- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-22
- Bylos Nr.
- 1S-138-383/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- A. K.
nerengdamas teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. gynėjo advokato L. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. vasario 13 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. K. gynėjo prašymas dėl teistumo panaikinimo A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teismo 2002 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu A. K. (buvusi pavardė – D.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 m. redakcija) 105 straipsnio 9 punktą ir nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinis teismas 2003 m. balandžio 2 d. nutartimi atmetė nuteistojo apeliacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. spalio 21 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo nuosprendį, Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir perkvalifikavo A. K. veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1961 m. redakcijos 105 straipsnio 9 punkto į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (2002 m. redakcija) (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskyrė A. K. 7 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitė suėmimo laiką nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2002 m. vasario 5 d. Kauno apygardos teismo 2002 m. lapkričio 20 d. nuosprendis įsiteisėjo 2003 m. balandžio 2 d.
2. Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi nuteistasis A. K. atleistas nuo bausmės, paskirtos Kauno apygardos teismo 2002 m. lapkričio 2 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu, vykdymo, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui.
3. Kauno apylinkė teismo Kėdainių rūmų 2023 m. vasario 13 d. nutartimi nuteistojo A. K. gynėjo prašymas dėl teistumo panaikinimo atmestas, motyvuodamas tuo, kad byloje nebuvo pateikta išsamių ir pakankamai duomenų, kurie leistų teigiamai apibūdinti nuteistąjį. Įvertinus ir nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas A. K. pobūdį, teismas sprendė, kad panaikinti teistumą A. K., kuomet jis išvengė bausmės už padarytą labai sunkų nusikaltimą, yra netikslinga ir tai prieštarautų teisingumo principams.
Šalies argumentai
4. Nuteistojo A. K. gynėjas advokatas L. Ž. skundu apygardos teismui prašo panaikinti Kėdainių apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nutartį, kuria buvo atmestas nuteistojo A. K. prašymas panaikinti teistumą ir priimti naują sprendimą - panaikinti teistumą A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuteistam Kauno apygardos teismo 2002 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 9 punktą 11 metų laisvės atėmimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 21 d. nutartimi veika perkvalifikuota į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, paskiriant 7 metų laisvės atėmimo bausmę.
4.1. Skunde nurodė, kad nagrinėjamoje byloje A. K. teismo paskirtos bausmės realiai neatliko, nors ir buvo paskelbta jo paieška, tačiau Europos arešto orderis Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas tik 2016 m. gruodžio 7 d. Kauno apygardos teismas atleido A. K. nuo paskirtos bausmės, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui ir sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, kad laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. jis nepadarė naujos nusikalstamos veikos ir nebuvo teistas, todėl nebuvo kliūčių taikyti BK 96 straipsnio 3 dalį.
4.2. Gynėjas pažymi, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis, kuria A. K. buvo atleistas nuo bausmės atlikimo, įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 11 d., todėl 2022 m. gruodžio 11 d. suėjo ketveri metai, t. y. pusė teistumo termino, nustatyto BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunktyje. Vertindamas A. K. asmenybę, teismas prioritetinę reikšmę skyrė jo praeityje padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsniui, akcentavo tai, kad jis realiai bausmės neatliko, kol suėjo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas.
4.3. Gynėjo vertinimu, yra pagrindo konstatuoti, kad teismas, spręsdamas apie teistumo panaikinimo prieš terminą arba jo laiko sutrumpinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą bei nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nagrinėjamu klausimu. Teistumas gali būti panaikinamas prieš terminą ar jo laikas gali būti sutrumpintas nepriklausomai, už kokią nusikalstamą veiką ir kokia bausmė asmeniui buvo paskirta, taip pat nepriklausomai nuo paskirto laisvės atėmimo bausmės dydžio. Kadangi A. K. buvo nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, todėl įstatymas ir numato proporcingai ilgesnį, nei už lengvesnių nusikaltimų padarymą, teistumo galiojimo terminą, kuris yra aštuoneri metai. BK 97 straipsnio 7 dalyje numatyta galimybė teismui pagal nuteistojo prašymą, suėjus pusei teistumo termino, ji panaikinti ar sutrumpinti teistumo laiką, todėl nėra teisinio pagrindo dar kartą charakterizuoti nuo bausmės atleistą nuteistąjį atsižvelgiant jo padaryto nusikaltimo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir bausmės dydį.
4.4. Gynėjas skunde teigia, kad nors aplinkybių, į kurias teismas privalo atsižvelgti sprendžiant teistumo panaikinimo klausimą, sąrašas nėra baigtinis, tačiau skundžiamoje nutartyje pripažinus, kad A. K. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, yra dirbantis ir teigiamai charakterizuojamas, sukūręs šeimą, daroma prieštaringa išvada, jog atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, nebuvo pateikta išsamių ir pakankamai duomenų, kurie leistų teigiamai apibūdinti nuteistąjį. Teismas tik deklaratyviai rėmėsi teisingumo ir protingumo principais ir kriterijais, kurie neturi nieko bendro su nagrinėjamu prašymu. Be to, neaišku kokie dar turėtų atsirasti išsamūs ir pakankami duomenys, kurie A. K. charakterizuotų ypatingai teigiamai.
4.5. Skunde akcentuojama, kad A. K. nespėjo nustatyta tvarka ir laiku pasiimti naujų savo asmens dokumentų, todėl 2019 m. sausio 2 d. Kauno AVPK nutarimu buvo nubaustas įspėjimu pagal ANK 528 straipsnio 1 dalį, numatančia atsakomybę už gyvenimą be paso ar asmenybės tapatybės kortelės. Į šį pažeidimą nuteistasis atsižvelgė ir nedelsdamas kreipėsi į Migracijos tarnybą dėl naujų asmens dokumentų išdavimo. Spręsdamas teistumo panaikinimo klausimą, teismas pernelyg sureikšmino paminėtą aplinkybę, tačiau vienintelis per ketverius metus padarytas savo esme mažareikšmis teisės pažeidimas negali nulemti visumos duomenų, kurie teigiamai charakterizuoja pareiškėją.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo A. K. gynėjo advokato L. Ž. skundas tenkinamas.
6. BK 97 straipsnio 1 dalis numato, jog turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Teistumas yra teisinės nuteisto už nusikaltimo padarymą asmens, kuriam įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis, padėties ypatybė, būdinga tam tikrą baudžiamajame įstatyme numatytą laiką. Asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos. Šis laiko tarpas tęsiasi visą bausmės atlikimo laiką ir baudžiamųjų įstatymų nustatytą laiką po bausmės atlikimo. Teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas. Kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą (BK 97 straipsnio 7 dalis). Tokiu atveju teismas vertina visas aplinkybes, turinčias reikšmės teistumo panaikinimui ar teistumo termino sutrumpinimui.
7. Nagrinėjamu atveju teistumą A. K. nulėmė jo atžvilgiu priimtas Kauno apygardos teismo 2002 m. lapkričio 20 d. nuosprendis, pakeistas Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2003 m. spalio 21 d. nutartimi, kuria jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte (sunkų nusikaltimą). Skundžiamoje nutartyje teisingai konstatuota, jog, vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto c) papunkčiu, nagrinėjamu atveju 8 metų teistumo terminas skaičiuotinas nuo Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria nuteistasis A. K. atleistas nuo bausmės, paskirtos Kauno apygardos teismo 2002 m. lapkričio 2 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu, vykdymo, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui, įsiteisėjimo, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 11 d.
8. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas teisingai nurodė esant formalų BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytą pagrindą sutrumpinti nuteistajam teistumo laiką, kadangi jau yra suėję daugiau, kaip pusė teistumo termino. Priimdamas sprendimą atmesti nuteistojo gynėjo prašymą, teismas akcentavo tai, kad A. K. buvo nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, bausmės už padarytą nusikaltimą neatliko, visą laiką slapstėsi nuo bausmės atlikimo iki kol suėjo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis, todėl faktiškai išvengė teisinių pasekmių už savo padarytą nusikaltimą ir realiai liko nenubaustas. Apeliacinės instancijos teismas su teismo išvada, kuria konstatuota nagrinėjamu atveju nesant pagrindo taikyti BK 97 straipsnio 7 dalies nuostatas, nesutinka. Apylinkės teismas nepakankamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, išskirtinę reikšmę suteikdamas nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai, kuri iš esmės reikšminga bausmės skyrimui, o ne prašomo sprendimo priėmimui.
9. Vadovaujantis BPK 363 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir teismų praktika, spręsdamas teistumo panaikinimo prieš terminą ar jo laiko sutrumpinimo klausimus, teismas turi įvertinti duomenis, apibūdinančius bausmę atlikusį asmenį, jo darbinę veiklą, elgesį po bausmės atlikimo ir kitas aplinkybes, kurių visuma leidžia teismui spręsti apie tolimesnio nuteisto asmens teisių ir laisvių suvaržymo, sietino su teistumo teisinėmis pasekmėmis, taikymo tikslingumą.
10. Nagrinėjamu atveju A. K. yra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo nusikalstama veika buvo padaryta 2002 m. (nuteistajam būnant jauname amžiuje - 19 metų). Duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo pastarasis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ar jam būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, byloje nėra. Taigi, galima daryti išvadą, kad asmuo savo elgesį koreguoja teigiama linkme ir mokosi iš ankstesnio patyrimo. Visiškai sutiktina su gynėjo skunde nurodytais argumentais, kad įstatymų leidėjas teistumo panaikinimo ar jo termino sutrumpinimo nesieja su padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, nuosprendžiu paskirta bausme. A. K. buvo nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, todėl įstatymas numato gerokai ilgesnį, nei už lengvesnių nusikaltimų padarymą, teistumo galiojimo terminą. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos pobūdis, sunkumas, padarymo aplinkybės jau buvo įvertintos apkaltinamąjį nuosprendį priėmusio teismo. Sutiktina su apylinkės teismo motyvu, kad nuteistasis realiai paskirtos bausmės neatliko, slapstėsi nuo jos įvykdymo ir tai neigiamai charakterizuoja A. K.. Vis dėlto, šios aplinkybes savaime neužkerta kelio teistumo panaikinimui, t. y. įstatymas nedraudžia panaikinti teistumo ar sutrumpinti jo terminą asmeniui, kuris neatliko bausmės. Be to, byloje yra gausu teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių.
11. Bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. yra susituokęs, turi du vaikus, dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, nuo 2019 m. yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini) (nuteistojo teigimu, ten gyvena nuo 2003 m.). Bylos nagrinėjimo metu A. K. iš dalies pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus, tad į tai buvo atsižvelgta skiriant bausmę. Šios aplinkybės, parodančios nuteistojo požiūrį į nusikalstamus veiksmus, visumoje yra vertintinos ir sprendžiant nagrinėjamą klausimą. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas akcentuoja, kad nuteistasis 2019 m. sausio 2 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 528 straipsnio 1 dalį (gyvenimas be asmens tapatybės kortelės arba paso). Vis dėlto, šis administracinis nusižengimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus ir neįrodo fakto, kad A. K. būtų linkęs pažeidinėti įstatymus, kadangi nuteistasis neturi galiojančių administracinių nuobaudų ir po nusikalstamos veikos padarymo tai yra vienintelis jo padarytas nusižengimas.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nuteistojo elgesį teistumo metu, daro pagrįstą išvadą, kad BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai yra pasiekti. A. K. elgesys teistumo laikotarpiu iki dabar ir jo asmenybė rodo, kad asmuo yra pasitaisęs, o praeityje padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė. Tokiu būdu teistumas, šiuo metu, aukščiau aptartų duomenų kontekste, yra pernelyg nuteistojo galimybę dalyvauti visaverčiame socialiniame gyvenime varžanti priemonė. Be to, atsižvelgiant į tai, kad A. K. išvykęs iš Lietuvos pastoviam gyvenimui (duomenys neskelbtini), todėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. vasario 13 d. nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363 straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. K. gynėjo advokato L. Ž. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. vasario 13 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – A. K. (buvusi pavardė – D.) teistumą, pagal Kauno apygardos teismo 2002 m. lapkričio 20 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 21 d. nutartimi, kuria A. K. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, panaikinti prieš terminą. A. K. laikyti neturinčiu teistumo nuo 2023 m. kovo 22 d.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.