- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-10
- Bylos Nr.
- AN2-229-813/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00033-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius
- Pažeidėjas
- R. L.
- Advokatai
- Indrė Lukoševičė, Indrė Lukoš
- Kategorijos
- 1.4.8Turto konfiskavimas (ANK 29 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 12.32Neteisėtas laukinės gyvūnijos išteklių naudojimas ir disponavimas jais (ANK 303 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Įžanginė dalis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. atstovės advokatės Indrės Lukoševičės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. liepos 1 d. nutarties R. L. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. L. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės 2024 m. vasario 15 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 303 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 70 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė –turto konfiskavimas – konfiskuoti: rožinė kakadu (Eolophus roseicapillus) papūga, pažymėta ištisiniu, uždaru kojos žiedu Nr. (duomenys neskelbtini), rožinė kakadu (Eolophus roseicapillus) papūga, pažymėta ištisiniu, uždaru kojos žiedu Nr. (duomenys neskelbtini), rožinė kakadu (Eolophus roseicapillus) papūga, pažymėta ištisiniu, uždaru kojos žiedu Nr. (duomenys neskelbtini), rožinė kakadu (Eolophus roseicapillus) papūga, pažymėta ištisiniu, uždaru kojos žiedu Nr. (duomenys neskelbtini), geltonkrūtė ara (Ara ararauna), pažymėta ištisiniu, uždaru kojos žiedu Nr. (duomenys neskelbtini), geltonkrūtė ara (Ara ararauna), pažymėta ištisiniu, uždaru kojos žiedu Nr. (duomenys neskelbtini), pilkoji papūga (Psittacus erithacus), pažymėta ištisiniu, uždaru kojos žiedu Nr. (duomenys neskelbtini), pilkoji papūga (Psittacus erithacus), pažymėta ištisiniu, uždaru kojos žiedu Nr. (duomenys neskelbtini), juodgalvė baltapilvė papūga (Pionites melanocephalus), pažymėta ištisiniu, uždaru kojos žiedu Nr. (duomenys neskelbtini), juodgalvė baltapilvė papūga (Pionites melanocephalus), pažymėta ištisiniu, uždaru kojos žiedu Nr. (duomenys neskelbtini), rusvagalvė baltapilvė papūga (Pionites leucogaster), pažymėta ištisiniu, uždaru kojos žiedu Nr. (duomenys neskelbtini), rusvagalvė baltapilvė papūga (Pionites leucogaster), pažymėta ištisiniu, uždaru kojos žiedu Nr. (duomenys neskelbtini), geltonpetė mėlynkaktė amazonės papūga (Amazona aestiva xanthopteryx), pažymėta ištisiniu, uždaru kojos žiedu Nr. (duomenys neskelbtini), geltonpetė mėlynkaktė amazonės papūga (Amazona aestiva xanthopteryx), pažymėta ištisiniu, uždaru kojos žiedu Nr. (duomenys neskelbtini).
2. R. L. pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį nubaustas už tai, kad 2023 m. birželio 6 d. 10.00 val. (duomenys neskelbtini), laikė saugomų rūšių gyvus egzempliorius - papūgas: rožines kakudu (Eolophus roseicapillus), Kinijos aleksandrus (Psittacula derbiana), geltonkrūtes aras (Ara ararauna), pilkąsias papūgas (Psittacus erithacus), juodagalves baltapilves (Pionites melanocephalus), rusvagalves baltapilves (Pionites leucogaster), geltonpetes mėlynkaktes amazones (Amazona aestiva xanthopteryx), neturėdamas teisėtą saugomų rūšių įsigijimą ar jų kilmę (paėmimo iš gamtos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką) patvirtinančių dokumentų. Tuo savo veiksmais pažeidė Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. Dl-622 „Dėl Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - ir Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašas) 38 punkto reikalavimus.
3. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė skundą teismui. Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nutartimi R. L. skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad R. L. teisėtai ir pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį, Institucijos nutarimas priimtas visapusiškai ir objektyviai ištyrus visas bylos aplinkybes. administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė paskirtos nepažeidus ANK reikalavimų, proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui.
4. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. L. atstovė advokatė Indrė Lukoševičė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nutartį ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, R. L. netaikyti administracinio poveikio priemonės (paukščių konfiskavimo); netenkinus šio prašymo, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nutartį ir gražinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad R. L. daliai paukščių neturėjo tinkamų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, daliai paukščių neturėjo tinkamų kilmę patvirtinančių dokumentų, nesiaiškino ir nepagrindė, kuriems iš skundžiamame Institucijos nutarime nurodytų paukščių kokių būtent dokumentų R. L. neturėjo. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės individualiai neišnagrinėjo kiekvieno Institucijos nutarimu inkriminuoto pažeidimo epizodo ir išsamiai neištyrė kiekvieno paukščio dokumentų tinkamumo, bet darė apibendrintas išvadas dėl visų Institucijos suformuluotų kaltinimu, o tai negali būti laikoma visapusišku bylos išnagrinėjimu ir sudaro savarankišką pagrindą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
4.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai neišnagrinėjo aplinkybių, susijusių su kaltinimo, suformuluoto administracinio nusižengimo protokole, išplėtimu priimant skundžiamą Institucijos nutarimą. Apeliantės tvirtinimu, visos nutarime išdėstytos aplinkybės, susijusios su kitų, nei inkriminuota protokole, paukščių laikymu tariamai pažeidžiant Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo 38 punkto reikalavimus, iš Institucijos nutarimo turėtų būti pašalintos. Tai taip pat sudaro pagrindą panaikinti nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
4.3. Pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentų, susijusių su tuo, kad Institucijos pareigūnai nuo 2011 m. nuolat atlikinėjo R. L. patikrinimus, tačiau pažeidimų lygiai toje pačioje situacijoje nenustatydavo, todėl atsakomybėn patrauktas asmuo pagrįstai tikėjo, kad teisės aktų nepažeidžia. Taigi, pačios Institucijos neatsakingai vykdyta aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė leido ilgus metus vykti trunkamajam teisės pažeidimui. Apeliantės manymu, negali būti pateisinama situacija, kai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucija eilę metų tikrina tą patį asmenį ir jo pateikiamus saugomų rūšių gyvūnų įsigijimo dokumentus pripažįsta tinkamais, tačiau staiga pakeičia poziciją ir asmeniui taiko administracinę atsakomybę. Tokie Institucijos veiksmai neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme įtvirtintų prevencijos ir metodinės pagalbos teikimo principų. Asmuo eilę metų tikrinamas institucijos pareigūnų dėl saugomų rūšių gyvūnų laikymo, kai pareigūnai pripažįsta jo pateikiamus tų gyvūnų įsigijimo dokumentus tinkamais, turi teisėtą lūkestį tikėtis, kad institucijai pakeitus savo poziciją, jam bus suteikta metodinė pagalba ir nustatytas terminas (pvz., privalomojo nurodymo forma) trūkumus ištaisyti. Be to, tai reiškia, kad Institucijai jau seniai turėjo būti žinoma apie tariamai R. L. daromus inkriminuotus pažeidimus, tačiau eilę metų Institucija jokių administracinio poveikio priemonių R. L. netaikė.
4.4. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė yra viešojo administravimo veikla, todėl tokie Institucijos veiksmai neatitiko gero viešojo administravimo principo reikalavimų. Atitinkamai, manytina, tai sudaro savarankišką pagrindą R. L. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
4.5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada apie R. L. nesąžiningą elgesį ir nurodoma, kad Institucija jokiu dokumentu (privalomuoju nurodymu ar procesinės prievartos priemone) nebuvo apribojusi teisių R. L. disponuoti jam priklausančiais paukščiais. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo aplinkybę, kad R. L. perdavė paukščius kitiems asmenims, vertinti kaip R. L. nesąžiningumo įrodymą. Tvirtinama, kad R. L. eilę metų augino paukščius, juos mylėjo ir rūpinosi, turėjo atitinkamus leidimus. Patikrinimų metu buvo konsultuojamas kontroliuojančių pareigūnų ir pagrįstai tikėjo, kad paukščius laiko teisėtai. Dėl nurodytų priežasčių jo atžvilgiu galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir neskiriama administracinio poveikio priemonė - paukščių konfiskavimas.
5. Institucijos atstovas I. K. atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto R. L. atstovės advokatės Indrės Lukoševičės apeliacinį skundą prašo Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. L. atstovės apeliacinio skundo netenkinti.
5.1. Atsiliepime nesutinkant su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos individualiai neišnagrinėjo kiekvieno Institucijos nutarimu inkriminuoto pažeidimo epizodo ir išsamiai neištyrė kiekvieno paukščio dokumentų tinkamumo, padarė apibendrintas išvadas dėl visų nutarime suformuluotų kaltinimų, pabrėžiama, kad R. L. buvo pareikštas vienas kaltinimas ir į jokius epizodus jis nebuvo skaidomas. Teismas, savo nutartyje nurodydamas nutarime nustatytus kiekvieno paukščio, kaip individo, konkrečius dokumentus ir jų vertinimą, jokių prieštaravimų nekonstatavo, kas pagrįstai leidžia spręsti, jog dokumentai buvo ištirti ir dėl ištirtų individų dokumentų kokių nors neatitikimų nebuvo. Dėl paukščių (individų) pateikti dokumentai tiek nutarime, tiek juos nurodant nutartyje, buvo atidžiai ir kruopščiai ištirti ne tik faktiniu, bet pagal duomenis ir lyginamuoju aspektais, kadangi dėl dalies paukščių R. L. naujai rinko ir Departamentui buvo pateikęs papildomus naujai suformuotus dokumentus (pirkimo-pardavimo sutartis) dėl byloje jau esančių aktualių papūgų duomenų ir kurie ne visais atvejais atitiko jau Departamentui anksčiau pateiktus. Teismas visus duomenis apie papūgų (individų) dokumentus tinkamai ir pagrįstai išdėstė ir apibendrindamas vertino savo nutartyje, juolab, kad teisminio nagrinėjimo metu proceso dalyviai nepageidavo kiekvieną dokumentą tirti posėdyje.
5.2. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantė, teikdama argumentus dėl išplėsto kaltinimo ribų, klaidina teismą, cituodama kaltinimo esmę nurodydama penkias papūgų rūšis, kuomet kaltinimas tiek protokole, tiek ir nutarime buvo suformuotas dėl septynių papūgų rūšių. Apeliantė, aiškindama, kad kaltinimas nutarime tariamai praplečiamas iki trisdešimt devynių rūšių paukščių tariamai neteisėto laikymo, neįvertino to, kad aprašomojoje dalyje (kitose aplinkybėse), nekeičiant protokole nurodytos kaltinimo esmės, buvo sukonkretintas ne papūgų rūšių skaičius, o paukščių (individų) skaičius, pagal kiekvieną kaltinimo esmėje nurodytą papūgų rūšį, juolab, kad Departamento pareigūnams buvo pateikti ir tiriami dokumentai dėl 47 papūgų (individų), o trūkumai nustatyti dėl 39 papūgų (individų). Šios aplinkybės konstatuotos Patikrinimo akte Nr. PA-4711 ir R. L. neabejotinai buvo žinomos, kadangi tinkamais pripažinti dokumentai dėl dalies papūgų (individų) 2023 m. spalio 19 d. pakvitavimu R. L. buvo grąžinti. Pažymėtina, kad individų (papūgų) skaičius pagal kaltinime nurodytą papūgų rūšį, kaltinimo apimčiai atsakomybės atžvilgiu jokios reikšmės neturi. Dėl to jokių aplinkybių, susijusių su tariamu kaltinimo praplėtimu nutarime ir susijusių su kitų, nei inkriminuota protokole, paukščių laikymu, pažeidžiant Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo 38 punkto reikalavimus, neegzistuoja.
5.3. Atsiliepime pabrėžiama, kad apeliaciniame skunde kvestionuojami anksčiau patikrinimus atlikusių aplinkos apsaugos pareigūnų veiksmai dėl tarnybinių pareigų vykdymo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, pažymima, kad R. L. dėl privalomųjų dokumentų reikalavimų iki pastarojo patikrinimo buvo nuolat įspėjamas, tai nusižengimo teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir liudytoju apklaustas Institucijos Gyvosios gamtos departamento Marijampolės gyvosios gamtos skyriaus pareigūnas T. Z.. Be to, R. L. aktuali veiklos informacija buvo teikiama ir iš Aplinkos apsaugos agentūros, ką patvirtina tiek administracinio nusižengimo byloje esantys leidimai, kuriuose akcentuojamos specialiosios sąlygos, tiek bylos medžiagoje esantis Aplinkos apsaugos agentūros raštas, tiek ir bylos duomenys, jog daliai laikomų papūgų R. L. turėjo tinkamus dokumentus.
5.4. Institucijos atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas R. L. atžvilgiu netaikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, pagrįstai vertino, kad jo elgesys nebuvo tinkamas. Departamentas sutinka, kad jokiu dokumentu (privalomuoju nurodymu ar procesinės prievartos priemone) nebuvo apribotos R. L. teisės disponuoti jam priklausančiais paukščiais, tačiau tai, kad R. L. veikla su laikomais saugomų rūšių paukščiais nėra sąžininga, neabejotinai patvirtina tai, kad nerastų dalies paukščių dokumentai buvo paimti ir tiriami pareigūnų, todėl šių saugomų paukščių bet kokio pobūdžio realizacija buvo be jų kilmę ar teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų, kas savaime ir suponuoja nesąžiningą veikimą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. atstovės advokatės Indrės Lukoševičės apeliacinis skundas atmetamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, nors apeliaciniu skundu prašoma arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nekonfiskuoti paukščių, tačiau apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad jame keliamas ir R. L. kaltės padarius ANK 303 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą klausimas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 303 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog Institucijos nutarimu R. L. pagrįstai nubaustas pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai patikimų įrodymų, jog R. L. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad joje visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.
8. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, į teismo posėdį kvietė ne tik R. L. ir jo atstovę, Institucijos atstovę, liudytoją T. Z., tačiau rėmėsi ir kitais įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, tinkamai bei visapusiškai juos įvertino, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas ir nutartyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos šios teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teisės aiškinimu ir taikymu, bei pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, kad R. L. Institucijos nutarimu pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 303 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su Institucijos ir teisme atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl R. L. kaltės nėra pagrindas naikinti minėtus procesinius sprendimus ar juos keisti.
9. ANK 303 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą saugomų rūšių laukinių gyvūnų gaudymą, žalojimą, naikinimą, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimą iš natūralios aplinkos arba kitokį neteisėtą šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimą, laikymą, perdirbimą, gabenimą ar kitokį naudojimą, arba neteisėtą šių gyvūnų lizdų, olų ar kitų būstų naikinimą, žalojimą ar naudojimą. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose laukinių gyvūnų laikymą.
10. Pagal Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo 38 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. kovo 7 d. iki 2023 m. liepos 11 d.), saugomų rūšių gyvus egzempliorius laikyti nelaisvėje leidžiama turint Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, vadovaujantis Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės), teisėtą saugomų rūšių įsigijimą Lietuvos Respublikoje ir jų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės) patvirtinančius dokumentus.
11. Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 5 d. iki 2023 m. lapkričio 1 d.) 12.4.2 punkte nustatyta, kad draudžiama fiziniams ar juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms, jų atstovybėms ir filialams nelaisvėje laikyti, veisti, dauginti ir įsigyti laikymui nelaisvėje visų rūšių laukinius gyvūnus (išskyrus atvejus, kai šie gyvūnai paimti iš gamtos vadovaujantis Taisyklių, Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo reikalavimais arba gimė ar išsirito iš kiaušinio nelaisvėje, kaip ir jų abu tėvai, arba įgyti vadovaujantis Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklėmis, ir yra jų teisėtą įsigijimą patvirtinantys dokumentai bei šie gyvūnai nėra įtraukti į Draudžiamų laikyti nelaisvėje ir veisti gyvūnų sąrašą), nurodytus Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 A–D prieduose. Šių taisyklių 31 punkte nustatyta, kad, įsigijus laikyti aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laukinių gyvūnų, būtina turėti jų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtinės aplinkos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes) ir teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Įvežant juos iš kitų valstybių, būtina turėti leidimus, išduotus pagal Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių reikalavimus.
12. Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. D1-713, 3 punktas nustato, kokie dokumentai patvirtina teisėtą gyvūnų, augalų ir grybų, jų dalių ir gaminių iš jų įsigijimą Lietuvos Respublikoje ir jų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtinės aplinkos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes). Minėtų taisyklių 3.7 punkte numatyta, kad tai gali būti ir pirkimo bei pardavimo dokumentai su tiksliai nurodytais įsigytų laukinių gyvūnų, augalų ir grybų, jų dalių ir gaminių iš jų kilme, rūšimis, požymiais ir kiekiu.
13. Pagal šį teisinį reglamentavimą, įsigijus laukinių gyvūnų, būtina turėti ne tik teisėtą įsigijimą, bet ir jų kilmę patvirtinančius dokumentus. Šiuo atveju iš skundžiamų procesinių sprendimų matyti, kad Institucija ir bylą nagrinėjęs apylinkės teismas išsamiai tyrė pas R. L. patikrinimo metu rastų gyvūnų įsigijimą patvirtinančius dokumentus, Institucija siuntė užklausas į Čekijos Respublikos, Slovakijos Respublikos ir Lenkijos Respublikos kompetentingas institucijas, vertino dokumentų atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams, darė įrodymais pagrįstą išvadą, kad tinkamų gyvūnų įsigijimo dokumentų Institucijos nutarime nurodytiems paukščiams R. L. neturėjo. Ši išvada daryta remiantis teisės aktų, nustatančių gyvūnų įsigijimo dokumentų formą, reikalavimais, t. y. Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo ir Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių atitinkamomis nuostatomis, kurių R. L. pateikti dokumentai, neva patvirtinantys 10 rožinių papūgų (Eolophus roseicapillus), 4 Kinijos aleksandrų (Psittacula derbiana), 2 geltonkrūčių arų (Ara ararauna), 9 pilkųjų papūgų (Psittacus erithacus), 4 juodgalvių baltapilvių papūgų (Pionites melanocephalus), 4 rusvagalvių baltapilvių papūgų (Pionites leucogaster), 6 geltonpečių mėlynkakčių amazonės (Amazona aestiva xanthopteryx) papūgų įsigijimo teisėtumą, akivaizdžiai neatitiko. Minėti paukščiai yra įrašyti į Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 A ir B priedus bei Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) II priedą. Ši aplinkybė apeliaciniame skunde nėra ginčijama. R. L. turėjo leidimą laikyti papūginius paukščius. Jis pateikė papūginių paukščių įsigijimo dokumentus. Jo pateiktuose dokumentuose atsispindi pardavėjų duomenys, įsigytų papūginių paukščių skaičius, rūšis ir ženklinimo numeriai, kai kuriuose iš jų nurodyti ir paukščio tėvų ženklinimo numeriai. Institucijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, analizuotas su kiekvienu paukščiu susijęs dokumentas ir detaliai nurodyta, kokių reikalavimų neatitinka kiekvienas jų, todėl šioje nutartyje šie duomenys iš naujo nebekartojami. R. L. pateiktuose dokumentuose nėra nurodyta įsigytų gyvūnų kilmė (ar šie paukščiai iki pardavimo buvo paimti iš natūralios aplinkos (gamtos), ar išauginti nelaisvėje, ar dirbtinai padauginti (išveisti)). Taigi R. L. pateiktos pirkimo pardavimo sutartys neatitinka Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių 3.7 punkte nustatytų dokumento formai keliamų reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad dalis pas R. L. rastų paukščių turėjo tinkamus dokumentus, kas leidžia daryti išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo žinojo, kokie dokumentai yra reikalingi norint Lietuvos Respublikoje nelaisvėje laikyti saugomų rūšių gyvūnus. Juolab, kad ir Aplinkos apsaugos agentūros išduotuose leidimuose laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus prie papildomų sąlygų nurodyta, kad leidimu suteikiama teisė laikyti tik tuos individus (bei jų palikuonis), kurie išsirito iš kiaušinio nelaisvėje, kaip ir abu jų tėvai, buvo įsigyti vadovaujantis Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklėmis ir yra jų kilmę, ženklinimą ir teisėtą įsigijimą patvirtinantys dokumentai. R. L., kaip ilgamečiam saugomų papūginių paukščių augintojui, šie reikalavimai neabejotinai turėjo būti žinomi. R. L., prieš įsigydamas paukščius, privalėjo įsitikinti, kad šie paukščiai turi reikiamus dokumentus, kad yra jų kilmę patvirtinantys dokumentai, o to nepadaręs, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, turi prisiimti iš to kylančias pasekmes. Aplinkybė, kad paukščiai yra paženklinti uždarais nenuimamais žiedais bei šių žiedų numeriai įrašyti į pirkimo – pardavimo sutartis savaime neįrodo paukščių kilmės. Kaip ir aplinkybė, kad kai kuriose pirkimo – pardavimo sutartyse nurodyti paukščių tėvų žiedų numeriai, kadangi paukščių tėvų žiedų numeriai taip pat neatspindi jų kilmės.
14. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Institucija ir apylinkės teismas, kvalifikuodami R. L. veiką pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį, materialiosios teisės taikymo klaidos nepadarė.
15. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad ANK 617 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo nuostatos nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį. Tačiau nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju, priimant Institucijos nutarimą, buvo išplėstas kaltinimas ir tuo pažeista administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Kaip matyti iš R. L. atžvilgiu surašyto administracinio nusižengimo protokolo, jis buvo kaltinamas tuo, kad 2023 m. birželio 6 d. 10.00 val. laikė saugomų rūšių gyvus egzempliorius - rožines kakadu (Eolophus roseicapillus), Kinijos aleksandrus (Psittacula derbiana), geltonkrūtes aras (Ara ararauna), pilkąsias papūgas (Psittacus erithacus), juodagalves baltapilves (Pionites melanocephalus), rusvagalves baltapilves (Pionites leucogaster), geltonpetes mėlynkaktes amazones (Amazona aestiva xanthopteryx), neturėdamas teisėtą saugomų rūšių įsigijimą ar jų kilmę (paėmimo iš gamtos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką) patvirtinančių dokumentų. Priimant skundžiamą nutarimą, po išsamaus byloje esančių įrodymų ištyrimo, buvo konstatuota, kad R. L., pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, laikė minėtų rūšių paukščius ir sukonkretintas kiekvienos rūšies paukščių (individų) skaičius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šio atveju Institucija skundžiamo nutarimo aprašomojoje dalyje tik patikslino R. L. administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą, apibūdindama kiekvieną individą iš nustatomojoje dalyje nurodytų paukščių rūšių, nusižengimo kvalifikacija bei teisės aktai, kurie buvo pažeisti, nebuvo keičiami, esminės faktinės nusižengimo padarymo aplinkybės (nusižengimas padarytas laikant neturint teisėtą saugomų rūšių įsigijimą ar jų kilmę patvirtinančių dokumentų) taip pat liko nepakeistos, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtis nebuvo pabloginta. Be to, minėti duomenys buvo nurodyti ir 2023 m. spalio 19 d. patikrinimo akte, su kuriuo R. L. pasirašytinai supažindintas. Todėl patikslinant kaltinimą esminis proceso pažeidimas nebuvo padarytas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, ir nuo to kaltinimo gintis, nebuvo pažeista, kadangi bet kuriuo atveju nustatyti aiškūs teisės aktų pažeidimai, kurie ir suponuoja aptariamo nusižengimo sudėtį. Tai, kad Institucija nutarime dėl administracinio nusižengimo aprašydama R. L. veiksmus sukonkretino kiekvieną paukštį, nėra pagrindas tokį sprendimą naikinti.
16. Nėra pagrindo tenkinti ir apeliantės prašymo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nekonfiskuoti R. L. priklausančių paukščių.
17. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį, konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Pagal ANK 29 straipsnio 3 dalį, turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai nurodyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Pagal ANK 303 straipsnio 5 dalį, už šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimą. Tai reiškia, kad už administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 303 straipsnio 2 dalyje, yra nustatytas imperatyvus įpareigojimas pažeidėjui skirti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Taigi, netaikant laukinių gyvūnų konfiskavimo, turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.
18. Iš Institucijos 2024 m. vasario 15 d. nutarimo matyti, kad R. L. pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį nuspręsta skirti 70 Eur dydžio baudą su administracinio poveikio priemone – turto (14 papūginių paukščių) konfiskavimu. Taigi, Institucija aptariamą administracinio poveikio priemonę pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį paskyrė privaloma tvarka. Apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl minėto Institucijos nutarimo, pasisakė dėl taikyto turto konfiskavimo ir ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo aspektu, t. y. galimybės neskirti administracinio poveikio priemonės, bei nusprendė, kad sąlygų neskirti turto konfiskavimo šiuo atveju nėra. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju R. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jis baustas administracine tvarka, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusižengimų padarymą. Apylinkės teismas taip pat įvertino ir nesąžiningą R. L. elgesį, kuomet patikrinimo metu nustačius, jog neteisėtai laikomi 39 paukščiai, atvykus jų paimti rasta tik 14 paukščių. Be to, ir kitoje administracinio nusižengimo byloje nustačius neteisėtą paukščių veisimą, atvykus paimti neteisėtai išveistų paukščių, jie nebuvo rasti. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju Institucija po patikrinimo nebuvo apribojusi R. L. galimybės disponuoti jo laikomais paukščiais. Tačiau R. L. netinkamą elgesį šiuo atveju pagrindžia ta aplinkybė, jog R. L. paukščius realizavo be jų kilmę ir teisėtą įsigijimą pagrindžiančių dokumentų, kadangi visi R. L. turėti dokumentai buvo paimti Institucijos pareigūnų. Tokie R. L. veiksmai rodo jo atsainų požiūrį į teisės aktų, reglamentuojančių laukinių gyvūnų naudojimą laikymąsi. Įvertinus šias aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. L. atžvilgiu nėra jokio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir nekonfiskuoti Institucijos nutarime nurodytų paukščių. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nekonfiskavus neteisėtai laikomų laukinių gyvūnų (be jų kilmę patvirtinančių dokumentų), būtų sudaryta galimybė toliau jais disponuoti, taip sukuriant situaciją, kad ir toliau būtų daromas administracinis nusižengimas.
19. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojamas ir ankstesnius patikrinimus atlikusių pareigūnų galimas savo pareigų netinkamas atlikimas, kadangi anksčiau vykusių patikrinimų metu nebuvo reikalaujama pateikti paukščių kilmės dokumentus, R. L. nebuvo informuojamas apie tai, kad tokie dokumentai išvis reikalingi. Šiame kontekste pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos agentūros išduotuose leidimuose laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus prie papildomų sąlygų nurodyta, kad leidimu suteikiama teisė laikyti tik tuos individus (bei jų palikuonis), kurie išsirito iš kiaušinio nelaisvėje, kaip ir abu jų tėvai, buvo įsigyti vadovaujantis Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklėmis ir yra jų kilmę, ženklinimą ir teisėtą įsigijimą patvirtinantys dokumentai. Kad R. L. buvo informuotas apie tai, kokius dokumentus būtina turėti, matyti ir iš jam adresuoto Aplinkos apsaugos agentūros rašto, esančio administracinio nusižengimo byloje. O tai, kad ankstesnius patikrinimus atlikęs pareigūnai galimai nesilaikė ar nevisapusiškai tinkamai vadovavosi jų veiklai taikomais poįstatyminiais teisės aktais niekaip neįtakoja nei sprendimo dėl R. L. kaltės padarius administracinį nusižengimą, nei jo veikos kvalifikavimo. Atitinkami pareigūnų veiksmai gali būti pagrindas spręsti dėl drausminės atsakomybės jiems taikymo, bet nesudaro pagrindo šios bylos kontekste daryti kitokias išvadas nei padarė Institucija, ar pirmosios instancijos teismas, taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti turto konfiskavimo. .
20. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti R. L. atstovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nutartis paliekama nepakeista ir apeliacinis skundas netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. atstovės advokatės Indrės Lukoševičės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.