- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-01
- Bylos Nr.
- 2S-316-510/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01395-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Mitkus
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- R. V. K., Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės
Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Mitkus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1911-571/2012 pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. V. K., Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui dėl asmens pripažinimo neveiksniu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Suinteresuotas asmuo R. V. K. pateikė prašymą paskirti pakartotinę stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Prašyme nurodoma, kad 2012-05-17 teismo nutartimi šioje byloje buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė nustatyti, ar yra stebimi pas E. K. psichikos sutrikimai dėl senatvės, kurie leistų teigti, kad ji nesuvokia savo veiksmų ir jų negali jų valdyti. Teismui buvo pateikta psichiatrų komisijos išvada, kad E. K. negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti dėl nepatikslintos demencijos. Ekspertams – psichiatrams buvo pateikta tik pareiškėjo medicininė dokumentacija, o ekspertai buvo atvykę į pareiškėjo V. K. namus, kur gyvena E. K., kur su tiriamąja bendravo labai trumpai ir visą eigą stebintis bei konsultuojant pareiškėjui V. K., kuris teigia, kad motinos būklė tokia baisi, kad jinai matanti ant medžių nutrijas, lapes ir t. t. Ekspertizė buvo atlikta vienašališkai. Iš bendravimų su motina, o tai patvirtino ir teisinio nagrinėjimo metu suinteresuoto asmens Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos atstovė, matyti, kad motinos psichinė būsena atitinka jos amžių, sveikatos būklę ir nuo 2010 metų nepakito. Civilinėje byloje Nr. 2-1536-301/2010 teismo psichiatrijos ekspertų duota išvada patvirtina, kad tiriamoji E. K. supranta savo veiksmų pobūdį, o jos psichinė būklė duoda pagrindą teigti, kad jinai gali valdyti savo veiksmus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi paskyrė E. K. stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę. Teismas nutartyje nurodė, kad E. K. gyvena kartu su pareiškėju V. K., kad tarp brolių yra kilę teisminiai ginčai dėl E. K. turto ir sudarytų sandorių teisėtumo. Teismo psichiatrinė ekspertizė buvo atlikta namuose ir pareiškėjui žinant datą, kada atvyks ekspertai. Išklausęs gydytojo, teismas padarė išvadą, kad tik stebint tokio pobūdžio liga – demenciją – sergantį asmenį, galima nustatyti tikslesnę diagnozę ir duoti tikslesnę išvadą, juolab, kad nuo teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu, atsiranda kitų teisinių pasekmių, kas liečia E. K. asmenį. Teismas pažymėjo, kad du kartus pareiškėjas V. K. įpareigotas pristatyti apklausai E. K., tačiau ji apklausai nepristatyta motyvuojant tuo, kad E. K. prastai vaikšto, o be to, ji sugrįžusi iš ligoninės, prastai jaučiasi ir nepageidauja vykti į teismą. Tikslu nustatyti E. K. psichinę būklę, jos gebėjimą orientuotis aplinkoje, laike, gebėjimą pasirūpinti savimi, teismas paskyrė stacionarinę psichiatrinę ekspertizę, nustatant 6 savaičių stebėjimo terminą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas V. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
mama turi judėjimo problemų. Pareiškėjas registruotu laišku kreipėsi į Kauno 1-ąjį teismo psichiatrijos skyrių su prašymu ekspertizę atlikti namuose, kad galėtų įvykdyti teismo įpareigojimą;teismo sprendimas skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, didinti šios bylos išlaidas bei traumuoti seną žmogų, kai dėl ekspertizės atlikimo keturioms savaitėms bus atskirta nuo įprastos aplinkos, yra niekuo nepagrįstas;teismas nenurodė ir iš nutarties neaišku, ar teismo skiriama ekspertizė yra pakartotinė, ar papildoma;teismas taip pat neišsakė savo nuomonės, ar pirminės ekspertizės aktas yra išsamus, ar išvados yra pilnos, ar atsakyta į visus teismo pateiktus klausimus, ar visa ekspertams pateikta medžiaga ištirta iki galo, tiksliai ir konkrečiai atsakyta į pateiktus klausimus, ar iškilusių netikslumų negalima išsiaiškinti ekspertų apklausos metu, todėl yra neaiškios priežastys, dėl kurių būtų reikalinga atlikti papildomą ekspertizę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. V. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:
apklaustas liudytoju gydytojas Č. D. parodė, kad E. K. yra jo pacientė nuo 2005 m. ir jos psichikos sutrikimai nekinta. 2010 m. pareiškėjo prašymą pripažinti motiną neveiksnia teismas atmetė. Tai yra vienas iš įrodymų, kad nėra pagrindo motiną pripažinti neveiksnia. Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė R. M. parodė, kad motina nėra asmuo, nesugebantis suvokti savo veiksmų ir jiems vadovauti, ir pritaria prašymui skirti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę;pareiškėjo elgesys sudaro įspūdį, kad motina nėra nesuvokianti aplinkos, savo veiksmų, t. y. pagal savo amžių atitinkanti psichinės būsenos lygį ir nėra pagrindo pripažinti ją neveiksnia.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nustatyta, kad pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl E. K. pripažinimo neveiksnia (b. l. 1–3). Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi paskyrė E. K. teismo psichiatrinę ekspertizę (b. l. 34–35). Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2012 padaryta išvada, kad E. K. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jai konstatuota nepatikslinta demencija (b. l. 37–38). Marijampolės rajono apylinkės teismas suinteresuoto asmens R. V. K. prašymu 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi paskyrė E. K. stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę (b. l. 75–76).
CPK 467 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai ambulatorinio tyrimo metu gautų duomenų teismo psichiatrijos ekspertizės išvadai apie asmens psichinę būseną pateikti nepakanka, teismas gali priimti nutartį paskirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir ne ilgiau kaip šešioms savaitėms pasiųsti asmenį, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, į ekspertizės įstaigą stebėti.
Žmogaus teisė į laisvę pripažįstama viena pagrindinių žmogaus teisių ir įtvirtinama tiek nacionaliniais (Konstitucijos 20 straipsnio 1, 2 dalys), tiek ir tarptautiniais teisės aktais (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnis) bei tarptautinių žmogaus teisių gynimo institucijų jurisprudencijoje. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga ir gynimas yra vieni iš svarbiausių valstybės ir visuomenės uždavinių. Visuotinai pripažįstama, kad žmogaus teises, tarp jų – ir teisę į laisvę, turi visi be išimties asmenys, jų nediskriminuojant pagal jokius požymius (Konvencijos preambulė, 1 straipsnis). Žmogaus teisė į laisvę nėra absoliuti, bet ji gali būti ribojama tik tam tikrais įstatymų numatytais atvejais (Konvencijos 5 straipsnio 1 dalis, Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 467 straipsnio 4 dalies nuostatas laikoma, kad jeigu atliekant ambulatorinį tyrimą gautų duomenų nepakanka ekspertizės išvadai dėl asmens psichikos būklės, gali būti skiriama stacionarinė ekspertizė. Stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimas susijęs su prigimtinės žmogaus teisės – teisės į laisvę suvaržymu, t. y. su priverstiniu hospitalizavimu, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik išimtinais atvejais. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką psichinės ligos ar proto negalios, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagal teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą turėjimas savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo, o CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos kaip nustatančios, jog visais atvejais, kai yra gydytojo psichiatro išvada, kad asmuo serga psichine liga ar turi proto negalią, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas pripažįsta jį neveiksniu. Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės galėtų būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Taigi, nagrinėjamu atveju ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuris turi būti įvertintas kartu su kitais bylos įrodymais.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens R. V. K. prašymo paskirti pakartotinę stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę motyvai ir skundžiamos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties motyvai nėra pakankami stacionarinei teismo psichiatrijos ekspertizei paskirti. Įvertinęs tai, kad E. K. yra 88 metai, ir atsižvelgdamas į stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo tikslus ir paskirtį bei stacionarinės ekspertizės išimtinio taikymo pobūdį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės, atmetant prašymą paskirti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti. Klausimą išspręsti iš esmės. Suinteresuoto asmens R. V. K. prašymą paskirti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę atmesti.