Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-09-03 · Civilinė byla Nr. 2S-880-340/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-03
Bylos Nr.
2S-880-340/2009
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-05167-2009-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jan Maciejevski
Ieškovas
VĮ Valstybės turto fondas
Atsakovas
K. J., S. K.
Kategorijos
  • 94.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 95.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-880-340/09Teisminio proceso Nr. 2-01-3-05167-2009-6Procesinio sprendimo kategorija: 94.2.2; 95.4; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. rugsėjo 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,kolegijos teisėjų R. Janovičienės, A. Maciejevskio,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo VĮ Valstybės turto fondas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovo VĮ Valstybės turto fondas ieškinį atsakovėms K. J. ir S. K. dėl nuostolių priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės S. K. 2 459,26 Lt, o atsakovės K. J. 2 094,02 Lt nuostolių atlyginimui, bei priteisti iš atsakovių 5 procentus metinių palūkanų už teismo priteistas sumas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2009-04-22 nutartimi atsisakė priimti ieškovo VĮ Valstybės turto fondas ieškinį atsakovėms K. J. ir S. K.. Teismas konstatavo, jog ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovės K. J. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o atsakovės S. K. gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Ieškovas pateikė ieškinį pagal vienos iš atsakovių deklaruotą gyvenamąją vietą. Teismas konstatavo, jog ieškovo reikalavimai kildinami iš skirtingų nuomos sutarčių, materialiniai teisiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovių nėra susiję, atsakovės neturi bendros pareigos ieškovui. Teismas padarė išvadą, kad K. J. ir S. K. negali būti pripažįstamos procesinėmis bendrininkėmis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės S. K. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl ginčas dalyje dėl atsakovės S. K. yra nagrinėtinas Raseinių rajono apylinkės teisme.

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-04-22 nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog ieškinį pareiškė dviems atsakovėms pagal vienos iš atsakovių deklaruotą gyvenamąją vietą, kadangi ieškinio reikalavimai kyla iš identiškų nuomos sutarčių ir tuo pačiu materialiniu teisiniu pagrindu, remiantis tais pačiais įrodymais; nekilnojamasis turtas, dėl kurio naudojimo pareikštas ieškinys, taip pat yra Vilniaus mieste, todėl ieškovo pareikšti reikalavimai yra vienarūšiai ir ieškinys atitinka CPK 43 str. 1 d. 2 p. nurodytus neprivalomojo bendrininkavimo kriterijus. Be to šį ieškinį galima išspręsti greičiau ir ekonomiškiau nei dvi bylas. Teismas, neatsižvelgė į civilinio proceso tikslus ir šalių interesus. Nurodo, jog teismas, konstatavęs, kad tik vienos iš atsakovių atžvilgiu ieškinys turėtų būti reiškiamas kitame teisme, atsisakė priimti visą ieškinį, tačiau, apelianto nuomone, tokiu atveju turėjo reikalavimus išskirti į atskiras bylas ir tinkamai pagal teismingumo taisykles pareikštą reikalavimą nagrinėti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė S. K. prašo atskirąjį skundą atmesti. Sutinka su Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-04-22 nutartyje išdėstytais argumentais. Pažymi, jog ieškovas siekia ginčą spręsti ir taupyti silpnesniosios šalies sąskaita, t. y. bylą nagrinėti Vilniaus miesto teisme, o ne pagal atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą Raseinių rajono apylinkės teisme.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė K. J. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-04-22 nutartyje išdėstyti argumentai dėl ieškinio priėmimo atsisakymo yra pagrįsti, o apelianto argumentai nepagrįsti ir neteisėti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas iš dalies tenkinamas.

Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio priėmimo klausimą, iš dalies neteisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį reglamentuojančias civilinio proceso normas.

Ieškinys gali būti pareiškiamas bendrai keliems atsakovams, jeigu ieškinio dalykas yra to paties pobūdžio reikalavimai arba įsipareigojimai, pagrįsti ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas (neprivalomas bendrininkavimas) (CPK 43 str. 1 d. 2 p.). Kolegijos vertinimu, apeliantas netinkamai aiškina šią normą. Apeliantas nurodo, jog kadangi ieškinio reikalavimai kyla iš identiškų nuomos sutarčių ir tuo pačiu materialiniu teisiniu pagrindu, remiantis tais pačiais įrodymais; nekilnojamasis turtas, dėl kurio naudojimo pareikštas ieškinys, taip pat yra Vilniaus mieste, todėl ieškovo pareikšti reikalavimai yra vienarūšiai ir ieškinys atitinka CPK 43 str. 1 d. 2 p. nurodytus neprivalomojo bendrininkavimo kriterijus. Kaip matyti iš ieškinio turinio, nors reikalavimas yra iš identiško pobūdžio nuomos sutarčių, tačiau sutartys su atsakovėmis buvo atskiros, dėl skirtingų gyvenamųjų patalpų, skirtinguose namuose – (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), todėl nagrinėjamu atveju byloje negali būti konstatuotas neprivalomas procesinis bendrininkavimas. Atsižvelgiant į išdėstytą atmestini apelianto argumentai dėl proceso ekonomiškumo, kaip nepagrįsti. Kolegija sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą teiginiu, jog apeliantas siekia ginčą spręsti ir taupyti silpnesniosios šalies sąskaita, t. y. bylą nagrinėti Vilniaus miesto teisme, o ne pagal atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą Raseinių rajono apylinkės teisme.

Kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad tik vienos iš atsakovių atžvilgiu ieškinys turėtų būti reiškiamas kitame teisme, turėjo reikalavimus išskirti į atskiras bylas ir tinkamai pagal teismingumo taisykles pareikštą reikalavimą nagrinėti. Vadovaujantis CPK 137 str. 2 d. 2 p. konstatuotina, jog ieškinys tik dalyje, dėl reikalavimų atsakovei S. K., neteismingas Vilniaus m. 1 apylinkės teismui ir atsisakytinas priimti; kitoje dalyje – dėl reikalavimų K. J., teismingas Vilniaus m. 1 apylinkės teismui ir spręstinas klausimas dėl ieškinio šioje dalyje priėmimo.

Civilinio proceso kodekso teisės normų netinkamas aiškinimas yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį iš dalies ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo priimti ieškinį atsakovei K. J. panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui ieškinio šioje dalyje priėmimo klausimui nagrinėti iš naujo, kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė T. ŽukauskienėTeisėjai R. JanovičienėA. Maciejevski