Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-05-04 · Byla Nr. N-575-226-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-1826-189/2010Nutarimas · 2010-12-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. N-575-226-12Nutartis · 2012-05-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-04
Bylos Nr.
N-575-226-12
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-01487-2010-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Audrius Bakaveckas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-226/2012Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01487-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimo K. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

K. Š. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad ji 2010 m. spalio 5 d., apie 07.56 val., Vilniuje, Ukmergės gatvėje, ties namu Nr. 202, vairuodama automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir įvažiuodama į kelią iš kiemo, nedavė kelio keliu važiuojančiam automobiliui, su juo susidūrė ir įvykio metu apgadino abi transporto priemones, be to, automobilis buvo nedraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais K. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 107 ir 238 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2010 m. spalio 7 d. nutarimu K. Š. už ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 80 Lt bauda, o už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 100 Lt bauda. Vadovaudamasi ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, Institucija, subendrinusi administracines nuobaudas, K. Š. galutinai paskyrė 100 Lt baudą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimu minėto Institucijos nutarimo dalį, kuria K. Š. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 100 Lt bauda, panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu dėl šio pažeidimo padarymo nutraukė, o likusią Institucijos nutarimo dalį paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad K. Š. neginčijo savo kaltės padarius ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, tačiau neigė padariusi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, iš esmės argumentuodama tuo, jog nagrinėjamas eismo įvykis kilo dėl kito automobilio vairuotojo V. V. padaryto KET pažeidimo. Įvertinęs byloje surinktą medžiagą (eismo įvykio vietos schemą bei fotonuotraukas), iš kurių matyti administracinėn atsakomybėn patrauktos K. Š. vairuoto automobilio apgadinimai, teismas padarė išvadą, jog jos vairuojamas automobilis nagrinėjamo įvykio metu buvo visiškai atlikęs posūkio manevrą. Taip pat pabrėžė, kad iš Institucijos pareigūno tarnybinio pranešimo ir nukentėjusiojo V. V. paaiškinimo matyti, jog nukentėjusysis, važiuodamas Ukmergės gatve link Ozo gatvės, esant automobilių spūsčiai, bandė aplenkti 4-5 automobilių eilę. Atkreipė dėmesį, kad KET 141 punkto 3 ir 4 dalys numato, jog prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms bei baigęs lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju būtent V. V. pažeidė KET reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį bei padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

II.

Apeliaciniu skundu V. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat paskirti teismo ekspertizę tiksliam automobilių susidūrimo taškui nustatyti bei iškviesti ir apklausti liudytojais policijos pareigūnus R. Š. bei V. M.. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinamai vertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai taikė materialinės teisės normas, buvo neobjektyvus bei šališkas, kadangi visapusiškai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių. Pažymi, jog iš eismo įvykio vietos schemos, kurią pasirašė ir administracinėn atsakomybėn patraukta K. Š., matyti, kad nagrinėjamo eismo įvykio vieta yra tiesiai priešais išvažiavimą iš kiemo į pagrindinį kelią, todėl automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėjo pakankamai vietos posūkio manevrui pilnai atlikti. Teigia, jog K. Š. pažeidė KET 107 punkto reikalavimus, nes neįsitikino, kad kelias yra laisvas. Atkreipia dėmesį, jog iškart po nagrinėjamo įvykio administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sutiko su padarytu pažeidimu, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino ir pažeidimą užfiksavusių policijos pareigūnų neapklausė. Mano, kad nagrinėjamo eismo įvykio aplinkybėms nustatyti turėjo būti paskirti ekspertai. Tvirtina, jog automobilių susidūrimas buvo ne priešpriešinis, o šoninis – į automobilio priekio dešinę pusę.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundą tenkinti. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas, kadangi teismas nebuvo aktyvus ir neapklausė nagrinėjamą eismo įvykį užfiksavusių policijos pareigūnų. Teigia, jog K. Š. pažeidė KET 107 ir 238 punktų reikalavimus bei padarė jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukta K. Š. prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimą nepakeistą. Mano, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi teismas išsamiai ir motyvuotai įvertino visus byloje esančius įrodymus. Pažymi, jog apeliantas nepateikė jokių teismo neobjektyvumą ir šališkumą bei nevisapusišką bylos aplinkybių išnagrinėjimą patvirtinančių įrodymų, o skunde išdėstė tik savo subjektyvią nuomonę. Teigia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo skirti ekspertizę, nes iš automobilių apgadinimų mechanizmo aiškiai ir neabejotinai matyti, jog smūgis buvo į automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dalies vidurį, o nukentėjusiojo automobiliui smūgis teko į priekinį dešinį kampą, nes jis paskutinę akimirką bandė pasukti į kairę pusę, link laisvo šaligatvio, ką patvirtino ir pats V. V.. Taip pat pažymi, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko po to, kai automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo ir kitų asmenų pastangomis buvo nustumtas atgal į kiemo įvažiavimą, dėl ko nebuvo galimybės užfiksuoti susidūrusių automobilių išsidėstymą kelyje. Be to, atkreipia dėmesį, jog eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos išsibarsčiusios šukės bei išsiliejęs skystis ir skysčio išsiliejimo būdas bei pradinis išsiliejimo taškas patvirtina, kad nagrinėjamu atveju smūgis buvo ne šoninis, o kaktomuša, kai K. Š. vairuojamas automobilis judėjo tiesiai savo eismo juosta. Pabrėžia, jog apelianto teiginys, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš pradžių pripažino savo kaltę, yra nepagrįstas, nes K. Š. administracinio teisės pažeidimo protokole savo kaltės nepripažino ir tą patį nurodė 2010 m. spalio 7 d. rašytiniame paaiškinime. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas į teismo posėdį kvietė nagrinėjamą eismo įvykį užfiksavusius pareigūnus, o jiems neatvykus, atidėjo teismo posėdį, todėl apelianto teiginys, kad teismas buvo šališkas, taip pat yra nepagrįstas. Tvirtina, jog eismo įvykis įvyko dėl to, kad apeliantas pažeidė KET 141 punkto nuostatas. Abejoja V. V. iškelta versija, kad jis lenkė tik 4-5 automobilius, nes priekyje laisva vieta galėjo būti tik už 20-25 m, o esant automobilių spūsčiai asmuo negalėjo įsitikinti, jog galės saugiai grįžti į savo eismo juostą, be to, neaišku, kaip tik prasidėjus lenkimo manevrui asmens vairuojamas automobilis galėjo įsibėgėti iki 40-45 km/h greičio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju K. Š. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta už ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 123 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo 80 Lt iki 120 Lt. Tuo tarpu ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1 000 Lt iki 2 000 Lt.

Ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, neturi pagrindo abejoti dėl K. Š. kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumo klausimas dalyje, kuria teismas panaikino Institucijos nutarimo dalį dėl K. Š. inkriminuoto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu dėl šio pažeidimo padarymo nutraukė.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju negalima teigti, jog K. Š. pažeidė KET 107 punkto reikalavimus ir padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Priimdamas ginčijamą nutarimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos (b. l. 8), kurioje, be kita ko, užfiksuoti transporto priemonių apgadinimai, Institucijos 2010 m. spalio 5 d. pažymos (b. l. 9), automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukų (b. l. 10) ir apelianto pateikto jo automobilio techninės apžiūros protokolo bei nuotraukų matyti, jog nagrinėjamo eismo įvykio metu automobilių susidūrimas įvyko priekine vidurine automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi ir priekine dešine apelianto vairuojamo automobilio dalimi. Pabrėžtina, jog ši aplinkybė nėra ginčijama. Kita vertus, apeliantas teigia, kad ji patvirtina, jog transporto priemonių susidūrimas įvyko automobiliui Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atliekant posūkio manevrą, o ne jį jau atlikus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pats pareiškėjas V. V., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, savo pirminiame rašytiniame 2010 m. spalio 5 d. paaiškinime (b. l. 7) nurodė, jog mėgindamas išvengti susidūrimo pasuko į kairę pusę. Šią aplinkybę savo 2010 m. spalio 7 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 11) patvirtino ir administracinėn atsakomybėn patraukta K. Š.. Be to, K. Š. nuo pat pradžių kategoriškai teigė, kad automobilių susidūrimas įvyko jai baigus posūkio manevrą ir važiuojant tiesiai savo eismo juosta. Minėtas aplinkybes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė tiek administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 5), tiek savo pirminiuose rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 11-12, 24), tiek duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžių metu (b. l. 33, 43). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju, transporto priemonių susidūrimo metu, automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jau buvo visiškai atlikęs posūkio manevrą ir KET 107 punkto reikalavimų nepažeidė. Pabrėžtina, kad minėtoje eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 8) užfiksuota nukentėjusiojo automobilio padėtis ir išsiliejusio skysčio pėdsakai bei šukės patvirtina nurodytas aplinkybes. Juolab kad pats V. V., būdamas supažindintas su atsakomybe už melagingų parodymų davimą (b. l. 41), pirmosios instancijos teismo posėdžio metu aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog po automobilių susidūrimo jo automobilis dar pavažiavo į priekį, o automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustumtas į šoną (b. l. 43), nors KET 231.2 punktas reikalauja įvykus eismo įvykiui, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. Apelianto teiginys, kad administracinėn atsakomybėn patraukta K. Š. iš pradžių pripažino savo kaltę, atmestina kaip nepagrįsta ir prieštaraujanti byloje esantiems objektyviems rašytiniams įrodymams, kadangi ją paneigia administracinio teisės pažeidimo protokole esantis K. Š. paaiškinimas, kuriame ji aiškiai nurodė, jog savo kaltės nepripažįsta (b. l. 5).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad KET 141.3 ir 141.4 punktai numato, jog prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms bei baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei. Kaip savo pirminiame 2010 m. spalio 5 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 7) ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme (b. l. 43-45) nurodė pats nukentėjusysis V. V., jis įvykio metu lenkė 4-5 automobilius, o jo vairuojamo automobilio važiavimo greitis tuo metu buvo 45-50 km/h. Pabrėžtina, jog šias aplinkybes patvirtino ir Institucijos pareigūnas savo tarnybiniame pranešime (b. l. 6). Įvertinus byloje išdėstytas aplinkybes ir minėtus KET reikalavimus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju būtent V. V. pažeidė KET 141.3 ir 141.4 punktų reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį bei padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, nenustatė ir bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo požymių. Pabrėžtina, kad nagrinėjamą eismo įvykį užfiksavę policijos pareigūnai buvo tinkamai informuoti apie pirmosios instancijos teismo posėdžių laiką ir vietą (b. l. 31, 35), tačiau į bylos nagrinėjimą neatvyko, jokių neatvykimo priežasčių nenurodė ir prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepareiškė, todėl teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo minėtiems asmenims nedalyvaujant. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties K. Š. veiksmuose nebuvimo padaryti. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti pažeidimą užfiksavę Institucijos pareigūnai ir nepaskirta ekspertizė tiksliam automobilių susidūrimo taškui nustatyti, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutarimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasStasys GagysRičardas Piličiauskas