- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-18
- Bylos Nr.
- 2S-169-278/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08607-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pran.), Ramunė Čeknienė, Romualdas Januška
- Ieškovas
- J. Š.
- Atsakovas
- J. Š.
- Trečiasis asmuo
- AB DnB NORD bankas
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-169-278/2011
Teisėja B. Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08607-2010-7
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 18 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9628-223/2010 pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui J. Š., trečiajam asmeniui AB DnB NORD bankas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. Š. pateikė teismui ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir prašė teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti UAB „Asirinta“ 60 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, registruotų J. Š. vardu, taip pat uždrausti atsakovui balsuoti, priimti bet kokius sprendimus ir kitaip naudotis turtinėmis ir neturtinėmis UAB „Asirinta“ akcininko teisėmis bei areštuoti J. Š. individualios įmonės kilnojamąjį turtą. Ieškovė nurodė, jog yra duomenų, kad J. Š. siekia sužlugdyti UAB „Asirinta“, nes atsakovas įregistravo UAB „Etaktas“, į kurią perkeliama UAB „Asirinta“ veikla ir turtas, tokiu būdu sąmoningai žlugdoma UAB „Asirinta“ veikla, priimami bendrovei nepalankūs sprendimai.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies - areštavo UAB „Asirinta“ 60 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, registruotų J. Š. vardu, uždraudžiant disponuoti akcijomis, jas parduoti, įkeisti, jomis laiduoti, garantuoti kitų subjektų prievolių įvykdymą ar kitaip perleisti teises į akcijas. Kitoje dalyje prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad UAB „Asirinta“ 60 vnt. paprastųjų vardinių akcijų yra registruotos atsakovo J. Š. vardu, o ieškinys pareikštas dėl sutuoktinių turto padalijimo, todėl nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių yra galimas dalintino bendro turto sumažėjimas ir sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Teismas darė išvadą, kad ieškovės prašymas dalyje dėl kitų laikinųjų apsaugos priemonių: balsavimo teisės apribojimo, t.y. taikymo atsakovui draudimo priimti bet kokius sprendimus ir kitaip naudotis turtinėmis ir neturtinėmis UAB „Asirinta“ akcininko teisėmis bei J. Š. individualios įmonės kilnojamojo turto arešto taikymas, netenkintinas, nes prašymas dėl ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo šioje dalyje nėra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas. Be to, konstatavo, jog prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pernelyg apsunkintų įmonių veiklą. Nurodė, jog areštuoti J. Š. įmonės kilnojamąjį turtą nėra pagrindo, nes iš pateikto ieškinio matyti, kad ieškovė J. Š. individualią įmonę prašo priteisti atsakovui J. Š..
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė J. Š. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį dalyje, kurioje atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - taikyti laikinas apsaugos priemones, uždraudžiant atsakovui balsuoti, priimti bet kokius sprendimus ir kitaip naudotis turtinėmis ir neturtinėmis UAB „Asirinta“ akcininko teisėmis bei areštuoti J. Š. individualios įmonės kilnojamąjį turtą. Nurodo, kad atsakovas J. Š., būdamas 60 vnt. UAB „Asirinta“ akcijų akcininkas, turėdamas tikslą sumažinti santuokoje įgyto turto vertę, gali savo kaip akcininko teisėmis naudotis nesąžiningai. Teigia, jog iš akcininko M. Š. ir J. Š., kuris yra UAB „Asirinta“ direktorius pokalbio įrašo (2011-01-03) akivaizdu, jog atsakovas UAB „Asirinta“ veiklą ir turtą ketina perkelti į kitą įmonę, yra nusiteikęs veikti priešingai įmonės interesams, ketina siekti įmonės bankroto. Nurodo, jog nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės J. Š. individualios įmonės kilnojamam turtui, šis turtas be kito sutuoktinio sutikimo gali būti perleistas tretiesiems asmenims.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės J. Š. atskirąjį skundą atsakovas J. Š. atskirąjį skundą prašo atmesti. Nurodo, jog tiek prašyme, tiek atskirajame skunde ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jis bando turtą parduoti, perleisti ar kitaip jo netekti, dėl ko nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovės teiginys, kad jis, būdamas 60 vnt. UAB „Asirinta“ akcininkas, turėdamas tikslą sumažinti santuokoje įgytą turtą gali savo kaip akcininko teisėmis naudotis nesąžiningai yra niekuo nepagrįstas, o nurodyta aplinkybė, jog ketinama UAB „Asirinta“ 280 000 Lt skolą parduoti už 10 000 Lt jokio ryšio su UAB „Asirinta“ akcijomis neturi. Teigia, jog M. Š. yra šalių sūnus, kuriam priklauso 40 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Asirinta“ akcijų. Nurodo, jog sūnus yra bylos dėl tėvų santuokoje įgyto turto padalijimo iniciatorius, nes padalijus santuokoje įgytą turtą, tame tarpe ir UAB „Asirinta“ akcijas, jis nebeturėtų šios įmonės akcijų daugumos ir įsiskolinimas įmonei iš sūnaus M. Š. liktų neišieškotas. Teigia, jog įsiskolinimo M. Š. padengti neketina, įsiskolinimo išieškoti nepavyksta, nes turimą turtą sūnus yra įkeitęs bankui, todėl būtų pakankamai logiška jo skolą parduoti, o gautos piniginės lėšos būtų ženkli paspirtis UAB „Asirinta“. Teigia, jog įmonės finansinė būklė yra sunki, nes yra skolinga virš 200 000 Lt AB „Swedbank“, todėl visos pajamos yra nukreipiamos šio įsiskolinimo dengimui. Mano, jog ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra reikalingos tik tam, kad apsunkinti UAB „Asirinta“ 299 000 Lt išieškojimą iš M. Š.. Teigia, jog J. Š. individuali įmonė jokios vertės neturi, veiklos nevykdo ir jokių pajamų negauna.
Tretysis asmuo AB DnB NORD bankas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad ieškovės atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesiogiai nesusijęs su AB DnB NORD banko, kaip ieškovės J. Š. ir atsakovo J. Š. kreditoriaus interesais, todėl prašo šį klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą (CPK 144 str. 1 d.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą. Iš bylos dokumentų matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui J. Š. dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. Šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. tuomet kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės (CK 6.65 str.). Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.119 str. nurodyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Todėl civilinėje byloje pareiškus reikalavimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto padalijimo, vienas esminių klausimų yra bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto apimties, t.y. turto objektų ir jų vertės nustatymas. CK 3.122 str. nurodyta, kad teismas gali areštuoti turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jeigu tai būtina sutuoktinių teisėms į bendrą turtą ar kreditorių teisėms apsaugoti. Dėl šių priežasčių, atsižvelgiant į priešingus šalių interesus, prašymas apriboti kitos šalies galimybes siekiant savanaudiškų tikslų vienasmeniškai mažinti dalintino turto vertę iš esmės vertintinas kaip pagrįstas. Byloje nustatyta, kad be kito turto ieškovė prašė teismą padalinti santuokoje įgytą J. Š. įmonę, o ieškinio užtikrinimui - areštuoti įmonės kilnojamąjį turtą. Atmesdamas prašymą šioje dalyje teismas nurodė, kad minėtą turtą areštuoti netikslinga, nes jį ieškovė siūlo priteisti atsakovui. Kolegija konstatuoja, kad ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias ieškinio užtikrinimo priemones įmonės kilnojamajam turtui, nes minėta įmonė, jos turtas yra abiejų sutuoktinių nuosavybė, kurios vertė įtrauktina į bendrą dalintino turto vertę. Kilnojamasis turtas, esantis individualios įmonės nuosavybe, apsprendžia įmonės vertę, todėl jo perleidimas tretiesiems asmenims gali sumažinti ir pačios įmonės vertę. Be to, ieškovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos turi teisę keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, o ir pats teismas šeimos bylose turi būti aktyvus ir gali viršyti ieškinyje pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d., 377 str.). Dėl paminėto, nutartis iš dalies keistina ir prašymas areštuoti J. Š. įmonės kilnojamąjį turtą tenkintinas (CPK 145 str.1 d. 3 p.).
Iš bylos dokumentų matyti, kad UAB „Asirinta“ akcininkais yra atsakovas, valdantis 60 vnt. akcijų bei šalių sūnus M. Š., valdantis 40 vnt. minėtos įmonės akcijų. Iš atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį matyti, kad tarp įmonės akcininkų yra kilę nesutarimų. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir tai, jog Panevėžio apygardos teismo 2010-04-22 nutartimi yra patvirtinta UAB „Asirinta“ ir M. Š. taikos sutartis, kuria M. Š. yra įsipareigojęs įmonei sumokėti 299 000 Lt. Atsakovas nurodo, jog sūnus grąžinti skolos įmonei neketina bei trukdo jos išieškojimui. Kolegija daro išvadą, kad šios aplinkybės turi esminę reikšmę ir sprendžiant klausimą ar yra pagrindas apriboti atsakovui neturtinę teisę balsuoti ginčo akcijomis akcininkų susirinkimuose, t.y., priimti sprendimus dėl įmonės veiklos. Uždraudus ginčo akcijų savininkui balsuoti turimomis akcijomis visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, iš esmės pasikeistų akcininkų galimybės lemti sprendimų priėmimą akcininkų susirinkimuose ir likusias akcijas turintys akcininkai galėtų priimti įmonės veiklą lemiančius sprendimus, kas iš esmės gali pažeisti ne tik J. Š. bei J. Š. bet ir įmonės interesus, sumažinti akcijų vertę bei padaryti žalos. Tokios situacijos sudarymas iki ginčo išsprendimo atsakovo teises suvaržytų labiau negu reikia, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proporcingumo bei lygiateisiškumo principų. Kadangi vieno atsakovo turimų akcijų skaičiumi negalima priimti sprendimų, kuriems reikalinga kvalifikuota balsų dauguma, todėl riboti jo neturtines, kaip UAB „Asirinta“ akcininko teises, teismui nebuvo pagrindo (ABĮ 28 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta areštuoti J. Š. individualios įmonės kilnojamąjį turtą, panaikinti ir klausimą šioje dalyje išspręsti iš esmės.
Ieškovės J. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą tenkinti. Areštuoti J. Š. individaulios įmonės (į.k. 1689 27794) kilnojamąjį turtą.
Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.