabilios darbo patirties būnant laisvėje, tačiau dabartinės bausmės vykdymo metu stebima teigiama motyvacija darbui, taip pat jo formaliai patvirtinta galimybė dirbti galimo lygtinio paleidimo atveju gali būti vertinama kaip apsauginis veiksnys nuteistajam integruojantis į visuomenę. Nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais yra tvirti, jis sulaukia artimųjų paramos bei palaikymo, bausmės atlikimo metu palaiko glaudžius socialinius ryšius ir su draugais, vienišas ar atitolęs nesijaučia. Vertinant nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumus, galima teigti, jog jis nesugebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų, stokojo radikaliai pakeisti savo gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką, tačiau šiuo metu nuteistasis įžvelgia problemą dėl to, kad būdamas laisvėje jis netinkamai rinkosi draugus ir pažįstamus, dabar jis nebendrauja su netinkamos reputacijos asmenimis, stengiasi skirti kuo daugiau laiko bendravimui su šeima bei drauge. Bausmės atlikimo metu nuteistasis sprendė problemas dalyvaudamas individualiose konsultacijose bei programose, šiuo metu jis yra padaręs tinkamas išvadas ir su buvusiais bendrininkais nepalaiko jokių ryšių. Nuteistasis pripažįsta, jog ankstesniam jo nusikalstamam elgesiui turėjo įtakos ir kriminalinį elgesį pateisinančios nuostatos, kurios bausmės atlikimo metu kito, taip pat yra pastebimas teigiamas pokytis nuostatose dėl kriminalinio elgesio, bausmės atlikimo metu pastebimas disciplinuotas nuteistojo elgesys. Nuteistajam yra būdingos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos, tačiau jis nepastebėtas pataisos namuose vartojant psichiką veikiančias medžiagas ar alkoholinius gėrimus. Nuteistasis dalyvavo programoje „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“, lankė ir anoniminių alkoholikų užsiėmimus. Nuteistojo emocinis fonas išlieka stabilus, nepastebimi reikšmingi nerimo ar įtampos ženklai, jo požiūris į save yra pakankamai brandžiai suformuotas. Nuteistojo tarpasmeninių įgūdžių lygis vertinamas kaip pakankamas, nepastebima manipuliacija bendravime. Nuteistasis turi savo požiūrį, tačiau jis yra linkęs priimti naujas idėjas, situacijos bei elgesio analizė yra gili, jis suvokia bei gali įvardinti priežastis bei motyvus nusikalstamo elgesio raiškai. Nuteistojo tikslų siekimo gebėjimai išugdyti tinkamai. Nuteistasis kritiškai vertina savo poelgius, pripažįsta savo kaltę ir gailisi dėl savo poelgių, pastebimas teigiamas jo pokytis nuostatose dėl kriminalinio elgesio. Nuteistasis nereiškia diskriminacinių nuostatų, jis reiškia norą būti pilnaverčiu visuomenės nariu bei suvokia įstatymų laikymosi svarbą. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jis atsižvelgė į ankstesnes Komisijos rekomendacijas, nėra baustas drausmine tvarka, yra paskatintas dešimt kartų. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika kinta ir šiuo metu nustatyta vidutinė tokio elgesio rizika. Nors išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – nestabili darbo patirtis; asocialios grupės įtaka; piktnaudžiavimas narkotikais; elgesio problemos vaikystėje, tačiau yra nustatyti ir apsauginiai veiksniai – glaudūs socialiniai ryšiai su artimaisiais; turima gyvenamoji vieta; teigiama nuostata į darbą bei patvirtinta galimybė įsidarbinti po paleidimo iš pataisos įstaigos; siūlomų intervencinių priemonių priėmimas ir įsitraukimas į resocializacijos procesą; motyvacija sveikti nuo priklausomybės ir teigiamos nuostatos į terapinę pagalbą. Komisija nusprendė, jog yra pagrindas daryti išvadą, kad nuteistasis R. K. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį bei padarė akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, o visa tai leidžia konstatuoti, jog šis nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga šiam nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
Prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo negautas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 357-231 atsisakoma patvirtinti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti <...>. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis R. K. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (du trečdalius paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog šiuo metu nuteistojo R. K. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė pagal „OASys“ vertinimo metodiką. Ta aplinkybė, jog ilgo bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė, neleidžia teigti, kad šis nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Dabartinės bausmės vykdymo metu nuteistasis R. K. mokėsi, įgijo profesinių kvalifikacijų, dirba, aktyviai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, be to, jis palaiko ir artimus socialinius ryšius su artimaisiais. Visos šios aplinkybės šį nuteistąjį charakterizuoja vien teigiamai, tačiau tokios aplinkybės taip pat negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjamam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Visų pirma, būtina pažymėti, jog šios bausmės atlikimo metu nuteistasis R. K. vykdo ne visas jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kadangi jis nedalyvavo ir nesikreipė dėl dalyvavimo individualioje elgesio korekcijos programoje (duomenys neskelbtini). Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis R. K. Lietuvos Respublikoje yra teistas 8 kartus, iš kurių pirmą kartą jis nuteistas tebūdamas 16 metų. Šiuo metu šis nuteistasis atlieka 13 metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 6 dalis). Realią laisvės atėmimo bausmę šis nuteistasis atlieka irgi jau nebe pirmą kartą. Tarp visų įvykdytų nusikalstamų veikų išskirtinai dominuoja nusikalstamos veikos nuosavybei bei turtinėms teisėms, o taip pat ir neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Nuteistajam yra būdingas ir nusikaltimų modelis, o paskutinis nusikaltimas yra būtent šio modelio dalis. Taigi vien jau tokios aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo atitinkamai didesnį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog šis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Pažymėtina ir tai, jog praeityje šio nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio laikotarpiu jis padarė naują nusikalstamą veiką. Būtina pažymėti tai, jog nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, jų įvairovė bei sunkumas rodo didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės, tarp kurių net ir laisvės atėmimas, bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, esmingai neįtakojo šio nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistojo pastangas mažinant savo nusikalstamumo galimybes. Juo labiau, kad ir šiuo metu dar išlieka daugybė nuteistajam būdingų dinaminių kriminogeninių veiksnių.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą bei kelias profesines kvalifikacijas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, nuteistasis turi įgijęs oficialios darbo patirties. Pastebėtina, jog visi jo darbo laikotarpiai yra tik jam atliekant laisvės atėmimo bausmes, o būdamas laisvėje jis nedirbdavo. Dabartinės bausmės vykdymo metu nuteistasis mokėsi, įgijo profesinių kvalifikacijų, jis yra dirbantis ir darbdavio charakterizuotas teigiamai. (duomenys neskelbtini) yra pateikusi pažymą dėl nuteistojo galimo įdarbinimo. Teismo vertinimu, visos pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia teigti, jog paskutiniu metu nuteistasis lyg ir turi teigiamą nusiteikimą bei požiūrį į darbą, tačiau vertinant tą aplinkybę, kad nuteistojo oficiali darbo patirtis fiksuota tik laisvės atėmimo bausmių vykdymo metu, o būdamas laisvėje jis nedirbdavo, tuo tarpu jo pateikta pažyma dėl galimo nuteistojo įdarbinimo yra visiškai neįpareigojančio pobūdžio, todėl visa tai nesuteikia jokių objektyvių garantijų dėl to, kad būdamas laisvėje šis nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog dabartinės bausmės vykdymo metu nuteistasis sprendė ir įvykdė dalį savo turimų finansinių įsipareigojimų, tačiau Administracinių nusižengimų registro duomenimis, nuteistasis tebeturi net 4 134 Eur įsiskolinimą už nesumokėtas baudas, paskirtas už administracinius nusižengimus. Paties nuteistojo teigimu, laisvėje jis pragyvendavo iš gaunamo atlyginimo, pašalpų, taip pat jam daug padėdavo jo tėvai. Šios paminėtos aplinkybės leidžia teigti, jog praeityje nuteistasis susidurdavo su finansinėmis problemomis, dauguma jo įvykdytų nusikaltimų buvo būtent turtinio pobūdžio. Paskutinis jo įvykdytas nusikaltimas taip pat yra susijęs su materialinės naudos siekimu. Kaip nurodęs pats nuteistasis, finansiškai jam daug padėdavo tėvai, dalį atlygintų savo turimų finansinių įsipareigojimų jis atlygino būtent savo artimųjų lėšomis. Todėl tokios aplinkybės rodo, jog nuteistasis visgi nevengia būti išlaikomas kitų asmenų.
Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, būdamas laisvėje nuteistasis didžiąją savo laiko dalį neturėjo nuolatinės veiklos, daug laiko jis praleisdavo kartu su nusikalsti linkusiais asmenimis, su kuriais kartu vartodavo narkotines medžiagas. Nuteistasis pripažįsta, kad su teisėsauga susidūrė dar būdamas jauno amžiaus. Nuteistasis nesugebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo radikaliai pakeisti savo gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką. Pats nuteistasis įžvelgia problemą, kad būdamas laisvėje jis netinkamai rinkosi draugus ir pažįstamus. Nuteistojo teigimu, dabar jis nebendrauja su netinkamos reputacijos asmenimis, teigia šiuo metu padaręs išvadas ir nepalaikantis ryšių su buvusiais bendrininkais. Nuteistasis pripažįsta, jog ankstesniam jo nusikalstamam elgesiui turėjo įtakos ir kriminalinį elgesį pateisinančios nuostatos. Nors nuteistasis teigia jau nebepalaikantis jokių socialinių ryšių su buvusiais draugais ir stengiasi visą dėmesį skirti tik savo šeimai, tačiau šiuo metu visgi dar nėra jokių objektyvių garantijų dėl to, jog, išėjęs į laisvę, nuteistasis neatkurs socialinių ryšių su neigiamą įtaką kuriančiais bei nusikalstamą gyvenimo būdą palaikančiais asmenimis. Pats nuteistasis pripažįsta ankstesnį kasdienį narkotinių medžiagų vartojimą. Pasak nuteistojo, narkotikus jis pradėjo vartoti atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose ir juos vartojo apie 15-16 metų. Pagrindinis narkotikas, kurį jis vartojo, buvo heroinas. Narkotinių medžiagų vartojimą taip pat paskatino ir netinkamai pasirinkta draugų kompanija. Nuteistasis pripažįsta narkotinių medžiagų vartojimo bei platinimo faktus, neneigia, jog pažinojo ir asmenis, su kuriais anksčiau vartodavo tokias medžiagas. Paminėtos aplinkybės leidžia teigti, jog praeityje nuteistasis buvo susidūręs su opia narkotinių medžiagų vartojimo problema bei turėjo didelių sunkumų sprendžiant šią problemą. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis sprendžia narkotinių medžiagų vartojimo problemą dalyvaudamas reabilitacijos programose, tačiau, akivaizdu, jog šis kriminogeninis veiksnys gali turėti reikšmės pakartotiniam nusikalstamumui, kadangi nėra jokių garantijų, kad laisvėje nuteistasis sugebės atsilaikyti psichoaktyvių medžiagų potraukiui.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo emocinis fonas išlieka stabilus. Analizuodamas savo nusikaltimų istoriją, kaip vieną iš priežastinių veiksnių, jis įvardija žemą savęs vertinimą, kurio augimui turėjo įtakos tam tikros mąstymo klaidos bei aplinkos stimuliacija delinkventinio elgesio apraiškai. Nuteistasis pripažįsta, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžioje jis turėjo suicidinių intencijų, dėl ko tam tikru laiku buvo įtrauktas į rizikos grupę dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti. Šiuo metu jis neigia patiriantis emocinius sunkumus, dėl psichinės sveikatos problemų, nebendradarbiauja su specialistais. Nuteistojo tarpasmeninių įgūdžių lygis vertinamas kaip pakankamas, jo mąstymas yra abstraktus. Analizuodamas savo nusikaltimų bei gyvenimo istoriją, nuteistasis pripažįsta, jog nusikalsdavo spontaniškai, priimdamas sprendimus vadovaudavosi vien tik emocijomis. Net ir suvokdamas savo elgesio pasekmes, jas neutralizuodavo, racionalizuodavo visus savo poelgius tikėdamas vien sėkmės tikimybe, kas ir skatino pakartotinį jo nusikalstamumą. Nors nuteistojo nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių smurto bei agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau jis buvo teistas už plėšimą, anksčiau lengvai prarasdavo savitvardą. Pats nuteistasis pripažįsta veiksnius, lėmusius jo nusikalstamumą, tarp kurių jis pamini žemą savęs vertinimą, priklausomybę narkotinėms medžiagoms, bendravimą su bloga kompanija, nuobodžiavimą, žemą saviveiksmingumo lygį bei pinigų valdymo įgūdžių stoką.
Kaip pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju nuteistasis viso šios bausmės vykdymo metu buvo 10 kartų paskatintas, o drausmine tvarka jis nėra baustas. Vien ta aplinkybė, jog nuteistasis yra 10 kartų paskatintas, nėra baustas drausmine tvarka, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.
Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo R. K. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama. Juo labiau, kad ir šiuo metu vis dar išlieka daugybė dinaminių kriminogeninių veiksnių – menka bei nestabili darbo patirtis; asocialios grupės įtaka; piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis. Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis R. K., būdamas pataisos įstaigoje, laikosi neformalių nuteistųjų taisyklių tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo tokioje įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu šio nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis nėra maža – daugiau kaip 3 metai 5 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus visas nustatytas bei ištirtas nagrinėjamos bylos aplinkybes, konstatuojama, jog Komisija tik vienpusiškai įvertino nuteistojo R. K. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius nutylėdama šį nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama vien tik teigiamus. Teismas daro išvadą, jog nuteistasis R. K. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu jam dar negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus šį nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 357-231 dėl nuteistojo R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi,
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 357-231 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. K.
Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo R. K. asmens bylą Nr. 14059 grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.