Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 163 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Specialisto išvadoje Nr. G. 1413/2017(04) konstatuota: 1. M. P. nustatytas odos nubrozdinimas nugaroje; poodinė kraujosruva kairio dilbio apatiniame trečdalyje. M. P. nustatytas dešinės pusės viršutinio IV danties vainiko nuskilimas sužalojimu nevertinamas, kadangi dantis yra paveiktas liguisto patologinio kariozinio, apikalinio proceso ir, nežinant apie ankstesnę šio danties būklę, nėra galimybės tiksliai pasisakyti apie minėto danties nuskilimo padarymo mechanizmą, aplinkybes ir laiką. 2. M. P. nustatyti kūno sužalojimai padaryti 2 trauminių poveikių metu. 3. M. P. nustatytas odos nubrozdinimas nugaroje padarytas prieš 1-4 paras iki apžiūros kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi, sužalojimo padarymo galimybė ir užduotyje nurodyto 2017-10-22 įvykio aplinkybėmis bei laiku nėra atmetama. M. P. nustatyta poodinė kraujosruva kairio dilbio apatiniame trečdalyje padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi prieš kreipiantis medicininės pagalbos 2017-10-12. 4. Sužalojimai, nustatyti M. P., gali būti padaromi ir griuviminių traumų metu. 5. M. P. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (tomas 1, b. l. 47-48).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-165/2018 konstatuota: 1. Bendrieji pažintiniai M. P. gebėjimai atitinka statistinį jos amžiaus vidurkį. Atminties ir mąstymo sutrikimų jai nenustatyta (plačiau psichologinio tyrimo dalyje). 2. M. P. prieš ją galimai atliktų neteisėtų veiksmų metu psichikos sutrikimų, kurie trukdytų jai teisingai suprati įvykio aplinkybes ir duoti apie jas teisingus parodymus, nekonstatuota. 3. Nagrinėjamų įvykių metu M. P. galėjo suprati ir šiuo (ekspertizės atlikimo) metu supranta su ja galimai atliktų veiksmų reikšmę, tačiau aktyviai priešintis šiems veiksmams ir savalaikiai ieškoti kitų suaugusiųjų ir/ar bendraamžių pagalbos ji negalėjo ne tik dėl santykio su įtariamąją pobūdžio ir emocinės savo būsenos, tačiau ir nepakankamų vidinių resursų – jai būdingų individualių psichologinių ypatumų, kurių susiformavimui įtakos galėjo turėti ir sutrikęs jos ir motinos santykis bei galimai patirta iš jos ilgalaikė fizinė, emocinė prievarta (plačiau psichologinio tyrimo dalyje). 4. M. P. šiuo metu konstatuojami adaptacijos sutrikimai F43.2, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su byloje nagrinėjamais įvykiais. Šie sutrikimai M. P. netrukdo suprasti įvykio aplinkybes ir duoti apie jas parodymus, tačiau dėl psichotraumuojančio poveikio nerekomenduojama jos pakartotinai apklausti. Taip pat žr. Nr. 11. 5. M. P. nenustatyti tokie kalbos, pažintinių gebėjimų (dėmesio, atminties), mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymus. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti M. P. parodymais. 6. Polinkis fantazuoti M. P. nenustatytas. Negauta duomenų apie kitų asmenų daromą poveikį M. P. parodymams. Jos parodymai realistiški: jie atitinka jos amžių, vartojamą žodyną, protinio išsivystymo lygį ir emocinę būseną. (Taip pat žiūrėti atsakymą Nr. 5). 9. Remiantis tik vaizdo įrašu negalima nustatyti požymių, kad M. P. atžvilgiu buvo smurtaujama, tačiau jos parodymai apie galimai patirtą prievartą yra realistiški, nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima jais tikėti. (Taip pat žiūrėti atsakymus Nr. 3, 5, 6; plačiau psichologinio tyrimo dalyje). 10. M. P. nustatytų individualių psichologinių ypatumų (uždara, santykiuose jaučiasi nesaugiai, nepasitiki ne tik savimi, bet ir kitais, subjektyviai sudėtingose situacijose jaučiasi bejėgiškai, užsisklendžia savyje ir neieško kitų pagalbos) susiformavimui įtakos galėjo turėti ir sutrikęs tiriamosios ir motinos santykis bei galimai patirta iš jos ilgalaikė fizinė, emocinė prievarta. (Taip pat žiūrėti atsakymus Nr. 4, 11, 12). 11. Papildomai apklausti M. P. nerekomenduojama, nes kalbėti apie įtariamąją ir jos veiksmus paauglei yra sunku: išgyvenamas stresas pasireiškia fiziologiniais ir fiziniais simptomais, stebimi negatyvūs jos įsitikinimai apie save, kitus ir aplinką, taip pat pažeminta nuotaika ir polinkis socialiai riboti atitinka depresijos požymius. 12. M. P. šiuo metu konstatuojami adaptacijos sutrikimai F43.2, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su byloje nagrinėjamais įvykiais (galimu ilgalaikiu fiziniu ir emociniu smurtu, patirtu iš motinos), kurie buvo psichotraumuojantys. Patirti išgyvenimai padarė žalą M. P. psichikos sveikatai ir nesunkiais ją sutrikdė (tomas 1, b. l. 83-90).

Ekspertams M. P. nurodė (tomas 1, b. l. 87, 88), kad prasidėjo, kai atsirado pirmasis brolis, iki brolio labai retai prigėrusi ją mušdavo (gal jai šeši metai buvo), po brolio ji pradėjo dažniau gerti, keitinėti draugus, vyko baliai, šūkavimas. Šaukdavo, trankydavo. Dėl to, kad ne taip žodį jai pasakydavo, toną pakeldavo arba jai būdavo bloga nuotaika. Keiksmažodžiais ir panašiai. Trankydavo su ranka tai per galvą, iš šluotos gaudavo. Ranka visur - į nugarą, rankas, kojas. Su šluota per nugarą daužydavo. Kai persikraustė gyventi į naujus namus, valėsi dantis, o mama šlavė kambarius. Susiginčijo dėl kažko, mama trenkė su šluota, ji užsigavo dantį, nuskilo dantis. Kitą kartą - akių šešėliai. Mama buvo išgėrusi. Šaukė ,,kur yra šešėliai?" Ji ėjo į vonią ieškoti tų šešėlių, mama atėjo į vonią, už plaukų tempė, sakė, kad nukirps plaukus. Mama sakė, kad parašys Vaikų teisėms, kad ji gyventų vaikų globos namuose. Ryte atsikėlusi rado plaukų sruogą, plaukus (graudinasi). Negeras jausmas (virpa balsas). Ji keturis metus juos augino ir o mama tai padarė. Ji kietai miegojo ir nejuto. Sakė mamai, ,,ką padarei". Ji atsakė - ,,nenusišnekėk, pati nukirpai". Išėjus į mokyklą kaimynė draugė klausė, kam čia taip nusikirpo plaukus, o ji atsakė, kad čia ne ji. Draugė pasakė, kad socialinei pasakys. Tada su drauge nuėjo ir papasakojo socialinei darbuotojai. Po to atsidūrė pas tetą, pas globėjus. M. pasakojo, kad už bausmę mama liepdavo klūpėti kampe ir laikyti iškeltą plytą. Kol name gyveno, taip su plyta buvo, plyta būdavo prie pečiaus. Kampe klupdydavo iki pat tų dienų, kai išvyko pas globėjus.

Į ekspertų klausimus M. P. atsakė (tomas 1, b. l. 88), kad mama su ranka jai daužydavo per galvą, rankas, kojas, nugarą. Šluota suduodavo. Jei priešindavosi, gaudavo atgal. Dar yra mušusi su diržu, šatra, bet tokie atvejai buvo retesni. Dar prisimena atvejį, kai skuto bulves, garsiai paklausė, ar gerai nuskuto bulves. Mamai nepatiko pasakymas, tada mama sudavė, tik neprisimena, kur tada jai trenkė. Visada, kai ją muša, ji stengiasi susiriesti į kamuoliuką, tai ne visada gali prisiminti, kur jai trenkia. Stengiasi visada saugoti galvą ir veidą. Mama ne kartą jai į nugarą su šluota duodavo. Nepamena tikslių aplinkybių, nes tokių kartų būdavo ne vienas. Trenkdavo į galvą, veidą, nugarą. Kai klūpojo su plyta, reikėjo ją laikyti iškėlus. Ji prasivardžiuodavo, sakė, kad bus ,,nusivalkiusi". Sakydavo visada, kad atiduos į Vaikų globos namus. Negali tiksliai suskaičiuoti, kiek kartų yra ją mušusi, labai daug kartų, 10 kartų gal būdavo per savaitę. Net buvo atvejų, kai dėl trenkimo šluota sulūžo. Niekam nepasakojo, kad mama su ja taip elgiasi, nes bijodavo, kad jei pasakys, tai atims brolius ir išveš į Vaikų namus. Kai parodė plaukus draugei L., ji tada sakė ,,arba pasakyk tu, arba aš". Net ir tada nebūtų nieko sakiusi apie tai, ką mama daro, bet L. padėjo.

2017-10-24 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), butas, įvykio vietos apžiūros metu paimtas plaukų kuokštas (tomas 1, b. l. 30-36).

Kaltinamoji I. P. savanoriškai pateikė žirkles (tomas 1, b. l. 37).

Daiktų apžiūros metu apžiūrėti plaukų kuokštas ir žirklės (tomas 1, b. l. 38-39). Po apžiūros daiktai perduoti saugoti Telšių apskrities VPK Kelmės r. PK pareigūnui (tomas 1, b. l. 40-42).

Pagal Baudžiamojo kodekso 163 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku. Pagrindinis šios nusikalstamos veikos objektas, apibūdinantis jos specifiškumą, yra vaikas ir šeima, atsakyti už šią nusikalstamą veiką gali tik specialus subjektas – tėvas, motina, globėjas, rūpintojas arba kitas teisėtas vaiko atstovas; veika įvardyta kaip piktnaudžiavimas turimomis teisėmis (pareigomis) fiziškai ar psichiškai gniuždant vaiką, paliekant jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgiantis su vaiku; kaltė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, kuri suponuoja savo elgesio su vaiku pavojingo pobūdžio suvokimą ir norą taip veikti. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimu paprastai pripažintini nevienkartinio pobūdžio tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų veiksmai (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-474-489/2016). Kita vertus, vaiko mušimas ar kitokie tikslingi veiksmai, sukeliantys jam fizinį skausmą, patys savaime rodo nusikalstamą jų pobūdį.

Kaltinamoji I. P. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino kaltę pagal pareikštą kaltinimą, ji pripažino sudavusi smūgius savo dukrai M. ranka, šluotos kotu į įvairias kūno vietas, taip pat pripažino spyrusi dukrai, tempusi už plaukų, bausdavusi klupdydama ant žemės, nukirpusi plaukų kuokštą, įvairiai vadinusi dukrą, sakiusi, kad išsiųs ją augti į vaikų namus ir kitaip. Kaltinamoji I. P. nurodė nepastebėjusi, kad ji nuskėlė dantį dukrai, tačiau nukentėjusioji nuosekliai aiškina, kad jai valantis dantis šepetėliu, mama sudavė per ranką su šluotos kotu ir tuo metu nuo sutrenkimo nuskilo dantis. Danties nuskilimas patvirtintas specialisto išvada. Kaltinamoji sutiko, kad dėl jos veiksmų M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Be pačios kaltinamosios paaiškinimų, jos kaltę įrodo specialisto išvada, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, ekspertizės aktas.

Teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji I. P., būdama atsakinga už savo vaiko M. P., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjimą ir priežiūrą, privalėdama užtikrinti aplinką, kurioje vaikas galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti, turėdama pareigą užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.248 straipsnio 2 dalis, 3.271 straipsnio 1 dalies 1 punktas), privalėdama užtikrinti vaiko teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. priimtame Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, tai yra, sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, piktnaudžiavo savo kaip motinos teisėmis ir pareigomis fiziškai ir psichiškai gniuždydama vaiką, tai yra, laikotarpiu nuo apie 2010-07-07 iki 2017-10-23, tiksliau nenustatytu laiku, gyvenamosiose vietose, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sistemingai, tiksliai nenustatytą skaičių kartų naudojo prieš M. P. fizinį smurtą – sudavė jai smūgius rankomis, kojomis, šluotos kotu, diržu, šatra į įvairias kūno vietas, tampė už plaukų, taip sukeldama jai fizinį skausmą ir padarydama kūne sužalojimus, be to, sistemingai ant M. P. šaukė, vadino ją necenzūriniais žodžiais, debile, daune, nevykėle, klupdydavo kampe ant kelių, liepė atsiklaupusiai virš galvos laikyti plytą, grasino padaryti invalide, grasino, kad jos kaip vaiko atsisakys, atiduos į vaikų globos namus, grasino sudeginti, nuskusti plaukus ir žirklėmis nukirpo didelę dalį plaukų, taip psichiškai gniuždė M. P., paskutinius kartus: 2017 m. rugsėjo mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, M. P. valantis dantis, šluotos kotu trenkė jai į ranką, taip nuskėlė jai dantį bei sukėlė fizinį skausmą; 2017 m. rudenį, bet ne vėliau kaip 2017-10-22, tiksliau nenustatytu laiku, šluotos kotu trenkė į ausį ir į koją, taip sukėlė jai fizinį skausmą; 2017-10-22, apie 19.00 – 20.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, ranka trenkė du kartus per galvą, šepečio kotu sudavė į ranką, tampė už plaukų, spyrė ne mažiau du kartus į kojas, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir smurto naudojimo metu ant žemės gulinčiai M. P. padarė sužalojimą – odos nubrozdinimą nugaroje, taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą, be to, grasino sudeginti, nuskusti plaukus, grasino, kad jos kaip vaiko atsisakys, atiduos į vaikų globos namus ir naktį iš 2017-10-22 į 2017-10-23, tiksliau nenustatytu laiku, žirklėmis nukirpo didelę dalį M. P. plaukų ir dėl psichotraumuojančio ilgalaikio fizinio ir emocinio smurto I. P. sukėlė savo artimam giminaičiui – vaikui M. P. – adaptacijos sutrikimus F43.2 ir taip nesunkiai sutrikdė jos sveikatą. Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo savo dukrai I. P. veiksmai atitinka Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto dispoziciją. Dėl piktnaudžiavimo motinos teisėmis ir pareigomis, fiziškai ir psichiškai gniuždant dukrą, dėl kaltinime išvardinto ilgalaikio fizinio ir emocinio smurto kaltinamosios I. P. veiksmai atitinka Baudžiamojo kodekso 163 straipsnio dispoziciją.

Iš kaltinimo išjungtina aplinkybė, kad 2017-10-22 dieną I. P. smurtavo prieš dukrą būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Apsvaigimas nuo alkoholio nėra įrodytas pakankamais ir neginčijamais įrodymais.

Prie bylos yra pridėti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: plaukų kuokštas, paimtas įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b.l. 33); žirklės, kurias savanoriškai pateikė kaltinamoji I. P. (t. 1, b. l. 37), saugomi Telšių apskrities VPK Kelmės PK, bei pridėta DVD laikmena su nukentėjusiosios M. P. ir liudytojos L. R. apklausų vaizdo ir garso įrašais, laikoma prisegta prie I tomo bylos viršelio. Baigus nagrinėti bylą plaukų sruoga ir žirklės yra sunaikintini, o DVD laikmena paliktina prie bylos.

Kaltinamosios I. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Byloje yra gautas D. M. prašymas leisti jai laiduoti už dukrą I. P. dėl veikų, numatytų BK 163 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Mano, kad ji turės galimybę daryti dukrai teigiamą įtaką ir I. P. daugiau nepadarys nusikalstamų veikų. Teismas pripažįsta, kad D. M., pretendentė tapti laiduotoja, yra nepriekaištingos reputacijos asmuo.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. LAT formuoja teismų praktiką, kad taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (LAT nutartys Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Kaltinamoji I. P. formaliai atitinka BK 40 str. 2 dalyje išdėstytus reikalavimus, nes ji anksčiau yra neteista, nebausta administracine tvarka, visiškai pripažino kaltę pagal BK 163 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą; tačiau turi būti įvertintos ir jos padarytos nusikalstamos veikos bei veikų pavojingumas. Teismas atsižvelgia į tai, kad I. P. nusikalstamą veiką darė labai ilgą laiką, apie septynerius metus, jos veika buvo daroma prieš mažametę dukrą, jos ilgalaikio psichotraumuojančio fizinio ir emocinio smurto pasekmė yra vaikui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamosios veika buvo pavojingesnė už tipinę veiką, kuri būtų vienkartinio pobūdžio. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pretendentė tapti laiduotoja D. M., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad I. P. yra nekalta, kad nepilnametis vaikas negerai elgėsi, dėl to vykdavo konfliktai dukters šeimoje. Taip pat D. M. nežinojo, kad jos dukra I. P. jaučiasi kalta, kad pripažįsta kaltę. Iš jos pasisakymo matyti, kad D. M. nežino, kokį nusikaltimą jos dukra kaltinama padariusi. Tai įrodo, kad pretendentė tapti laiduotoja su kaltinamąja artimai nebendrauja.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamoji I. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltę neigė, ir savo kaltę pripažino tik teisiamojo posėdžio metu. Nežiūrint kaltų veiksmų pripažinimo, kaltinamoji I. P. toliau pyksta ant dukros, save teisina esą netinkamu dukters elgesiu. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad I. P. yra susiformavusi asmenybė, ji darydama nusikalstamą veiką, labai dažnai bendravo su mama D. M. ir tai jos nesustabdė nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl mažai tikėtina, kad šiuo metu kaltinamosios mama D. M., su kuria kaltinamoji kartu negyvena, o tik bendrauja (bendrauja dažnai, tačiau neatvirai), galėtų paveikti kaltinamosios elgesį.

Teismo nuomone, nėra pagrindo kaltinamąją I. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jai turi būti skiriama BK 163 straipsnio ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta bausmė. Kaltinamosios ir jos gynėjos prašymas dėl atleidimo nuo atsakomybės ir atidavimo pagal laidavimą yra netenkintinas.

Kaltinamoji I. P. padarė du apysunkius nusikaltimus, kurie yra baigti, padaryti tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kad BK 138 straipsnio 2 dalis numato tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą, todėl ši bausmė skiriama kaltinamajai.

Kaltinamoji I. P. yra neteista, nebausta, pripažino kaltę, gailisi, todėl jai skirtina negriežta laisvės atėmimo bausmė ir yra taikytinas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Kaltinamoji kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu, todėl jai skiriama bausmė jam mažintina 1/3 ( BK 64 ¹ str.). Kaltinamajai skirtini įpareigojimai atsiprašyti nukentėjusiosios, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes ji smurtavo prieš šeimos narį. Už dvi padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajai skiriamos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, nes yra idealioji nusikaltimų sutaptis.

Kaltinamoji I. P. buvo laikinai sulaikyta nuo 2017-10-23 15.25 val. iki 2017-10-24 16.35 val. (tomas 1, b. l. 151-155), šios dvi dienos yra įskaitytinos į paskirtą bausmę.

Kaltinamajai I. P. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 – 308 straipsniais,

nusprendė:

I. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams; pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-10-23 15.25 val. iki 2017-10-24 16.35 val., t. y. dvi dienas laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 6, 8, punktais laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigoti per 15 kalendorinių dienų nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovui, atsiprašyti nukentėjusiosios M. P., įpareigoti per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją įvykdyti per 8 mėnesius.

Kardomąją priemonę I. P. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- plaukų kuokštą, žirkles, saugomus Telšių apskrities VPK Kelmės PK (t. 1, b. l. 41-42) sunaikinti;

- DVD laikmeną su nukentėjusiosios M. P. ir liudytojos L. R. apklausų vaizdo ir garso įrašais, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Išaiškinama, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, jame turi būti pasisakyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka (BPK 313 straipsnis).