Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2026-04-20 · Baudžiamoji byla Nr. T-188-549/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-20
Bylos Nr.
T-188-549/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00702-2023-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Krušienė
Nuteistasis
V. B.
Kategorijos
  • 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. T-188-549/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00702-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 2.5.12.3.; 2.5.18.(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. balandžio 20 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė,sekretoriaujant Sandrai Jotautei,

dalyvaujant prokurorei Danutei Rudienei (dalyvauja vaizdo konferencijos būdu per ,,Zoom“ programą),

Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus atstovei Rūtai Andriušienei (dalyvauja vaizdo konferencijos būdu per ,,Zoom“ programą),

nuteistajam V. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimą dėl nuteistajam V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kretingos r., paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų (buvę Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai) 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu V. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programose, neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir per 12 mėnesių atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą. Nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. kovo 13 d.

Teisme gautas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimas (toliau ir Probacijos tarnyba) dėl nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme. Teikime nurodoma, kad 2025-03-24 V. B. pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, jam išaiškintas bausmės vykdymo turinys ir galimos teisinės pasekmės už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą, sudarytas bausmės vykdymo priežiūros planas. Nuo 2025-10-14 iki 2026-03-09 išklausė programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“. Asmeniui išduotas siuntimas dėl nemokamų darbų atlikimo į Padvarių socialinės globos namus. Neatlygintinai darbų atlikinėti nepradėjo, atlikti turi iki 2026-06-16.

V. B. iki 2026-03-17 turėjo atlyginti 5 500 Eur neturtinę žalą. 2025-10-15 buvo taikyta mediacija ir pasiektas susitarimas dėl žalos atlyginimo, tačiau iki nustatyto termino asmuo yra atlyginęs 30 Eur žalos dalies. 2026-03-19 atvykęs į probacijos skyrių paaiškino, kad neturi pakankamai finansų.

Bausmės atlikimo laikotarpiu V. B. atžvilgiu ikiteisminių tyrimų nepradėta, Sodros duomenimis, nuo 2025-01-10 dirba ir vykdo individualią veiklą). Baustas administracine tvarka: 2025-07-16 pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 2025-11-14 pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį. Už administracinius nusižengimus skirtos baudos yra sumokėtos.

Atsižvelgiant į tai, kad V. B. nevykdo teismo skirto įpareigojimo per 12 mėnesių atlyginti nukandėjusiajam neturtinę žalą, todėl vadovaujantis BK 48 straipsnio 8 dalimi, siūlo nuteistajam E. M. laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą.

Teismo posėdyje nuteistasis V. B. prašė teikimo netenkinti. Dėl neatlygintos žalos paaiškino, kad norėjo investuoti ir plėtoti savo verslą. O dar jo žmona nedirbo, jis vienas pats išlaikė šeimą. Šiuo metu žmona įsidarbino. Ir prašo pratęsti terminą atlyginti žalą.

Teismo posėdyje prokurorė siūlė teikimą tenkinti, nes nuteistasis neatlygino neturinės žalos. Tuo labiau, nuteistasis net nesistengė atlyginti nukentėjusiajam žalos. Nuteistasis piktybiškai nevykdo teismo paskirto įpareigojimo.

Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovė prašė teikimą tenkinti.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

teikimas netenkinamas.

Laisvės apribojimo bausmės esmę sudaro terminuotas įstatymo ir teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistajam teismo paskirti įpareigojimai ir (ar) draudimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius V. B. priežiūrą vykdo nuo 2025 m. kovo 17 d., 2025 m. kovo 24 d. sudarytas bausmės vykdymo priežiūros planas, nuteistasis buvo supažindintas su laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis, probuojamojo teisėmis ir pareigomis, galimomis teisinėmis pasekmėmis už probacijos sąlygų nevykdymą, teismo skirtų įpareigojimų, draudimų nevykdymą, teisės pažeidimų padarymą ( a. b. l. 17-19. Nuo 2025 m. kovo 24 d. pradėjo dalyvauti elgesio pataisos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ ( a. b. l. 21). Nustatytu laiku atvyksta į Probacijos skyriui (a. b. l.20). Administracinė tvarka baustas, paskirtos baudos sumokėtos (a. b. l. 31), naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių (Žin., 2012, Nr. 4-108).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kiekvienas nuteistas asmuo turi suprasti, jog bet koks naujas teisės pažeidimas ar paskirto įpareigojimo nevykdymas ar netinkamas vykdymas, padarytas sąmoningai suprantant savo elgesio neteisėtumą, gali reikšti valstybės išreikšto pasitikėjimo sulaužymą, kuris atitinkamai gali reikšti pareigą atlikti griežtesnę bausmę. Valstybė negali būti be galo atlaidi ir kiekvieną kartą pateisinti nuteistojo daromų pažeidimų jų mažareikšmiškumu ar deklaruojamu nuoširdžiu gailėjimusi, nes tokia teismų pozicija gali formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, rodyti nepagarbą visuomenei ir valstybei. Iš tiesų, ne kas nors kitas, o tik pats nuteistasis privalo būti suinteresuotas jam paskirtų įpareigojimų tinkamu ir nepriekaištingu vykdymu.

Išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, kad probuojamasis V. B. iš tiesų netinkamai vykdė teismo jam paskirtą įpareigojimą, t. y, per 12 (dvylika) mėnesių atliginti nukentėjusiajam priteistą neturtinę žalą (5 500 Eur). Tačiau jis pateikė paaiškinimus dėl šio pažeidimo, teismo posėdžio metu patikino, jog atlygins padarytą žalą. Nors probuojamasis pažeidė teismo skirtus įpareigojimus, tinkamai nevykdė bendrųjų probuojamojo pareigų, kas formaliai leistų tenkinti teikimą, tačiau įvertinus tai, kad prabuojamojo V. B. atžvilgiu naujų ikiteisminio tyrimo nepradėta, administracine tvarka baustas, tačiau ne už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažiedimus, bausmės vykdymo laikotarpiu nenustatyta, kad jis pažeidžia priežiūros sąlygas, dirba, išlaiko šeimą, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis V. B. piktybiškai ir sistemiškai vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę.

Pabrėžtina, kad, sprendžiant laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam pažeidimui. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes bei surinktus duomenis, sprendžia, kad patenkinus Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimą, būtų pažeistas proporcingumo principas, kadangi nuteistojo V. B. padaryti pažeidimai nelaikytini tokiais, kad būtų galima konstatuoti, jog jis vengia atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę ir keisti ją areštu. Esant aptartai situacijai, Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimas netenkintinas.

Teismas atkreipia nuteistojo V. B. dėmesį į tai, kad ji turi būti pavyzdingas, privalo vykdyti paskirtą laisvės apribojimo bausmę, vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, priešingu atveju, probacijos tarnyba gali vėl kreiptis su teikimu į teismą, jog paskirta laisvės apribojimo bausmė būtų pakeista areštu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353, 362, 364 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų skyriaus teikimo dėl V. B. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Ingrida Krušienė