- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-25
- Bylos Nr.
- A-642-575/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00957-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje atliko nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. gegužės 14 d. Periodiškai buvo kalinamas 3 būrio 1 patalpoje (28 asmenys) ir 8 būrio 3 patalpoje (10 asmenų). Gyvenamosios patalpos buvo per mažos, plotas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų bei patalpų plotą mažino jose esantys baldai. Patalpose buvo netinkama ventiliacija, šalta, drėgna, trūko inventoriaus. Nuteistieji skirstomi į kastas ir dėl to negalėjo žaisti krepšinio, futbolo, tinklinio, negalėjo naudotis virtuve ir gamintis sau maisto. Tekdavo laukti eilėse į tualetą, dušą, dušu galėjo pasinaudoti tik vieną kartą per savaitę. Teko gyventi prie rentgeno kabineto, o tai kenkia sveikatai. Gyvenamojoje aplinkoje buvo naudojamas asbestas, vykdant renovaciją šiferis buvo laužomas. Pasivaikščiojimui skirti kiemai buvo per maži. Nedavė ramybės situacija dėl graužikų ir tarakonų, blakių. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, aplaidumo patyrė nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, depresiją.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad ne visada visos miegamos vietos yra užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Teisės aktai taip pat įpareigoja ir pareiškėją nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Gyvenamos patalpos baldais ir kitu inventoriumi buvo aprūpintos teisės aktuose nustatyta tvarka. Į dušinę karštas vanduo tiekiamas nuolat ir nuteistieji pagal grafiką gali naudotis kartą per savaitę dušu. 8-9 būryje sanitarinio mazgo patalpose yra įrengti 4 klozetai, 2 unitazai, 1 praustuvė, o prausykloje 8 praustuvės, 2 kojų plautuvės ir 5 dušo sieteliai, 3-4-5-6 sanitarinio mazgo patalpose įrengti 4 unitazai, 4 pisuarai ir prausykloje įrengti 7 praustuvės, 2 dušo sieteliai. Patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūrą patalpose (centralizuota šildymo sistema), esant būtinumui nuteisėtiesiems išduoda elektrinis šildytuvus ir ventiliatorius. Įstaigoje 2018 m. vasario 22 d. buvo atliktas patikrinimas ir surašytas protokolas „Radiacijos saugos reikalavimų vykdymo patikrinimo aktas“. Patikrinimo metu buvo atlikti matavimai 3 būrio 2 patalpoje, 6 būrio 4 patalpoje, 5 būrio 5 ir 6 patalpoje bei koridoriuje tarp šių patalpų ir įsitikinta, kad konstrukciniai elementai yra pakankami ir šiose patalpose gyvenantys nuteistieji jokios papildomos apšvitos, įstaigai vykdant veiklą su šaltiniu, nepatiria. Nuo 2018 m. kovo 14 d. rentgeno kabinetas nenaudojamas. Įstaiga užtikrina tinkamą apšvietimą, gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. 3-iojo sektoriaus pastate (4, 3, 8 būriai) stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, tačiau įstaigoje ginčo laikotarpiu nebuvo vykdomi darbai. Pataisos įstaiga vykdo kenkėjų kontrolę. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad įstaiga savo veiksmais padarė nuteistajam žalos.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.
6. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) nustatytas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimus dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio taikymo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.1 punktu, pagal kurį vienam asmeniui bendrabučio tipo patalpose turi tekti 3,1 kv. m, bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2018 m. liepos 31 d. buvo paskirtas gyventi į 4 būrį, 2 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 89,11 kv. m, joje įrengtos 24 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,71 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. balandžio 16 d. buvo paskirtas gyventi į 3 būrį, 1 gyvenamąją patalpą, kurios plotas – 87,01 kv. m, joje įrengta 28 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,1 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. gegužės 14 d. buvo paskirtas gyventi į 8 būrį, 1 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 33,75 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,375 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė tokį patį nuteistųjų skaičių patalpose kaip ir atsakovo atstovas. Teismas pažymėjo, kad, atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas gyveno 8 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, o ne 3, kaip nurodė pareiškėjas. Atsakovo pateikti duomenys apie pareiškėjo gyvenamąją vietą, jos plotą ir jame kalėjusių asmenų skaičių jokiais kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovavosi. Teismas akcentavo, kad Taisyklės nenustato, jog į Taisyklių įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Teismas sprendė, kad atsakovas nepažeidė Taisyklių 11¹.1 punkto nuostatos.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) 14, 16 ir 17 punktais, pažymėjo, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie gyvenamųjų patalpų apšvietą bei oro temperatūrą pareiškėjo buvimo joje laikotarpiu. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog užtikrina tinkamas sąlygas, numatytas higienos normoje. Nurodė, jog perdegusios lemputės iš karto yra keičiamos į naujas. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į administraciją dėl netinkamo apšvietimo, nėra. Taip pat nurodė, jog įstaiga užtikrina tinkamą temperatūrą patalpose, esant būtinumui nuteisėtiesiems išduoda elektrinis šildytuvus ir ventiliatorius.
8. Teismas pažymėjo, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas į pataisos įstaigos pareigūnus, administraciją ar į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų (apšvietos, ventiliacijos, temperatūros ir kt. pažeidimų) nesikreipė, todėl darė išvadą, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl netinkamos patalpos apšvietos, ventiliacijos, temperatūros dėl praėjusio laiko negalima nustatyti. Todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamos kameros ventiliacijos, apšvietos, temperatūros atmetė.
9. Teismas akcentavo, kad patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio, drėgmės ar nešvaros gyvenamosiose patalpose. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas dėl šių aplinkybių (drėgmė, pelėsis, apšvietimas ir pan.) būtų kreipęsis į administraciją, byloje taip pat nėra jokių kompetentingų institucijų parengtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, kad patalpose formuojasi pelėsis, jog patalpų higieninė-sanitarinė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų.
10. Teismas, vadovaudamasis higienos normos HN 134:2015 20 punktu, bylos duomenimis nustatė, kad pataisos įstaigoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius buvimo pėdsakus, jie naikinami. Sudaryta šių paslaugų teikimo sutartis su UAB „Utenos deratizacija“. Taip pat pateikti darbų atlikimo aktai, kurie patvirtina, jog pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje buvo atliekami darbai. Teismas iš darbų atlikimo aktų nustatė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu būrio patalpų kenkėjų kontrolės paslaugos buvo teikiamos 2018 m. kovo 26 d., 2017 m. lapkričio 27 d., 2017 m. gruodžio 12 d., 2017 m. lapkričio 13 d., 2017 m. rugpjūčio 7 d. Šie duomenys patvirtina, kad ginčo patalpose kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugos buvo teiktos nesilaikant sutartyse nustatytų įsipareigojamų atlikti šiuos darbus 2 kartus per mėnesį. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai dėl buitinių kenkėjų buvimo patalpose, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno pareiškėjas, yra pagrįsti. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamąsias patalpas nustatyta jose gyvenantiems asmenims, todėl švarios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų (tarp jų ir pareiškėjo) valinių veiksmų.
11. Teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu galiojusiose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos), nustatyta, kad prausykloje, tualete turi būti įrengta po vieną praustuvę penkiolikai asmenų, tualete – po klozetą (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras penkiolikai asmenų. Teismas iš atsakovo atstovo paaiškinimų nustatė, kad 8-9 būrio sanitarinio mazgo patalpose yra įrengti 4 klozetai, 2 unitazai, 1 praustuvė, o prausykloje 8 praustuvės, 2 kojų plautuvės ir 5 dušo sieteliai, 3-4-5-6 sanitarinio mazgo patalpose įrengti 4 unitazai, 4 pisuarai ir prausykloje įrengti 7 praustuvės, 2 dušo sieteliai. Teismas akcentavo, kad atsakovas nepateikė duomenų, kiek būriuose buvo nuteistųjų ginčo laikotarpiu, todėl pareiškėjo argumentus, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko laukti eilėse prie sanitarinio mazgo ir dušo patalpų, vertino kaip nepaneigtus.
12. Teismas pareiškėjo argumentus dėl rentgeno kabineto atmetė. Teismas nustatė, kad pataisos įstaigoje 2018 m. vasario 22 d. buvo atliktas patikrinimas ir surašytas protokolas „Radiacijos saugos reikalavimų vykdymo patikrinimo aktas“. Patikrinimo metu buvo atlikti matavimai 3 būrio 2 patalpoje, 6 būrio 4 patalpoje, 5 būrio 5 ir 6 patalpoje bei koridoriuje tarp šių patalpų ir įsitikinta, kad konstrukciniai elementai yra pakankami ir šiose patalpose gyvenantys nuteistieji jokios papildomos apšvitos, įstaigai vykdant veiklą su šaltiniu nepatiria. Nuo 2018 m. kovo 14 d. rentgeno kabinetas nenaudojamas. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nei vienoje iš tų patalpų ginčo laikotarpiu negyveno.
13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neįvardino kokio inventoriaus jam trūko ir nepateikė šią aplinkybę pagrindžiančių duomenų, šios skundo argumentus vertino kaip abstraktaus pobūdžio. Teismas vertino, kad vien deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisės, neišdėstant konkrečių pažeidimų, negali būti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui.
14. Teismas atmetė skundo argumentus dėl pasivaikščiojimo kiemelių dydžio, nes teisės aktai nenustato pasivaikščiojimo kiemelių ploto.
15. Teismas, vadovaudamasis higienos normos HN 134:2015 44 punktu, bylos duomenimis nustatė, kad galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše pareiškėjui buvo sudaryta.
16. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas buvo diskriminuojamas ir priskirtas kuriai nors kastai. Teismas pareiškėjo teiginius vertino kaip deklaratyvaus pobūdžio. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas teikė skundus dėl jo diskriminavimo.
17. Teismas, vertindamas skundo argumentų dėl asbesto pagrįstumą, pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kada buvo atliekami renovavimo darbai. Atsakovo atstovo duomenimis pataisos namuose nevykdomi jokie darbai, kurių metu asbesto danga būtų ardoma, laužoma, dėl ko galėtų atsirasti asbesto dulkių. Byloje nėra pateikta įrodymų apie asbesto sukeltą žalą pareiškėjo sveikatai. Teismas atsakovo neteisėtų veiksmų dėl asbesto naudojimo nekonstatavo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pažeidimus išdėstė abstrakčiai, o vien deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisės, neišdėstant konkrečių jų pažeidimų, negali būti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui.
18. Teismas, nenustatęs, kad dėl atsakovo neveikimo (netinkamai vykdant kenkėjų kontrolę ir naikinimą, neužtikrinant ginčo laikotarpiu pakankamo kiekio sanitarinių įrenginių bei dušų) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustatęs, kad tokio teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjas dėl pažeidimų nesikreipė į pataisos įstaigą bei neindividualizavo pažeidimų, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, darė išvadą, kad byloje nustatyti pažeidimai laikytini mažareikšmiais ir yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktuose nustatytomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.
III.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimu, prašo jo skundą išnagrinėti tinkamai ir nustatyti pažeidimus bei priteisti iš atsakovo 10 000 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimą, išreikalauti iš atsakovo atstovo bylai reikšmingus rašytinius įrodymus.
20. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, pažymi, kad atsakovo atstovas nuslėpė duomenis apie tai, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi į medikus, Psichologinę tarnybą, rašė skundus dėl blogų kalinimo sąlygų. Atsakovo atstovo pateikta informacija apie laikymo sąlygas yra neteisinga. Pareiškėjo teigimu, jis buvo laikomas patalpoje su 28 asmenimis, o atsakovo atstovo nurodytas patalpų plotas neatitinka tikrovės. Dėl skirstymo į kastas buvo suvaržytos jam priklausančios teisės. Teismas neatsižvelgė į prašymą dėl reikalingumo padaryti ir pateikti teismui patalpų nuotraukas, kurios pagrįstų netinkamas laikymo sąlygas. Atsakovo atstovas, atmesdamas skundo argumentus, nepagrįstai teigia, kad patalpos yra suremontuotos, nes ginčo laikotarpiu jų remontas nebuvo atliktas.
Atsiliepimas
21. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
22. Pravieniškių PN nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Pravieniškių PN-AK veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kartoja tuos pačius argumentus, kuriuos buvo išdėstęs skunde pirmosios instancijos teismui, dėsto savo subjektyvią nuomonę bei situacijos vertinimą, nepateikia jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas. Kartodamas tuos pačius argumentus, pareiškėjas nepaaiškina, kodėl atitinkama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta. Be to, apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui, todėl šios aplinkybės negali būti vertinamos.
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti.
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo vertina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisės normas taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis kalinimo sąlygomis Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. gegužės 14 d., atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
26. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Pravieniškių PN-AK netinkamai vykdant kenkėjų kontrolę ir naikinimą, neužtikrinant pakankamo kiekio sanitarinių įrenginių bei dušų, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas.
27. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą pateikė pareiškėjas, kuriame, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kvestionuoja atsakovo atstovo pateiktų duomenų teisingumą, akcentuoja bylai išspręsti reikšmingų įrodymų byloje trūkumą. Pareiškėjas nurodo, kad jo patirtą neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta pinigais, pagrindžia atsakovo atstovo nuslėpti duomenis apie kreipimąsi į medikus, Psichologinę tarnybą, skundų dėl blogų kalinimo sąlygų teikimą. Pareiškėjas detalizuoja, kad buvo laikomas patalpoje su 28 asmenimis, dėl skirstymo į kastas buvo suvaržytos jam priklausančios teisės, ginčo laikotarpiu patalpos nebuvo suremontuotos.
28. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra nustatyti apeliaciniam skundui keliami reikalavimai, kurių būtina laikytis paduodant apeliacinį skundą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai nurodyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.
30. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. H. prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
31. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo atlikto skunde nurodytų aplinkybių vertinimo dėl apšvietimo, oro temperatūros, ventiliacijos, drėgmės, pelėsio, rentgeno kabineto sukeliamos apšvitos, patalpų inventoriaus, pasivaikščiojimo kiemelių, teisės nusiprausti duše, diskriminacijos dėl skirstymo į kastas, asbesto. Aiškindamasis pareiškėjo nusiskundimus dėl nurodytų aplinkybių teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas šioje dalyje pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Be to, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo iš esmės yra grindžiami bendro pobūdžio nesutikimu, kuris nepatvirtina jo neteisėtumo.
32. Apibendrinant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų dėl apšvietimo, oro temperatūros, ventiliacijos, drėgmės, pelėsio, rentgeno kabineto sukeliamos apšvitos, inventoriaus, pasivaikščiojimo kiemelių, teisės nusiprausti duše, diskriminacijos dėl skirstymo į kastas, asbesto.
33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie gyvenamųjų patalpų plotą ir miegamųjų vietų skaičių teisingumo. Šiuo atveju nėra pagrindo nesivadovauti atsakovo atstovo teismui pateikta oficialia pažyma, kurioje tiksliai nurodytas ginčui aktualių patalpų plotas ir miegamųjų vietų skaičius. Nors pareiškėjas nesutinka su šiais duomenimis, pats jokių konkrečių skaičiavimų, kurie leistų abejoti atsakovo nurodytų patalpų plotų teisingumu, nepateikia. Atsižvelgiant į įrodinėjimo ypatumus tokio pobūdžio bylose, atsakovo atstovas šiuo atveju paneigė pareiškėjo teiginius, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas netinkamo ploto sąlygomis. Įvertinus tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpose.
34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo prašymą dėl reikalingumo padaryti ir pateikti teismui patalpų nuotraukas, kurios pagrįstų netinkamas laikymo sąlygas ir apeliacinės instancijos teismo prašo jas iš atsakovo atstovo išreikalauti. Pareiškėjo nuomone, į bylą pateiktų įrodymų visuma nėra pakankama teisingam sprendimui priimti. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi nurodytu teisiniu reglamentavimu, buvo aktyvus ir 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi įpareigojo Pravieniškių PN-AK pateikti teismui atsiliepimą į skundą, visus turimus su skundo dalyku susijusius dokumentus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas taisykles, įvertinus atsakovo atstovo pateiktų įrodymų visumą, tiek pareiškėjo, tiek atsakovo atstovo paaiškinimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esanti medžiaga yra pakankama teisingam sprendimui priimti. Be to, akcentuotina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė, kokias konkrečias aplinkybes galėtų įrodyti jo minimos nuotraukos, o pareiškėjo prašomi išreikalauti įrodymai apie jo sveikatos būklę yra byloje.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai dėl nesuremontuotų patalpų yra abstraktaus pobūdžio. Pareiškėjas nesusiejo šios aplinkybės su konkrečiais jo teisių pažeidimais. Akcentuotina, kad pagal CK6.271 straipsnį viešoji atsakomybė atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nagrinėjamu atveju pagal nurodytas įrodinėjimo taisykles vertinant, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų rašytiniais įrodymais, negalima teigti, kad dėl nustatytų pažeidimų valstybei kyla civilinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, t. y. priežastinis ryšis ir neturtinė žala. Abstrakčių ir niekuo nepagrįstų pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovo atsakomybė negalima.
36. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytų neturtinės žalos atlyginimo būdu, vertina, kad jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, o atsakovo atstovas nuslėpė duomenis apie tai, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi į medikus, Psichologinę tarnybą, rašė skundus dėl blogų kalinimo sąlygų. Šiuos pareiškėjo argumentus paneigia bylos medžiaga. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, į bylą yra pateiktas Pravieniškių PN-AK 2018 m. birželio 5 d. medicininis pažymėjimas, iš kurio matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į Sveikatos apsaugos tarnybą dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo sukelti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos 2018 m. birželio 7 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į Psichologinės tarnybos specialistus dėl pažeminimo, kančios ar kitų psichologinių išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Be to, nėra pagrindo netikėti atsakovo atstovo atsiliepime pateiktais paaiškinimais, kad atsakovo atstovas neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į administraciją, Visuomenės sveikatos centrą su nusiskundimais dėl kalinimo sąlygų ar prašymais atlikti patikrinimus patalpose, kuriuose gyveno. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių, kada kreipėsi su konkrečiais prašymais dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir kas šiuos prašymus priimdavo ar atsisakydavo priimti.
37. Pažymėtina, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.
38. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią šis teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).
39. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2460-624/2018).
40. Ginčo atveju, įvertinus pareiškėjo nurodytų ir nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (konstatuota, jog pareiškėjas nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. gegužės 14 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK netinkamai vykdant kenkėjų kontrolę ir naikinimą, neužtikrinant pakankamo kiekio sanitarinių įrenginių bei dušų), nesant duomenų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, nenustačius, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas kreiptųsi į Pravieniškių PN-AK administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu, nepriteisiant jam prašomos neturtinės žalos, yra teisinga ir pakankama satisfakcija.
41. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.