Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui G. Š. ir jo įgaliotai atstovei advokatei Rūtai Lazauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą (toliau-byla),

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š. 2017 m. sausio 1 d., apie 8.46 val. Vilniaus r., Sapiegiškių k., turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, vairuodamas turto kuris gali būti konfiskuotas savininkui A. R. vardu registruotą transporto priemonę – ,,Nissan“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis, transporto priemonė), kai nustatytas lengvas girtumas, pritaikius paklaidą (0.89 prom.), nepasirinko reikiamo saugaus greičio, neatsižvelgė į oro sąlygas, į kelio dangą, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, ko pasėkoje apgadino automobilį ir vėją, t. y. padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje (b.l. 3-4).

G. Š. teismo posėdyje parodė, jog 2017-01-01 vairavo jo patėviui A. R. priklausantį automobilį. Vairavo išgėręs su alkotesterio parodymais sutinka. Tuo metu tvyrojo rūkas, blogas matomumas, todėl ir nesuvaldė automobilio. Žalą A. R. atlygino, jis jam pretenzijų neturi. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi (b.l. 11, 37-38). Be paties G. Š. prisipažinimo dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą administracinį nusižengimą patvirtina ir kiti administracinio teisės pažeidimo byloje esantys ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, papildomieji duomenys apie eismo įvykį, tarnybinis pranešimas, kuris patvirtina administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, G. Š. buvo nustatytas 0,89 prom. girtumas ir automobilis priklauso A. R.; A. R. paaiškinimai teismo posėdyje, kad leido G. Š. naudotis jam priklausančiu automobiliu, automobilis turi apgadinimus, jokių pretenzijų G. Š. neturi, jie susitaikė, G. Š. jo atsiprašė; eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota eismo įvykio situacija, eismo įvykio fotonuotraukos, kuriose akivaizdžiai užfiksuotas automobilio nežymių apgadinimų vaizdas, kita bylos medžiaga (b.l. 3-4, 7-10, 12-18, 31-32, 33, 37-38, 49-50). Įvertinus G. Š. kaltės prisipažinimą padarius inkriminuojamą administracinį nusižengimą bei bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad jo kalte padarius administracinį nusižengimą nėra pagrindo abejoti. Administracinio nusižengimo faktą visiškai įrodo byloje surinkti įrodymai bei jo paties prisipažinimas, todėl teismas konstatuoja, jog ištirtų įrodymų pagrindu įrodyta, jog G. Š., būdamas neblaivus, vairuojamu automobiliu neįsitikino eismo saugumu, nepasirinko reikiamo saugaus greičio ir nuvažiavo nuo kelio ir tokiu būdu apgadino svetimą turtą – kitam asmeniui priklausantį automobilį bei veją, t. y. sukėlė eismo įvykį. Tokiu būdu byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad G. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą administracinio nusižengimo kodekso 423 straipsnio 3 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė R. L. prašo perkvalifikuoti G. Š. veiką iš administracinio nusižengimo kodekso 423 straipsnio 3 dalies į šio kodekso 422 straipsnio 5 dalį. Ji nurodė, kad automobilį, kurį eismo įvykio metu vairavo G. Š. ir kuris buvo apgadintas, G. Š. vairavo kaip teisėtas jo valdytojas, nes šis automobilis jam buvo duotas naudotis panaudos pagrindais. Tą patvirtina pridedamas automobilio savininko A. R. paaiškinamasis raštas. Šiame rašte A. R. taip pat patvirtina, jog pretenzijų dėl automobilio apgadinimo G. Š. neturi. Jos manymu eismo įvykio metu G. Š. vairuotas ir apgadintas automobilis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvo valdomas teisėtai. Dėl šios transporto priemonės apgadinimų jokių pretenzijų A. R. G. Š. neturi. Esant tokioms aplinkybėms, teigė advokatė, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atsakomybė pagal administracinio nusižengimo kodekso 423 straipsnio 3 dalį už automobilio apgadinimą negali kilti, nes įvykio metu G. Š. buvo teisėtas jo valdytojas. Taip pat negali būti laikoma, kad 2017-01-01 eismo įvykio metu buvo sugadintas ar apgadintas kitas turtas, t. y. veja, kadangi turto sugadinimas (apgadinimas) - tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Vejos išvažinėjimas nenulemia svetimo turto sugadinimo ar apgadinimo, t. y. tai, kad eismo įvykio metu buvo išvažinėta žalia veja, dar nereiškia, jog veja buvo sugadinta ar apgadinta. Šiuo atveju dėl išvažinėjimo veja netampa netinkama naudojimui (b.l. 31-33, 37-38, 42, 49-50).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis, su kuriuo buvo padarytas administracinis nusižengimas, registruotas A. R. vardu. Teismas pažymi, kad transporto priemonės savininkas yra asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise {Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau-Įstatymas) 2 straipsnis 68 punktas}. Vadovaujantis civilinio kodekso 4.49. straipsnio 1 dalimi, daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Įstatymuose neįtvirtinta atskirų nuostatų dėl transporto priemonės perleidimo. Pagal civilinio kodekso 1.75 straipsnio 1 dalį įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Civilinio kodekso 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Tai reiškia, kad civilinio kodekso 4.253 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas tik atitinkamų daiktų ir nereglamentuojamas juridinių faktų, tarp jų sandorių, registravimas viešame registre. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama sandoriu (civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 punktas). P. Į. normas viešajame eisme leidžiama dalyvauti nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms. Šio įstatymo 2 straipsnio 35 punkte nustatyta, kad motorinės transporto priemonės arba priekabos registravimas – veiksmai, apimantys motorinės transporto priemonės arba priekabos tapatumo nustatymą, jų duomenų įrašymą į Kelių transporto priemonių registrą, valstybinio numerio ženklų ir transporto priemonės registravimo dokumento išdavimą, bet nenustatyta reikalavimo privalomai įregistruoti transporto priemonės perleidimo sutarties, keičiantis jos savininkams. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 (2006 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. IV-268 redakcija) „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 4.6.1. punkte nustatyta, kad, įvykus perleidimo sandoriui, transporto priemonės savininko pasikeitimas turi būti įregistruotas VĮ „ Regitra“. Šiuo atveju pažymėtina taip pat tai, kad transporto priemonės įregistravimas, kaip tai nustatyta Įstatyme, netapatus registravimo duomenų keitimui; pasikeitus transporto priemonės valdytojui, transporto priemonė nėra iš naujo registruojama, bet tik pakeičiami registracijos duomenys, vietoje senojo valdytojo (savininko) įrašomas naujasis. Registravimo duomenų keitimas nėra tapatus automobilio savininkų pasikeitimui; savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu. Registro duomenys leidžia tik identifikuoti galimą atsakovą, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos. Nurodytas teisinis reguliavimas ir teismo posėdžio metu nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad automobilio savininkas yra būtent A. R.. Eismo įvykio fotonuotraukos akivaizdžiai fiksuoja automobilio nežymų apgadinimų vaizdą ir yra neginčijamas įrodymas palikti G. Š. veikos kvalifikaciją, numatytą administracinių nusižengimo kodekso 423 straipsnio 3 dalyje ir nurodyta administracinio nusižengimo protokole. Apie tai, kad automobilis eismo įvykio metu buvo apgadintas parodė teisme ir A. R.. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyti vejos apgadinimo faktas ir savininko duomenys, faktas, kad automobilio savininkas pretenzijų G. Š. neturi ir priėmė jo atsiprašymą nekeičia administracinio nusižengimo protokole nurodytos G. Š. veikos kvalifikacijos, nes įrodyta, kad A. R. automobilis buvo apgadintas įsirėžiant į veją. G. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybė sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant G. Š. administracinę nuobaudą atsižvelgiama, kad jis, galiojančių nuobaudų neturi, eismo įvykio metu buvo pradedantysis vairuotojas, inkriminuotą administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, yra jauno amžiaus, pagal mokslo vietą charakterizuojamas teigiamai, pagal pavojingumo laipsnį administracinis nusižengimas yra itin šiurkštus ir parodo, kad asmuo visiškai nejautė atsakomybės prieš visuomenę ir galėjo sukelti realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, viso eismo saugumui, ir tik atsitiktinumo dėka tokio jo elgesio pasekmės nebuvo sunkios. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes jam skirtina šio kodekso 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, numatytam šio kodekso 4 dalyje minimaliam laikotarpiui. Įvertinus tai, kad G. Š. vairavo ne jam priklausantį automobilį, duomenų apie tai, kad automobilio savininkas A. R. žinojo ir galėjo numanyti, kad G. Š. jo automobilį vairuos pažeisdamas įstatymų reikalavimus, byloje nepateikta, todėl A. R. negali būti atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą administracinio nusižengimo padarymo metu. Automobilio konfiskavimas pagal nustatytas bylos aplinkybes, vadovaudamasis administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 5 dalyje netaikytinas ir automobilis grąžintinas A. R. (b.l. 5, 16, 19-20, 25, 34).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

G. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje ir, dar vadovaudamasis šio kodekso straipsnio 4 dalyje, skirti 1200 (vieno tūkstančio dvejų šimtų) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Nutarimui įsiteisėjus, transporto priemonę – automobilį ,,Nissan“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą adresu Eišiškių pl. 127, Vilniaus, grąžinti A. R..

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išdavimo ar išsiuntimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, Vilniaus rajono apylinkės teismo administracinio nusižengimo bylos numerį A15.-174-229/2017 bei administracinio nusižengimo identifikavimo Nr. ROIK: 17064370087. Išaiškinti, kad, vadovaujantis administracinio nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.