- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-09
- Bylos Nr.
- ATP-494-175/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00353-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Pažeidėjas
- A. Z.
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Z. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-04-13 nutarimu A. Z. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. ir nubausta 868 Eur bauda. A. Z. nubausta už tai, kad dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), veikiančios (duomenys neskelbtini), direktore ir būdama darbdaviu, nuo 2016-01-19 iki 2016-01-30 leido dirbti įmonėje darbuotojai E. S., su kuria, jai nežinant, buvo nutraukta darbo sutartis, tokiu būdu leido E. S. dirbti nelegaliai.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde A. Z. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-04-13 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantė nesutinka, kad jos elgesyje buvo nelegalaus darbo organizavimo ar vykdymo požymių. Teismas netinkamai suprato nelegalaus darbo esmę ir požymius, įtvirtintus teisės aktuose bei teisminėje praktikoje; teismas, nagrinėdamas bylą dėl netinkamo nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, suvokimo, dėmesį skyrė šalutiniams, su nelegalaus darbo vykdymu nesusijusiems, klausimams (darbo užmokesčio mokėjimui, aktų sudarymui, pravaikštų fiksavimui); teismas visiškai netinkamai interpretavo byloje esančius objektyvius duomenis. Be to, buvo nukrypta nuo įrodinėjimo pareigos paskirstymo administracinio teisės pažeidimo bylose. Nagrinėjamoje byloje teismas turėjo kruopščiai įvertinti, ar A. Z. elgesyje yra Darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. 1 p., 2 p. numatyti nelegalaus darbo požymiai. Tačiau buvo atliktas neišsamus įrodymų tyrimas bei nevisapusiškas jų įvertinimas.
Skunde nurodoma, kad darbo sutartis su buhaltere E. S. buvo sudaryta dar 2014-08-29, o darbuotoja pradėjo dirbti nuo 2014-09-01. VSDFV apie darbo santykių, o kartu ir socialinio draudimo, pradžią buvo pranešta 2014-08-29. Taigi, darbo santykių metu nebuvo jokių DK 98 str. įtvirtintų nelegalaus darbo požymių, apeliantė niekada nesiekė slėpti darbo santykių su buhaltere fakto. 2015-12-29 E. S. pateikė prašymą atleisti iš darbo be svarbių priežasčių (DK 127 str. 1 d.). Darbuotoja prašė ją atleisti nuo 2015-12-31. Kaip teismo posėdyje paaiškino apeliantė ir nepaneigė E. S., darbuotojai buvo nurodyta, kad ji, kaip buhalterė, privalo pabaigti bei perduoti darbus, todėl jai reikės dirbti tiek, kiek numato DK 127 str. 1 d. – 14 darbo dienų. Taigi, faktinė darbuotojos atleidimo iš darbo diena pagal pirminį susitarimą turėjo būti būtent 2016-01-18. Pastebėtina, kad teismas šioje vietoje neteisingai nurodė, kad darbo pabaigos data buvo numatyta nepraėjus reikalaujamam 14 dienų terminui, o tai rodo, kad įrodymai buvo tiriami aplaidžiai ir skubotai, nes nuo 2015-12-29 iki 2016-01-18 yra 14 darbo dienų. Laikotarpyje nuo 2015-12-29 iki 2016-01-18 darbų perdavimas nevyko sklandžiai, pareiškėja nevykdavo į darbą, jai buvo žymimos pravaikštos. Tarp E. S. ir pareiškėjos kilo konfliktas dėl netinkamo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo, t. y. A. Z. nurodė, kad neatleis darbuotojos iš darbo ir neišmokės darbo užmokesčio iki tol, kol ši nepabaigs ir neperduos buhalterinių darbų bei dokumentų. Net ir po 2016-01-18 pareiškėja ir darbuotoja puikiai suprato, kad darbo santykiai pagal 2014-08-29 darbo sutartį tęsiasi ir toliau, o VSDFV apie darbuotojos atleidimą iš darbo 2016-01-18 nebuvo pranešta.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo neneigianti to fakto, kad po 2016-01-18 buhalterė E. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai atliko tam tikrus darbus, kurie daugiausiai buvo susiję su ataskaitų, deklaracijų teikimu už ankstesnius laikotarpius, t. y. nepadarytų darbų pabaigimu. Byloje esanti medžiaga (elektroninio susirašinėjimo išrašai, telefoninių skambučių išklotinės) rodo, kad buhalterė užbaiginėjo darbus po 2016-01-18 ir galutinai juos baigė tik 2016-01-30 atvykusi į darbo vietą ne darbo dieną. Kad darbo santykiai tęsėsi ir po 2016-01-18, yra nustatyta byloje esančiais įrodymais. Šiuo atveju vienintelis netikslumas, kurio pagrindu institucija ir teismas padarė išvadą dėl E. S. tariamo nelegalaus darbo nuo 2016-01-18 iki 2016-02-01 buvo tas, kad apeliantė, neturėdama patirties spręsti tokius klausimus, 2016-02-01 teikdama pranešimą VSDFV nurodė netinkamą E. S. atleidimo iš darbo datą: ne 2016-02-01, o 2016-01-18. Iš to seka išvada, kad faktiškai laikotarpiu nuo 2016-01-18 iki 2016-02-01 darbuotoja buvo socialiai drausta ir, jei tame laikotarpyje būtų įvykęs, pavyzdžiui, nelaimingas atsitikimas, darbuotoja būtų turėjusi visas garantijas. Pažymima, kad darbo sutartyje, pateiktoje teismui, nėra abiejų šalių parašo, patvirtinančio darbo sutarties nutraukimą būtent nuo 2016-01-18. Teismas šiuo atveju neteisingai nustatė, kad apeliantė, nutraukusi darbo sutartį su E. S. šiai nežinant, ir toliau leido jai dirbti be darbo sutarties, o toks darbas laikytinas nelegaliu. Teismo išvada dėl darbuotojos nežinojimo apie darbo santykių tęsimą paneigiamos byloje esančiais įrodymais, o išvada dėl pranešimo apie darbo santykių pabaigą iš viso yra nesuprantama. VSDFV buvo pateiktas vienintelis pranešimas 2SD (ne tikslinimas), informuojantis, jog baigėsi E. S. darbo santykiai, kas reiškia, jog iki šio pranešimo pateikimo dienos darbuotoja neprarado garantijų į socialinį draudimą.
Skunde pabrėžiama, kad institucija turėjo pateikti neabejotinus įrodymus, pagrindžiančius apeliantės kaltę padarius vieną grubiausių darbo santykiuose pažeidimų. Institucija apsiribojo tik formaliu dokumentų pateikimu ir įrodymais, kad nuo 2016-01-18 iki 2016-02-01 E. S. atliko darbo funkcijas, tačiau net nebuvo įsitikinta, ar laikotarpyje nuo 2016-01-18 iki 2016-02-01 buvo socialiai drausta. E. S. draudiminis laikotarpis baigėsi 2016-02-01 ir ši aplinkybė patvirtinta rašytiniais įrodymais. Neteisingai nurodyta E. S. atleidimo iš darbo diena, ne 2016-02-01, o 2016-01-18, yra mažareikšmė techninė klaida, kurios pagrindu institucija, pakankamai neįsigilinusi į situaciją, inicijavo administracinės nuobaudos taikymo procesą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus vedėjas prašo palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-04-13 nutarimą ir atmesti A. Z. skundą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ str. 1 d. darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. DK, reglamentuojančio darbo teisinius santykius, 98 str. 1 d. nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: yra DK 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ str. 1 d. 1, 2, 3 ir 5 p. nustatytų reikalavimų.
Skundžiamu nutarimu A. Z. pagal ATPK 41³ str. 1 d. buvo nubausta už tai, kad nuo 2016-01-19 iki 2016-01-30 leido dirbti įmonėje darbuotojai E. S., su kuria, jai nežinant, buvo nutraukta darbo sutartis, tokiu būdu E. S. leido dirbti nelegaliai. Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. Z. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, yra teisingos, pagrįstos ir motyvuotos, atitinkančios faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo principų nepažeidė, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytoją, betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl apeliantės kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bylos duomenimis įrodyta, jog A. Z., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, nutraukusi darbo sutartį su E. S. šiai nežinant, leido jai ir toliau dirbti bendrovėje ir tokiais veiksmais pažeidė DK 93 str., 98 str. 1 d. 1, 2 p. nuostatas. Tokie A. Z. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip atitinkantys ATPK 41³ str. 1 d. sudėtį.
Skunde A. Z. neneigia fakto, kad E. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2016-01-30. Tačiau A. Z. tvirtina, kad, priešingai, negu konstatuota skundžiamame nutarime, E. S. dirbo legaliai, nes darbo sutartis su ja buvo nutraukta 2016-02-01 ir apie tai pranešta VSDFV. Pranešime VSDFV buvo padarytas rašymo apsirikimas, nurodyta neteisinga atleidimo data – 2016-01-08 – todėl teismas, pasak apeliantės, dėl to padarė neteisingas išvadas. Ši A. Z. versija nėra nauja, ji buvo keliama ir nagrinėjant bylą apylinkės teisme. Apylinkės teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai šią versiją vertino kritiškai, kaip gynybinę taktiką siekiant išvengti atsakomybės. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė pakankamai išsamius motyvus, kodėl atmeta A. Z. paaiškinimus ir su jais aukštesnysis teismas sutinka. Remiantis VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus raštu (b. l. 6) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos E. S. darbo pabaiga yra 2016-01-18, pranešimas pateiktas 2016-02-01. Direktorės 2015-12-29 įsakyme darbo santykių su E. S. pabaiga nurodyta 2016-01-18. Darbo sutartyje, su E. S. sudarytoje 2014-08-29, darbo sutarties nutraukimo data nurodyta 2016-01-18, nutraukimo pagrindas – DK 127 str. 1 d. Paminėti duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad darbo teisiniai santykiai su E. S. baigėsi 2016-01-18, ši atleidimo data nurodyta ir A. Z. teiktame pranešime VSDFV. Šiuo aspektu pažymima, kad A. Z., apklausiama teismo posėdyje, tvirtino, jog duomenis Sodroje dėl atleidimo tikslino vasario 1 d. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Sodrai yra pateiktas tik vienas pranešimas apie E. S. atleidimą, kuriame nurodyta atleidimo data -2016-01-18. Priešingai, negu teigiama skunde, pranešime VSDFV nurodyta E. S. atleidimo iš darbo data negali būti laikoma mažareikšme technine klaida, kadangi tokia pati data nurodyta ir jau paminėtuose dokumentuose, susijusiuose su darbo teisinių santykių nutraukimo įforminimu.
Žemesnės instancijos teismas
Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutarime pakankamai motyvuotai pasisakyta dėl A. Z. kaltės padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutarimą pirmosios instancijos teismas vertino ne tik pačios A. Z. paaiškinimus, kuriuose jis teigė suklydusi pranešime VSDFV nurodydama neteisingą E. S. atleidimo datą, bet ir nelegaliai dirbusios E. S. paaiškinimus, byloje surinktus, taip pat ir A. Z. pateiktus rašytinius duomenis, atsižvelgė į pačią įvykio situaciją (tarp A. Z. ir E. S. buvo kilęs konfliktas dėl nesumokėto darbo užmokesčio). Šių įrodymų visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotas, ištirtais įrodymais pagrįstas išvadas, su kuriomis nesutikti aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Apeliantės skunde dėstomi argumentai byloje nustatytų faktinių aplinkybių nepaneigia ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas padarė neteisingas, byloje surinktiems įrodymams prieštaraujančias išvadas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuojama, kad Alytaus rajono apylinkės teismas, pripažindamas A. Z. kalta padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas aiškino ir taikė tinkamai, procesinių pažeidimų nepadarė. Nuobauda paskirta teisinga. Naikinti skundžiamą nutarimą ar jį keisti pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., 302¹³ str.,
nutaria:
palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarimą nepakeistą ir A. Z. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.