- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-06-22
- Bylos Nr.
- e1-2289-836/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22260-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Kaltinamasis
- A.B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Gintaro Jakšto pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:
A.B., asmens kodas (-), gimęs (-), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (-), teistas: 2020 m. kovo 16 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis A. B., 2023 m. birželio 18d., apie 12.19 val., namų, esančių (-), tarpduryje, tyčia, su mobilaus ryšio telefonu, vieną kartą sudavė savo šeimos narei - sugyventinei G. K. į veidą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kartu su sugyventine G. K. gyvena ir veda bendrą ūkį apie 3 metus, turi vieną bendrą dukterį. 2023-05-18, dienos metu, tikslaus laiko neatsimena, gali būti kaip nurodyta įtarime, jis ir G. su jų mažamete dukra buvo kieme. Abu buvo blaivūs. Tarp jo ir G. kilo žodinis konfliktas dėl asmeninių priežasčių. Jis kalbėjo telefonu su draugu ir G. pažįstamą pavadino "myžniumi". G. girdėjo ir įsižeidė bei ranka sudavė per jo ranką, dėl to, ant žemės nukrito mobilaus ryšio telefonas. Jis jokio skausmo nejautė. G., laikydama jų dukrą ant rankų, nuėjo į namus, o jis supykęs dėl tokio sugyventinės elgesio, ėjo paskui ją. G. įėjusi į vidų, jam prieš veidą uždarė lauko duris. Jis atidarė duris ir G., stovint tarpduryje, rankoje laikydamas telefoną, juo vieną kartą sudavė G. per veidą. Sugyventinė pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus ir parašys pareiškimą. Tuo metu jis buvo labai supykęs ant sugyventinės ir jam pasirodė, kad G. papurtė jų dukrą, todėl pats pirmas paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir apie tai pranešė. Į namus atvyko policijos pareigūnai ir medikai, kurie apžiūrėjo dukrą, tačiau jokių sužalojimų nerado. G. pareigūnams pranešė, kad jis prieš ją smurtavo. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, G. atsiprašė, ateityje pažada daugiau taip nesielgti.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
G. K. pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad 2023-06-18 apie 12.19 val., namo, esančio (-)., kieme, tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas. Ji grįžo į namus ir uždarė duris, o sugyventinis atėjęs paskui ją, jėga atidarė lauko duris ir rankoje laikytu telefonu, vieną kartą sudavė jai į veidą, dėl to, jai buvo sukeltas fizinis skausmas.
Nukentėjusioji G. K. nurodė, kad 2023-06-18 apie 12.19 val., namo, esančio (-)., kieme, tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas, kadangi sugyventinis kalbėdamas telefonu jos pažįstamą išvadino "myžniumi". Ji susinervinusi uždarė sugyventiniui palei veidą lauko duris, o šis jėga atidarė jas ir rankoje laikytu telefonu, vieną kartą sudavė jai į veidą, dėl to, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji pasakė sugyventiniui jog iškvies policiją, tačiau šis kerštaudamas pirmas paskambino ir pranešė, kad ne va ji skriaudžia ir tampo jų mažametę dukrą. Ji savo vaiko tikrai neskriaudė.
Nukentėjusioji G. K. papildomos apklausos metu patvirtino savo duotus parodė ir papildė, kad su A. B. kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie 2-3 metus. Turi bendrą dukrą. Visi trys gyvena jos tėvams priklausančiame name. Konflikto metu dukra nesuprato kas įvyko tarp jos ir sugyventinio, ji neverkė, sugyventinis mergaitės neužgavo. Į namus buvo atvykę medikai, kurie apžiūrėjo dukrą ir jokių sužalojimų nenustatė, jos medikai neapžiūrėjo.
Specialisto išvadoje Nr. G 1213/2023 (02) nurodyta, kad G. K. išorinių sužalojimų nenustatyta, sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuotinas. Apžiūros pas specialistą metu, tiriamoji patvirtino aplinkybes dėl suduoto smūgio.
Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra namas, esantis (-). Nurodyti telefono "Redmi 9" požymiai. Paimtas telefonas.
Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad ant nukentėjusiosios veido, kairėje pusėje, palei nosį, matosi nežymus paraudimas, daugiau akivaizdžių sužalojimų nepastebėta.
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad atvykus adresu (-)., G. K. nurodė, kad sugyventinis A. B. trenkė jai vieną kartą su telefonu į veidą, dėl ko ji jautė fizinį skausmą.
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota moteris – G. K. parodė, kad sugyventinis jai vieną kartą telefonu trenkė per veidą ir ji jautė fizinį skausmą.
Tarnybiniame pranešime dėl atlikto darbo nurodyta, kad G. K. paaiškino, kad su sugyventiniu gyvena apie tris metus ir 2023-06-18, apie 12.19 val., sugyventinis jai vieną kartą telefonu trenkė per veidą ir ji jautė fizinį skausmą. Įvykį matė mažametė dukra, kuri tuo metu buvo motinai ant rankų. Ant A. K. veido jokių sužalojimų nesimatė, tik paraudimas.
Tarnybiniame dėl fiksuotų įvykių nurodyta, kad patikrinus Policijos registruojamų įvykių registre duomenis nustatyta, kad 2023-06-18 12.23 val. gautas pranešimas, kad sugyventinė supurtė vaiką, nes verkė, nuolat šaukia ant dukros 1 metų 3 mėnesių. Pokalbio metu girdėjosi, kaip moteris sakė, kad vyras apsvaigęs nuo narkotikų ir nusikalba. Daugiau informacijos nesuteikė, padėjo ragelį, perskambinti neįmanoma. Pranešėjo duomenys ir telefono numeris iš kurio gautas pranešimas nenurodyti. Dėl įvykio surinkta medžiaga Nr. M-1-01-36903-23 aplinkybių patikslinimui. Daugiau PRĮR pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje tarp A. B. ir G. K. neužfiksuota.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.
Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltę dėl smurtavimo nukentėjusiosios atžvilgiu patvirtina nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada, apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Tai yra kaltinamasis A. B., 2023 m. birželio 18d., apie 12.19 val., namų, esančių (-)., tarpduryje, tyčia, su mobilaus ryšio telefonu, vieną kartą sudavė savo šeimos narei - sugyventinei G. K. į veidą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sugyventinę, jos atžvilgiu panaudodamas fizinį smurtą ir sukeldamas skausmą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, todėl kaltinamasis turi būti nubaustas.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Paskelbus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutinka.
Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis teistas, bausmę atlikęs, administracine tvarka baustas, nedirba, Psichikos sveikatos grupėje, Priklausomybės ligų įskaitoje nėra įrašytas. Atsižvelgęs į tai, bei įvertinęs jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą laisvės apribojimo bausmę, mažesnio nei vidutinio dydžio be intensyvios priežiūros. Teismas sprendžia, kad labiausiai bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte, 4 punkte: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Civilinio ieškinio byloje nepareikšta. Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
A.B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos kaltinamasis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.