Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1NTA-38-134/2009

Teisėja Rasa Balsevičienė Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.2.

NUTARTIS

2009 m. sausio 22 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. G., V. M., V. L. ir jo gynėjo advokato Jono Pliekaičio apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo

- pagal BK 178 str. 2 d – laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 187 str. 1 d – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirtas laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., šią bausmę subendrinus su Biržų rajono apylinkės teismo 2008-03-13 nuosprendžiu paskirta bausme, A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių.

- pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 187 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirtas laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., šią bausmę subendrinus su Panevėžio apygardos teismo 2008-05-27 nuosprendžiu paskirta bausme, V. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių.

V. L. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., šią bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-08-21 nuosprendžiu paskirta bausme, V. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams ir 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda.

V. L. pagal BK 187 str. 1 d. išteisintas, nes šios veikos padarymo metu jis nebuvo sulaukęs tokio amžiaus, nuo kurio galėtų atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą.

P. S. K. solidariai iš A. G., V. M. ir V. L. 1091,75 Lt turtinei žalai atlyginti, o V. M. ir V. L. neturint lėšų, iki jų pilnametystės – subsidiariai iš jų tėvų po 545,88 Lt. ­­­­

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L., A. G. ir V. M. nuteisti už tai, kad 2007-07-05, apie 3 val., (duomenys neskelbtini) , Biržų rajone, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovė į S. K. priklausančią parduotuvę, iš kurios pagrobė įvairių alkoholinių gėrimų ir maisto produktų, kurių bendra vertė 701,75 Lt.

Be to, A. G. ir V. M., tuo pačiu metu toje pačioje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje, įsibraudami į patalpą, tyčia sugadino S. K. turtą, kurio bendra vertė 525 Lt.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų ir nuteistojo V. L. gynėjo skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistųjų kaltės

Nuteistojo A. G. ir nuteistojo V. L. gynėjo skundų argumentai, kad byloje nėra jų kaltę patvirtinančių įrodymų, yra nepagrįsti. Nors teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje itin lakoniškai aptarė byloje surinktus įrodymus, iš esmės neatskleisdamas, kaip šių įrodymų turinys ir tarpusavio ryšys pagrindžia nuteistųjų kaltę padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus, tačiau visuma pirmosios instancijos teismo ištirtų ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje patikrintų įrodymų patvirtina V. L. padarius BK 178 str. 2 d., o A. G. ir V. M. – BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. numatytus nusikaltimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad visų trijų nuteistųjų parodymai apie nusikaltimų padarymo aplinkybes proceso metu buvo nenuoseklūs. Nuteistasis V. L. savo paaiškinime, pirmojoje įtariamojo apklausoje ir po jos vykusio parodymų patikrinimo metu teigė, kad, išdaužę parduotuvės langus, iš jos vidaus alkoholinius gėrimus ir cigaretes pagrobė visi trys nuteistieji (1 t., 69; 74-77 b.l.), o sekančioje įtariamojo apklausoje (1 t., 85-86 b.l.) ir teisminio nagrinėjimo metu ėmė tvirtinti įvykio dieną buvęs (duomenys neskelbtini) , kaime, tačiau vagystėje nedalyvavęs, nes neblaivus užmigęs. Nuteistasis A. G. pirmojoje įtariamojo apklausoje parodė matęs, kaip kiti du nuteistieji pro išdaužtą langą įsibrovė į parduotuvės vidų ir pagrobė alkoholinius gėrimus (1 t., 115-116 b.l.), o teisminio nagrinėjimo metu teigė vagystės dieną parduotuvėje nebuvęs ir nematęs jokių vagystės aplinkybių, nes girtas užmigęs. Vienintelis nuteistasis V. M. viso proceso metu prisipažino išdaužęs parduotuvės langą, išlaužęs duris ir, patekęs į vidų, pagrobęs ten buvusius alkoholinius gėrimus, tačiau ir jo parodymai apie kitų dviejų nuteistųjų dalyvavimą nusikaltime nebuvo nuoseklūs : atvirame prisipažinime, įtariamojo apklausose jis teigė, kad gėrimus iš parduotuvės vogė trise (1 t., 143; 148-149; 155-156 b.l.), tačiau sekančioje įtariamojo apklausoje, akistatų su A. G. ir V. M. metu ir teisme ėmė tvirtinti daiktus pavogęs ir sugadinęs parduotuvės turtą vienas, be kitų nuteistųjų pagalbos (1 t., 157; 159-160; 161-162 b.l.). Kadangi nuteistųjų parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, buvo esminių prieštaravimų, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., perskaičius nuteistųjų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jie apklausti apie parodymų pakeitimo priežastis. Tačiau nei vienas nuteistasis nenurodė argumentuotų parodymų pakeitimo priežasčių. V. M. apskritai negalėjo suprantamai paaiškini, kodėl atvirame prisipažinime ir dviejose pirmosiose apklausose, vykusiose, dalyvaujant gynėjai, teigė nusikaltimą padaręs kartu su V. L. ir A. G. ir gana detaliai apibūdinęs jų vaidmenis nusikaltime, o vėliau prisiminė vogęs vienas. Tokia V. M. pozicija leidžia daryti išvadą, kad jo teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, jog kiti du nuteistieji kartu su juo vagystėje nedalyvavo, yra nepatikimi. V. L. apeliacinės instancijos teismo posėdyje teigė, kad pirmojoje apklausoje jis prisipažino padaręs vagystę, nes apklausos metu nedalyvavęs jo gynėjas ir jam (nuteistajam) grasinę policijos pareigūnai, tačiau byloje esantis advokato orderis ir jo parašai protokoluose patvirtina, kad nepilnamečio įtariamojo teisė į gynybą nebuvo pažeista. Po apklausų nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas nepareiškė jokių pastabų dėl pareigūnų elgesio apklausose, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. L. negalėjo paaiškinti, kodėl nei ikiteisminio tyrimo metu, nei susipažindamas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nei pirmosios instancijos teismo posėdyje nieko nenurodė apie savo teisių pažeidimus. Nuteistasis A. G., apeliacinėje instancijoje apklausiamas apie parodymų pakeitimą, nesugebėjo paaiškinti, kokios vagystės aplinkybės jam iš tikrųjų yra žinomos – pirmiausia jis teigė parduotuvėje nebuvęs, nes miegojęs, o po to prisiminė, jog buvo šalia, kai bendrininkai laužėsi į parduotuvės vidų. V. L. ir A. G. parodymų nenuoseklumas leidžia daryti išvadą, kad jų neigimas dalyvavus vagystės padaryme yra jų pasirinkta gynybinė pozicija.

A. G. ir V. L. teiginius, kad jie nebuvo apvogtoje parduotuvėje, paneigia įvykio vietos apžiūros metu gauti duomenys ir daktiloskopinio tyrimo išvada, kuria nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu nuo palangės, esančios parduotuvės viduje, paimtas rankos delno pėdsakas yra paliktas A. G. kairės rankos delnu, o nuo parduotuvės viduje buvusio cigarečių pakelio apvalkalo paimtas piršto pėdsakas paliktas V. L. dešinės rankos nykščiu (1 t., 9-15; 24-26 b.l.). A. G., apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas apie jo delno atspaudo atsiradimo ant parduotuvės palangės aplinkybes, nurodė, kad jis parduotuvės viduje nėra buvęs, o jo delno atspaudas įvykio vietoje galėjęs likti tada, kai jis, kitiems nuteitiesiems braunantis į parduotuvę, stovėjęs prie parduotuvės palangės. Tačiau pagal tokius nuteistojo parodymus, jo delnų atspaudai tegalėjo likti ant parduotuvės išorinės palangės, kai tuo tarpu jie rasti ant parduotuvės vidinės palangės. V. L. apskritai negalėjo paaiškinti, kaip jo, nebuvusio parduotuvėje, piršto atspaudas liko ant parduotuvės viduje buvusio cigarečių pakelio. Tokie A. G. parodymai apie jo įvykio vietoje rastą piršto atspaudą, prieštaraujantys kitiems bylos įrodymams, ir V. L. pozicija neaiškinti jo piršto pėdsako atsiradimo įvykio vietoje aplinkybių suteikia pagrindą daryti išvadą, kad šie nuteistieji nenurodo tikrųjų vagystės aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas visus tris nuteistuosius įvykdžius nusikaltimus, pagrįstai kaip vienu iš pagrindinių įrodymų rėmėsi įvykio vietos apžiūros duomenimis ir daktiloskopinio tyrimo išvada, kuri įrodo V. L. ir A. G. buvus įvykio vietoje, nes nuteistieji šios išvados rezultatų negalėjo suprantamai paaiškinti ir susieti su savo versija apie nedalyvavimą vagystėje. Teismas pagrįstai atmetė V. M. parodymų, kuriais jis neigė kitų dviejų nuteistųjų dalyvavimą vagystėje, dalį, ir A. G. ir V. L. parodymus, kad jie nepadarė nusikaltimų, už kuriuos nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, nes šių parodymų dėl jų nenuoseklumo ir nuteistųjų negalėjimo nurodyti objektyvių parodymų keitimo priežasčių yra nepatikimi. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, laiko nepagrįstomis A. G. ir nuteistojo V. L. gynėjo skunduose kartojamas versijas, kad nuteistieji nepadarė nusikaltimų, už kuriuos yra nuteisti, nes jokių naujų įrodymų, kurie suteiktų pagrindą jas laikyti teisingomis, negauta, todėl skundų prašymus išteisinti A. G. ir V. L. atmeta.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

Teismas, skirdamas nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmes, tinkamai vadovavosi BK 54 str. 1-2 d. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumais. BK 91 str. str. 3 d. nustatyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. V. M. ir A. G. nuteisti už du tyčinius – nesunkų ir apysunkį, o V. L. – už tyčinį apysunkį nusikaltimus, šie nusikaltimai padaryti iš savanaudiškų paskatų ir buvo baigti, byloje pagrįstai nustatytos dvi nuteistųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nenustatyta lengvinančių aplinkybių. V. M. naujus nusikaltimus padarė, turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas Biržų rajono apylinkės teismo 2005-07-07, 2006-06-23 ir 2007-03-15 nuosprendžiais, be to, jis iki naujų nusikaltimų įvykdė dar dvi tyčines nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas atitinkamai Biržų rajono apylinkės teismo 2007-08-17, 2007-12-04 ir 2008-03-13 nuosprendžiais, o po naujų nusikaltimų vėl padarė tyčinį nusikaltimą, už kurį nuteistas Biržų rajono apylinkės teismo 2007-11-10 nuosprendžiu. A. G. nusikaltimus padarė, neturėdamas teistumo, tačiau jis iki šių nusikaltimų įvykdymo buvo padaręs du tyčinius nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas Biržų rajono apylinkės teismo 2007-08-17 ir 2008-03-13 nuosprendžiais. V. L. nusikaltimą įvykdė, nebūdamas teistas, tačiau jis iki šio nusikaltimo jau buvo įvykdęs du tyčinius nusikaltimus, už kuriuos nuteistas Biržų rajono apylinkės teismo 2007-07-09 ir 2008-03-13 nuosprendžiais, o po naujo nusikaltimo vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, už kurį nuteistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-08-21 nuosprendžiu. Beveik visi nusikaltimai, kuriuos apeliantai padarė tiek prieš, tiek po nusikaltimų, už kuriuos nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, yra analogiški – vagystės, padarytos įsibrovus į patalpas ar saugyklas. Šios aplinkybės rodo, kad apeliantai sistemingai daro turtinius nusikaltimus, todėl jų įvykdyti nusikaltimai, už kuriuos jie nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, nėra atsitiktiniai, jie yra ankstesnio jų nusikalstamo gyvenimo būdo pasekmė. Įvertinus šias aplinkybes, akivaizdu, kad apeliantų nusikalstami polinkiai tegali būti pakeisti, paskyrus jiems laisvės atėmimo bausmes. Apeliantams nustatytos bausmės, žymiai mažesnės už taikomų straipsnių sankcijoje numatytą bausmių vidurkį, ir galutinės subendrintos bausmės nėra aiškiai per griežtos, todėl jas švelninti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Nuosprendžio įžanginėje dalyje esantis teiginys, kad A. G. Biržų rajono apylinkės teismo 2008-03-13 nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, yra rašybos klaida, nes šio nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad A. G. nubaustas laisvės apribojimu 2 metams (3 t., 59 b.l.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistųjų A. G., V. M., V. L. ir jo gynėjo advokato Jono Pliekaičio apeliacinius skundus atmesti.