- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-04-30
- Bylos Nr.
- 1-1334-919/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21534-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Nukentėjusysis
- J. A.
- Kaltinamasis
- M. R.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nukentėjusiajai J. A., kaltinamojo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Tauragėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, LSMU – studentas, gyvenantis Kaune, Sukilėlių pr. 79-35, neteistas
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 str. 1 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. R., kaltinamas tuo, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kitų dviejų žmonių sveikata, o būtent:
2015-01-05 apie 14.30 val. vairuodamas automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, Sukilėlių pr. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 102 punkto reikalavimus tuo, kad įvažiuodamas į kelią iš šalia esančios teritorijos nedavė kelio iš kairės pusės juo važiuojančiam automobiliui Audi A6, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam J. A. ir su juo susidūrė. Po susidūrimo automobilis Audi trenkėsi į kelio ženklą, kurį sugadino. Eismo įvykio metu sužalota automobilio Audi A6 vairuotoja J. A. ir mažametis keleivis N. A., kuriems padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei sugadintos transporto priemonės tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d.
Kaltinamasis M. R. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad buvo labai blogos oro sąlygos, stipriai snigo, buvo pūga, važiuodamas nepastebėjo atvažiuojančio automobilio ir su juo susidūrė, jis važiavo iš šalutinio kelio. Gailisi padaręs nusikaltimą. Nukentėjusioji jam atleido. Prašo bylą nutraukti susitaikius.
Nukentėjusioji J. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atleido kaltinamajam, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, sutinka susitaikyti su kaltinamuoju.
Kaltinamajam M. R. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. R. padaryta nusikalstama veika be jo visiško prisipažinimo taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:
- M. R. apklausiant įtariamuoju, jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2015-01-05 apie 14.30 val. vairavo sau priklausantį automobilį Toyota Avensis, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo Kaune, Sukilėlių pr. iš namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo į pagrindinę Sukilėlių pr. gatvę. Tuo metu labai snigo, pustė todėl buvo apsunkintas matomumas. Prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią jis sustojo ir pamatęs, kad arti automobilių nėra jis važiavo į kelią ir nepastebėjo jam iš kairės pusės atvažiuojančio automobilio Audi A6 ir su juo susidūrė. M. R. matė, kad minėtame automobilyje buvo mažametis vaikas ir jis labai verkė, todėl M. R. iš karto iškvietė medikus ir pranešė policijai. Vairavo techniškai tvarkingą transporto priemonę, kuri drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu „BTA draudime“. Dėl įvykusio eismo įvykio nuoširdžiai gailisi jo padaryti nenorėjo. Eismo įvykio metu kelio danga buvo padengta tik prisnigtu sniegu (b.l.51-52).
- Nukentėjusioji J. A. parodė, kad 2015-01-05 apie 14.30 val. vairavo sau priklausantį automobilį Audi A6, valst Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, Sukilėlių pr. su ja kartu automobilyje važiavo trijų metukų sūnus N. A., kuris sėdėjo gale. Važiavo Kaune, Sukilėlių pr. antra eismo juosta, apie 30 km/h greičiu. Važiuojant minėta kryptimi staiga pamatė jai iš dešinės pusės, t.y. iš prie parduotuvės „IKI“ esančios automobilių parkavimo aikštelės išvažiavo automobilis Toyota Avensis, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kuris užtvėrė jai kelią, todėl J. A. neturėdama kur dėtis trenkėsi priekine automobilio dalimi į minėtą automobilį. Nuo smūgio jos automobilis išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę ir atsitrenkė į kelio ženklą, kurį nulaužė. Eismo įvykio metu susižalojo ji ir jos sūnus, todėl atvykus GMP medikams abu buvo išvežti į Kauno klinikas. Eismo įvykio metu kelio danga buvo slidi, padengta sniegu. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji ir jos sūnus nukentėjo, patyrė fizinę ir moralinę žalą, tačiau automobilio Toyota vairuotojui pretenzijų neturi ir jo atžvilgiu civilinio ieškinio nereiškia, o dėl žalos atlyginimo kreipėsi į jo transporto priemonės draudimo bendrovę (b.l.32-33).
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G681/15(02) nurodyta, kad N. A. konstatuota odos nubrozdinimas kaktoje, lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Į buvusį lengvą galvos smegenų sukrėtimą nurodo vienas objektyviausių požymių – tai stazės reiškiniai akių dugne. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl lengvo galvos smegenų sukrėtimo N. A. sveikata buvo sutrikdyta daugiau 10 d. laikotarpiui (b.l. 37-38).
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G680/15(02) nurodyta, kad J. A. konstatuota odos nubrozdinimas kaktoje, kairio kelio srityje, poodinė kraujosruva kairio kelio srityje, kairio kelio vidinio šalutinio raiščio dalinis plyšimas, dešinio smilkinio sumušimas, kaklo sumušimas. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio kelio vidinio šalutinio raiščio dalinio plyšimo J. A. sveikata buvo sutrikdyta daugiau 10 d. laikotarpiui (b.l.40-41).
- Alkotesteriu „Lion alcometer 500“ parodymais užfiksuota, kad M. R. yra 0.00 promilės alkoholio, t.y., vairavo blaivas (b.l. 16).
- Eismo įvykio vietos plane užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2015-01-05, Kaune, Sukilėlių per. ties namu Nr. 84 sankryža (b.l. 4).
- Papildomi duomenys apie eismo įvykį ir nuotraukose užfiksuota transporto priemonių, automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Toyota Avensis, valst Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė po eismo įvykio (b.l. 7-9).
BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.
Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta tiek M. R. padarytas KET 102 punkto pažeidimas, kurio padariniai – nukentėjusiųjų nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvada, tiek ir priežastinis ryšys tarp M. R. KET 102 punkto pažeidimo ir kilusių pasekmių. Kaltinamojo neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. M. R. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir kvalifikuota tinkamai.
BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji atleido ir sutiko susitaikyti su kaltinamuoju, pateikė žodžiu prašymą baudžiamąją bylą nutraukti, tam prokurorė neprieštaravo.
Kaltinamasis M. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, žalos nėra, ji jam jokių pretenzijų nereiškia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis nebaustas administracinėmis nuobaudomis (b.l. 46), neteistas (b.l. 47), psichikos sveikatos centre neregistruotas (b.l. 45), dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, ji pretenzijų neturi. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja J. A., baudžiamąją bylą nutraukiant.
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Byloje 2015-04-24 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-1742, kurioje nurodyta, kad Rasa Kalkauskienė teikia antrinę teisinę pagalbą M. R. baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-21534-15, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iki 2015-04-24 sudaro 37,74 EUR, kurias prašo priteisti valstybės naudai. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Kadangi šioje byloje kaltinamajai gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto M. R. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.
Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,
nusprendžia:
M. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais J. A. ir N. A. ir baudžiamąją bylą Nr. 1-1334-919/2015 nutraukti.
Išaiškinti M. R., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš M. R. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.