Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Panevėžio sveikatingumo, kultūrizmo ir fitneso klubo „Hermis“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (tretysis suinteresuotas asmuo Panevėžio visuomenės sveikatos centras) dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas Panevėžio sveikatingumo, kultūrizmo ir fitneso klubas „Hermis“ (toliau – ir Klubas, pareiškėjas) skundu (t. I, b. l. 4–8) prašė panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2009 m. vasario 17 d. nutarimą Nr.12PS-6 (toliau – Nutarimas Nr.12PS-6) ir bylą nutraukti, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad Tarnyba skundžiamu nutarimu konstatavusi, jog byloje nėra duomenų, kad būtų padaryta žala vartotojams ir praleistas 6 mėnesių terminas baudai skirti, vadovaudamasi Produktų saugos įstatymo (toliau – ir PSĮ) 25 straipsniu, nutarė Klubui neskirti baudos. Pareiškėjo nuomone Tarnyba privalėjo nutraukti bylą nesant įstatymo pažeidimo, nes: 1) Produktų saugos įstatymas, Higienos norma HN123:2003 ir kiti minimi norminiai teisės aktai Klubui netaikomi; 2) galiojantys įstatymai Panevėžio visuomenės sveikatos centrui (toliau – ir Panevėžio VSC) nesuteikė teisės kontroliuoti Klubą, kuris yra visuomeninė organizacija, neteikianti paslaugų; 3) nei Panevėžio VSC, nei jo steigėja Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba (toliau - ir Valstybinė sveikatos priežiūros tarnyba) nėra kontroliuojančios institucijos pagal Produktų saugos įstatymą.

Vadovaudamasis Asociacijų įstatymo 14 straipsniu, kuriuo nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymo nenumatytais atvejais ir tvarka draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus, pareiškėjas teigė, kad Panevėžio VSC, tikrindamas visuomeninę organizaciją, veikė neteisėtai. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas šiuo atveju netaikytinas, nes tam, kad fizinis ar juridinis asmuo būtų administruojamas sveikatos priežiūros institucijų, jis privalo teikti paslaugas, tuo tarpu Klubas ūkine - komercine veikla neužsiima, todėl nėra Panevėžio VSC kontrolės objektas. Klubas įregistruotas 1996 m. birželio 5 d. kaip savarankiška, savaveiksmė, nepriklausoma visuomeninė organizacija, neteikianti vartotojams paslaugų, tenkinanti tik Klubo narių poreikius. Klubas yra atleistas nuo pajamų deklaravimo Valstybinei mokesčių inspekcijai. Ar juridinis asmuo yra ūkio subjektas, teikiantis paslaugas ar ne, sprendžia kitos valstybinės instancijos, o Panevėžio VSC šioje srityje turi tik teisę susipažinti su juridinio asmens registracijos dokumentais be teisės juos revizuoti. Panevėžio VSC nėra operatyvinės veiklos subjektas, todėl patikrinimas buvo neteisėtas, surašyti aktai neturi jokios įrodomosios galios.

Aplinkybė, kad Tarnyba iš Panevėžio VSC pateiktos medžiagos nenustatė nė vieno konkretaus vartotojo, kurio teises pažeidė Klubas, leidžia teigti, jog Tarnyba išnagrinėjo jai nežinybingą bylą. Be to, Nutarime nepasisakyta, ar Panevėžio VSC turi teisę surašyti protokolą pagal Produktų saugos įstatymą, ar ji yra kontroliuojanti institucija pagal šį įstatymą. Nutarime nepaaiškinta, kodėl bylą nagrinėja Tarnyba, jei tariamas administracinės teisės pažeidimas siejamas su Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 42 straipsnio pažeidimu.

Pareiškėjas teismo posėdyje prašė remtis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. įsiteisėjusiu sprendimu, kuriuo panaikintas sprendimas dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo.

Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 32–35) pažymėjo, kad Nutarimas Nr.12PS-6 priimtas išsamiai įvertinus visas bylos aplinkybes, laikantis teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjo skundo argumentai yra teisiškai nepagrįsti ir atmestini dėl šių motyvų:

1. Klubas nepagrįstai teigia, jog Produktų saugos įstatymas, Higienos norma 11N 123:2003 ir kiti susiję norminiai teisės aktai jam netaikomi. Produktų saugos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatytos tik dvi išimtys, kai jis netaikomas. Todėl šis įstatymas ir kiti su juo susiję teisės aktai taikomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims be išimties, tarp jų ir pareiškėjui- juridiniam asmeniui, kuris teikia į rinką sporto klubo paslaugas, siekiant užtikrinti, kad į rinką vartotojams būtų tiekiami tik saugios paslaugos.Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo 2008 m. spalio 10 d. protokolu Nr.26/08/26 nustatyta, kad Klubas verčiasi ūkine-komercine veikla - teikia sporto klubo paslaugas ne tik sporto klubo nariams, bet ir kitiems asmenims (anstolio atvykimo metu 13.45 val. Klube mankštinosi 4 asmenys, nuo 13.45 val. iki 14.20 val. į Klubo patalpas laisvai pateko 6 asmenys).

2. Pareiškėjo teiginiai, esą Panevėžio VSC ir Valstybinė sveikatos priežiūros tarnyba nėra kontroliuojančios institucijos pagal Produktų saugos įstatymą, todėl negalėjo kontroliuoti Klubą, taip pat nepagrįsti. Produktų saugos įstataymo 12 straipsnyje numatyta, jog šio įstatymo laikymąsi kontroliuoja Vyriausybės įsteigtos maisto ir ne maisto produktų saugos kontrolės institucijos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vyriausybė 2005 m. sausio 26 d. nutarimu Nr.93 nustatė, kad nuo 2005 m. vasario 1 d. kirpyklų, kosmetikos, tatuiruočių kabinetų, grožio salonų, soliariumų, baseinų, skalbyklų, pirčių, saunų, sporto klubų teikiamų paslaugų, apgyvendinimo paslaugų saugos kontrolės funkcijas atliks Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota įstaiga, o sveikatos apsaugos ministras, vykdydamas minėtą nutarimą, 2005 m. vasario 2 d. įsakymu Nr.V-72 įgaliojo Valstybinę veikatos priežiūros tarnybą ir jai pavaldžius visuomenės sveikatos centrus apskrityse vykdyti kirpyklų, kosmetikos, tatuiruočių kabinetų, grožio salonų, soliariumų, baseinų, skalbyklų, pirčių, saunų, sporto klubų teikiamų paslaugų, apgyvendinimo paslaugų saugos reikalavimų kontrolės funkcijas.

3. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Tarnyba išnagrinėjo jai nežinybingą bylą. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo nurodytas ATPK 42 straipsnis nustato tik fizinių, o ne juridinių asmenų administracinę atsakomybę, gi juridiniams asmenims ekonominės sankcijos už pavojingų paslaugų teikimą į rinką taikomos pagal Produktų saugos įstatymą.

4. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Tarnyba privalėjo nutraukti bylą dėl Klubo nesaugių sporto klubo paslaugų pateikimo į rinką nesant įstatymo pažeidimo. Paaiškino, kad Tarnyba, vadovaudamasi Produktų saugos 27 straipsnio 1 dalimi, išnagrinėjo bylą pagal Panevėžio VSC 2008 m. lapkričio 10 d. surašytą Produktų saugos įstatymo pažeidimo protokolą Nr.1 (toliau – ir Protokolas Nr.1) ir, ištyrusi įrodymus, konstatavo, kad Klubas pateikė į rinką pavojingus produktus - teikė sporto klubo paslaugas, kurios neatitiko produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, t.y. Klube buvo teikiamos sporto klubo paslaugos pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 123:2003 „Patalpų ir įrangos, skirtų kūno kultūrai ir sportui, higienos reikalavimai“ (toliau – ir HN 123:2003) 6, 7, 8, 28, 41 ir 42 punktų reikalavimus ir tuo Klubas pažeidė Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punkto reikalavimus. Tarnyba konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog būtų padaryta žala vartotojams. Nustačiusi, kad Panevėžio VSC pažeidimus Klube nustatė ir patikrinimo aktą Nr.11-467 surašė 2007 m. lapkričio 8 d., o Protokolas Nr.1 buvo surašytas tik 2008 m. lapkričio 11 d. ir kartu su patikrinimo medžiaga perduotas Tarnybai 2008 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. S (1.14)-1793, bei atsižvelgusi į tai, kad nėra įrodymų, jog Klubo pateiktomis į rinką paslaugomis buvo pakenkta vartotojo sveikatai ar atimta gyvybė, o pažeidimas nebuvo tęstinis, padarė išvadą, kad bauda turėjo būti paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo išaiškėjimo dienos, t.y., ne vėliau, kaip iki 2008 m. gegužės 8 d. Todėl, vadovaudamasi Produktų saugos įstatymo 23 straipsniu bei Tarnybos direktoriaus 2008 m. sausio 30 d. įsakymu Nr.1-169 patvirtinto Tarnybos darbo reglamento nuostatomis, Tarnyba konstatavo, kad baudos skyrimo terminas yra pasibaigęs.

Tretysis suinteresuotas asmuo Panevėžio visuomenės sveikatos centras su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime į skundą (t. II, b. l. 26–30) išdėstė šiuos argumentus:

1. Tarnyba, ištyrusi bylos medžiagą, Nutarime Nr.12PS-6 Klubo padarytus Produktų saugos įstatymo pažeidimus nustatė pagrįstai ir teisingai.

2. Dėl pareiškėjo teiginio, esą galiojantys įstatymai nesuteikia Panevėžio VSC teisės kontroliuoti Klubo veiklą, pasisakė, kad Panevėžio VSC, vykdydamas sporto klubų teikiamų paslaugų valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, vadovaujasi Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. vasario 2 d. įsakymu Nr.V-75 „Dėl įgaliojimų suteikimo vykdyti vartotojams teikiamų paslaugų atitikties numatytiems saugos reikalavimams kontrolės funkcijas" (toliau – ir SAM 2005 m. vasario 2 d. įsakymas Nr.V-72), Valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamentu, patvirtintu Sveikatos priežiūros tarnybos direktoriaus 2006 m. sausio 25 d. įsakymu Nr.V-8 (toliau – ir Sveikatos saugos kontrolės reglamentas), kuriuose nustatyta, kad Sveikatos priežiūros tarnyba ir jai pavaldūs visuomenės sveikatos centrai apskrityse vykdo sveikatos priežiūros įstaigų, socialinės globos ir rūpybos įstaigų, švietimo įstaigų, vartotojams paslaugas (kirpyklų, kosmetikos, tatuiruočių kabinetų, grožio salonų, soliariumų, baseinų, skalbyklų, saunų, pirčių, sporto klubų, apgyvendinimo) teikiančių fizinių ir juridinių asmenų, kita veikla, galinčia turėti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai, kurios kontrolė nėra pavesta kitoms viešojo administravimo institucijoms, užsiimančioms fizinių ir juridinių asmenų kontrole. Panevėžio VSC, atlikdamas Klubo kontrolę, vadovavosi HN 123:2003, kuri privaloma visiems Lietuvos Respublikos juridiniams ir fiziniams asmenims projektuojantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, eksploatuojantiems uždarus sporto statinius bei vykdantiems valstybinę priežiūrą ir kontrolę.

Vadovaujantis Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, asociacija yra savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Klubo įstatuose Klubas įvardijamas kaip juridinis asmuo, plėtojantis ir populiarinantis kultūrizmo ir jėgos sportą, sveiką gyvenimo būdą, rengiantis aukštos klasės sportininkus, todėl jam minėtos higienos normos reikalavimai yra privalomi. Aplinkybę, jog Klubas teikia paslaugas ne tik Klubo nariams, taip pat atlygintinumo faktą įrodo 2008 m. rugsėjo 10 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.26008/23, kuriame konstatuota, kad Klubas reklamuoja paslaugų teikimą internetiniuose puslapiuose. Minėtą informaciją savo atsakymuose patvirtino ir Panevėžio miesto savivaldybės ryšių su visuomene specialistė, taip pat Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro direktorius, kuris 2008 m. lapkričio 25 d. rašte Nr.SR-578 nurodė, kad visą informaciją apie visuomenines organizacijas, teikiančias paslaugas visuomenei, galima rasti Panevėžio miesto savivaldybės tinklalapyje. Be to, pats Klubo prezidentas 2008 m. sausio 22 d. pranešime Panevėžio VSC prašė leisti pratęsti Klubo veiklą nurodydamas, kad klientams yra parduoti abonementai. Kad Klubas vykdo sporto paslaugų veiklą nurodyta ir Panevėžio apskrities VMI 2008 m. spalio 29 d. rašte Nr. (10.4)-6-8772, surašytame atlikus Klubo operatyvinį patikrinimą.

Pažymėjo, kad pagal Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktą asociacijos narys turi teisę naudotis asociacijos teikiamomis paslaugomis, todėl Klubo nariai turi teisę gauti saugias ir kokybiškas paslaugas.

3. Dėl pareiškėjo teiginio, esą Panevėžio VSC ir Valstybinė sveikatos priežiūros tarnyba nėra Klubą kontroliuojančios institucijos pagal Produktų saugos įstatymą, paaiškino, kad, vadovaujantis Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr.927 3 punktu, rinkos ribojimo priemones taiko Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prie Teisingumo ministerijos, (...) Valstybinė sveikatos priežiūros tarnyba - pagal savo kompetenciją siekdami riboti pavojingų vartotojų sveikatai ir saugai paslaugų pateikimą į rinką, taip pat kitos pagal kompetenciją Vyriausybės įsteigtos produktų saugos kontrolės institucijos.

4. Dėl pareiškėjo teiginio, esą Panevėžio VSC neturėjo teisės surašyti Produktų saugos įstatymo pažeidimo protokolą pasisakė, kad tokią teisę Panevėžio VSC suteikia Produktų saugos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis.

Teismo posėdyje atstovas pažymėjo, kad nors Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu Valstybinės sveikatos priežiūros tarnybos 2008 m. gegužės 13 d. sprendimas buvo panaikintas, tačiau HN 123:2003, kuria remtasi, pareiškėjui yra privaloma. Produktų saugos įstatyme ir HN 123:2003 apie paslaugos atlygintinumą nekalbama.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 22 d. sprendimu (t. II, b. l. 59–70) pareiškėjo skundą patenkino, panaikino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2009 m. vasario 17 d. nutarimą Nr.12PS-6.

Teismas ištyręs įrodymus nustatė šias faktines bylos aplinkybes:

1. 1992 m. birželio 15 d. Panevėžio miesto savivaldybėje buvo įregistruotas (reg. Nr.V096-49) Panevėžio sveikatingumo, kultūrizmo ir fitneso klubas „Hermis“ kaip visuomeninė organizacija, kurios pagrindinė veikla – sportinė. 1996 m. birželio 5 d. įregistruotuose įstatuose nurodyta, kad Klubas yra savarankiška, savaveiksmė, nepriklausoma visuomeninė organizacija (1.1 p.), juridinis asmuo (1.4 p.), kurios tikslas – plėtoti ir populiarinti kultūrizmo ir jėgos sportą, sveiką gyvenimo būdą, rengti aukštos klasės sportininkus (2.1 p.). 1999 m. kovo 24 d. Panevėžio VSC išdavė Klubui leidimą - higienos pasą (galiojo iki 2002 m. kovo 24 d.) verstis komercine - ūkine (kultūrizmo klubo) veikla. 2000 m. spalio 5 d. įregistruotas Klubo pavadinimo pakeitimas - Panevėžio sveikatingumo, kultūrizmo ir fitneso klubas „Hermis“ (1.2 p.) (I t., b.l.10,11,12-16,66).

2. 2007 m. lapkričio 8 d. Panevėžio VSC surašė patikrinimo aktą Nr. H 467, kuriame nurodė, kad Klubas pažeidė HN 123:2003 6, 7, 9, 15, 16, 19.1, 19.3, 25, 31, 32, 36, 41, 42, 43 punktų reikalavimus ir įpareigojo Klubo prezidentą pašalinti nustatytus pažeidimus iki 2007 m. gruodžio 12 d. Remiantis šiuo patikrinimo aktu Klubo prezidentas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 42 str. 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, 2007 m. lapkričio 16 d. nutarimu jam paskirta bauda. 2007 m. gruodžio 12 d. raštu Klubo prezidentas kreipėsi į Panevėžio VSC, prašydamas pratęsti trūkumų pašalinimo terminą iki 2009 m. spalio 10 d. Terminas buvo pratęstas iki 2008 m. sausio 22 d. Klubo prezidentas 2008 m. sausio 22 d. raštu pranešė Panevėžio VSC, kad nuo 2008 m. vasario 1 d. nutraukia Klubo veiklą ir apie paslaugų teikimo atnaujinimą informuos raštu (I t., b.l. 50, 51-53, 54-55, 56, 58,144).

3. 2008 m. balandžio 17 d. Panevėžio VSC, atlikęs pakartotinį Klubo patikrinimą, surašė patikrinimo aktą Nr. H154, kuriuo nustatė, jog Klubas 2008 m. balandžio 17 d. 15.50 val. teikė sporto klubo paslaugas nepašalinęs nustatytų pažeidimų (sporto klubo paslauga teikiama pažeidžiant HN 123: 2003 6, 7, 8, 15, 16, 19.1, 19.3, 19.4, 28, 31, 32, 33, 36, 41, 42 punktų reikalavimus) ir pasiūlė Valstybinei sveikatos priežiūros tarnybai taikyti Klubui rinkos ribojimo priemonę (I t., b.l.59,60-61).

4. Valstybinė sveikatos priežiūros tarnyba, patikrinusi Klubą nustatė, kad jo teikiama sporto klubo paslauga neatitinka HN 123 : 2003 6, 7, 8, 41,42 punktų reikalavimų ir tuo pažeidžiami Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 punktų reikalavimai: paslaugų vartotojui teikiama nesaugi paslauga; nesuteikiama informacija apie siūlomą paslaugą tokiu būdu, kad vartotojas galėtų įvertinti su paslauga susijusią riziką. Todėl Valstybinė sveikatos priežiūros tarnyba, vadovaudamasi Produktų saugos įstatymo 14, 16, 17 straipsniais, 2008 m. gegužės 13 d. priėmė sprendimą dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo Nr. RRPT-2 (toliau – ir Sprendimas Nr. RRPT-2), kuriuo nusprendė taikyti Klubui produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonę – laikinai (kol bus pašalinti visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustatyti pažeidimai) uždrausti teikti sporto klubo paslaugas (I t., b.l.71-73). Sprendimas Nr. RRPT-2 yra panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-748-624/2009) patenkinus pareiškėjo (Klubo) skundą.

5. Panevėžio VSC direktorius, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr.61 ir nustatęs, kad 2008 m. balandžio 17 d., apie 15 val. 50 min. Klube (Ramygalos g. 16, Panevėžyje) buvo teikiama kūno kultūros ir sporto paslauga pažeidžiant HN 123:2003 6, 7, 8, 28, 41, 42 punktų reikalavimus, 2008 m. gegužės 26 d. nutarimu Klubo prezidentui R. Čipui pagal ATPK 42 str. 2 dalį paskyrė 500 Lt baudą (I t., b.l.74-75,76-77). Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs R.Čipo skundą dėl šio nutarimo panaikinimo ir bylos nutraukimo, 2008 m. lapkričio 21 d. priėmė nutartį (administracinė bylą Nr.II-378-283/2008), kuria skundo nepatenkino (II t.,b.l.36-39), tačiau ši nutartis neįsiteisėjusi, nes paduotas apeliacinis skundas (II t., b.l.40).

6. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuota, kad 2008 m. rugsėjo 10 d. Klubas reklamavo savo veiklą internetiniuose puslapiuose www.infoplius.lt, www.viskasturizmui.lt, www.panevezys.lt (2008 m. rugsėjo 10 d. protokolas Nr.26/08/23), o 2008 m. spalio 10 d. 13.45 val. Klubo patalpose (Ramygalos g. 16, Panevėžys) mankštinosi 4 asmenys, nuo 13.45 val. iki 14.20 val. į Klubo patalpas laisvai pateko 6 asmenys (2008 m. spalio 10 d. protokolas Nr. 26/08/26) (I t., b.l.78-85, 89-90).

7. Panevėžio VSC 2008 m. spalio 22 d. atlikęs kontrolinį Klubo patikrinimą, patikrinimo akte Nr.H5-560 konstatavo, kad Klubas veikia, Sprendimas Nr.RRPT-2 dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo nevykdomas. Panevėžio apskrities VMI 2008 m. Spalio 29 d. raštu Nr. (10.4)-6-8772 informavo Panevėžio VSC, kad 2008 m. spalio 28 d. atlikus Klube operatyvų patikrinimą buvo nustatyta, jog Klubas vykdo sporto paslaugų veiklą (I t., b.l.92, 94-96).

8. Panevėžio VSC 2008 m. lapkričio 10 d. surašė Produktų saugos įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 1, kuriuo konstatavo, kad Klubas pateikė į rinką pavojingus produktus, nevykdė Sprendimu Nr.RRPT-2 taikytos produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonės - teikė nesaugias sporto klubo paslaugas, kurios neatitiko HN 123:2003 6, 7, 8, 28, 41, 42 punktų reikalavimų, po to, kai kontrolės institucijos įpareigojo nutraukti šios paslaugos teikimą, tuo Klubas pažeidė Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalies bei 17 straipsnio 8 dalies reikalavimus (I t., b.l.47-49, 200).

9. Panevėžio VSC 2008 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. S(1.14)-1793 Protokolą Nr.1 su bylos medžiaga pateikė nagrinėti Tarnybai (I t., b.l.107-108). Tarnybos komisija, vadovaudamasi Produktų saugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, išnagrinėjusi bylą 2009 m. vasario 17 d. priėmė nutarimą Nr. 12-PS-6, kuriame konstatavo, kad Klubas pateikė į rinką pavojingus produktus - nevykdė Sprendimu Nr.RRPT-2 taikytos produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonės - laikinai (kol bus pašalinti visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustatyti pažeidimai) nutraukti sporto klubo paslaugų teikimą ir teikė nesaugias sporto klubo paslaugas, kurios neatitiko produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų produktų saugos reikalavimų, t.y.: Klube buvo teikiamos sporto klubo paslaugos pažeidžiant HN 123:2003 6, 7, 8, 28, 41 ir 42 punktų reikalavimus; nesaugios sporto klubo paslaugos buvo teikiamos po to, kai kontrolės institucija įpareigojo nutraukti jų teikimą. Šiais veiksmais Klubas pažeidė Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punkto bei 17 straipsnio 8 punkto reikalavimus. Tarnyba nutarime konstatavo, jog byloje nėra duomenų, jog būtų padaryta žala vartotojams. Vadovaudamasi Produktų saugos įstatymo 25 straipsniu Tarnyba pažymėjo, jog šio įstatymo 23 straipsnyje numatytos baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio įstatymo pažeidimo nustatymo, o esant tęstiniam pažeidimui - nuo jo išaiškėjimo dienos (ši nuostata netaikoma, kai pavojingu produktu pakenkiama vartotojo sveikatai ar atimama gyvybė). Pagal Produktų saugos įstatymo 25 straipsnį teisiškai reikšmingas faktas, nuo kurio pradedamas skaičiuoti šešių mėnesių terminas, per kurį Tarnyba gali paskirti baudą, susietas su pažeidimo nustatymo diena. Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad Panevėžio VSC pažeidimus Klube nustatė ir patikrinimo aktą Nr. H 467 surašė 2007 m. lapkričio 8 d., o Protokolą Nr.1 surašė tik 2008 m. lapkričio 11 d. ir jį kartu su patikrinimo medžiaga perdavė Tarnybai 2008 m. lapkričio 12 d. raštu Nr.S (1.14)-1793, taip pat į tai, kad nėra įrodymų, jog klubas „Hermis“ pateiktomis į rinką paslaugomis buvo pakenkta vartotojo sveikatai ar atimama gyvybė, bei į tai, kad pažeidimas nebuvo tęstinis, padarė išvadą, kad bauda turėjo būti paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo išaiškėjimo dienos, t. y. ne vėliau kaip iki 2008 m. gegužės 8 d. Remdamasi šiais argumentais Tarnyba konstatavo, jog baudos skyrimo terminas yra praleistas (I t., b.l.18-26).

Dėl taikytinų teisės aktų

Teismas rėmėsi Produktų saugos įstatymo (nauja įstatymo redakcija nuo 2001 m. liepos 25 d.) 2 straipsniu, kuris apibrėžia šio įstatymo taikymą ir numato, jog šis įstatymas taikomas juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie teikia į rinką vartotojams skirtus produktus (PSĮ 2 str. 1 d.), išskyrus nustatytas išimtis (PSĮ 2 str.3 d.). Taip pat rėmėsi Produktų saugos įstataymo 3 straipsnyje pateikta paslaugos tiekėjo sąvoka, pagal kurią paslaugos tiekėjas - fizinis ar juridinis asmuo, nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir teikiantis paslaugas. Remdamasis minėtomis įstatymo normomis teismas priėjo prie išvados, kad Produktų saugos įstatymo taikymo subjektas yra ne bet koks juridinis ar fizinis asmuo, teikiantis paslaugą, o tik tas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs šios paslaugos teikimą. Pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo paslaugos teikimo nėra niekaip įteisinęs (tai neįrašyta Klubo įstatuose, o Klubui 1999 m. kovo 24 d. išduoto leidimo-higienos paso verstis komercine-ūkine veikla Nr.3-5-245, kuriuo jam buvo suteikta teisė verstis kultūrizmo klubo veikla galiojimas pasibaigė 2002 m. kovo 24 d. Todėl teisėjų kolegija pažymėjo sutinkanti su Vilniaus apygardos administracinis teismo administracinėje byloje Nr. I-748-624/2009, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas dėl Sprendimo Nr. RRPT-2, kuriuo Klubui buvo pritaikyta rinkos ribojimo priemonė, padaryta išvada, kad pareiškėjui teisinis reguliavimas bei atsakomybė, numatyti Produktų saugos įstatyme, netaikomi.

Teismas pažymėjo, kad visuomenės sveikatos priežiūrą, šios priežiūros sistemos struktūrą ir valstybinį reguliavimą, visuomenės sveikatos stiprinimo, ligų ir traumų profilaktikos, visuomenės sveikatos saugos ir kontrolės pagrindus, juridinių ir fizinių asmenų teisinius santykius visuomenės sveikatos priežiūros srityje reglamentuoja 2002 m. gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas Nr. IX-886. Rėmėsi šio įstataymo 2 straipsnio 2, 11, 12 ir 14 dalyse pateiktomis visuomenės sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos saugos reglamento (higienos normos), valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės sąvokomis.

Taip pat rėmėsi nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojusia Lietuvos higienos norma HN 123:2003 „Patalpų ir įrangos, skirtų kūno kultūrai ir sportui, higienos reikalavimai", patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-737. HN 123:2003 1 punktas numato, kad ši higienos norma nustato pagrindinius uždarų sporto statinių, skirtų kūno kultūrai ir sportui, įrengimo ir eksploatavimo higienos reikalavimus; ši higienos norma privaloma visiems Lietuvos Respublikos juridiniams ir fiziniams asmenims, projektuojantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, eksploatuojantiems uždarus sporto statinius bei vykdantiems valstybinę priežiūrą ir kontrolę (2 p.). HN 123:2003 6 punktas nustato, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, teikiantys kūno kultūros ir sporto paslaugas, teisės aktų nustatyta tvarka turi būti užsiregistravę paslaugų registre, turėti šiai veiklai išduotą pažymėjimą ir leidimą - higienos pasą. Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 5 d. įsakymu Nr.V-791 patvirtintų Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių 8 punktas numato, kad leidimas-higienos pasas išduodamas ūkinei komercinei veiklai pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintame Ūkinės komercinės veiklos rūšių, kurioms būtinas leidimas - higienos pasas, sąraše nurodytą ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus kodą arba ūkinei komercinei veiklai pagal šio kodo tam tikrą pakodį. Leidimas - higienos pasas išduodamas prieš pradedant vykdyti ūkinę komercinę veiklą (5.1 p.).

Teismas pasisakė, kad Klubui, kuris de facto teikia sporto (fitneso) paslaugas, yra privalomi Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo bei HN 123:2003 reikalavimai ir tokios išvados padarymui nėra reikšminga, ar šios sporto paslaugos teikiamos atlygintinai ar ne ir ar jos teikiamos tik Klubo nariams ar ir pašaliniams lankytojams, nes aptariami santykiai yra reguliuojami viešosios teisės, o ne civilinės teisės normų .

Dėl kontrolės institucijų pagal Produktų saugos įstatymą

Teismas rėmėsi Sveikatos sistemos įstatymo 71 straipsniu (2007 m. gegužės 24 d. įstatymo Nr. X-1151 redakcija), kuris nustato, kad Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos steigia ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų kompetenciją nustato Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas ir kiti įstatymai bei teisės aktai.

Pažymėjo, kad Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 2 dalis (redakcija nuo 2008-01-01) numato, kad, be kitų funkcijų, Sveikatos priežiūros tarnyba tiesiogiai arba per jai pavaldžias teritorines visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas vykdo kirpyklų, kosmetikos, tatuiruočių kabinetų, grožio salonų, soliariumų, baseinų, skalbyklų, pirčių, saunų, sporto klubų teikiamų paslaugų, apgyvendinimo paslaugų valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Šio įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 5 punktas nustato, kad, vykdydami valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose apibrėžtuose objektuose, Valstybinės sveikatos priežiūros tarnybos ir jai pavaldžių teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tarnautojai turi teisę Produktų saugos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais ir Vyriausybės nustatyta tvarka taikyti rinkos ribojimo priemones.

Teismas taip pat nustatė, kad Valstybinės sveikatos priežiūros tarnybos direktoriaus 2006 m. sausio 25 d. įsakymu Nr.V-8 patvirtinto Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento (galiojo nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.), 2 punktas numatė, jog Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba ir jai pavaldūs visuomenės sveikatos centrai apskrityse vykdo sveikatos priežiūros įstaigų, socialinės globos ir rūpybos įstaigų, švietimo įstaigų, vartotojams paslaugas (kirpyklų, kosmetikos, tatuiruočių kabinetų, grožio salonų, soliariumų, baseinų, skalbyklų, pirčių, saunų, sporto klubų, apgyvendinimo) teikiančių fizinių ir juridinių asmenų, kita veikla, galinčia turėti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai, kurios Kontrolė nėra pavesta kitoms viešojo administravimo institucijoms, užsiimančių fizinių bei juridinių asmenų tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolę.

Produktų saugos įstatymo 12 straipsnyje numatyta, jog šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, užtikrinančių, kad į rinką būtų teikiami tik saugūs produktai, laikymąsi kontroliuoja Vyriausybės įsteigtos maisto ir ne maisto produktų saugos kontrolės institucijos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba ar kontrolės institucijos gali taikyti rinkos ribojimo priemones, jeigu yra pagrindas manyti, kad produktas yra pavojingas vartotojų sveikatai ir saugai, nors produktas ir atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Produktų saugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis numato, kad Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba arba kontrolės institucijos šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytais rinkos ribojimo priemonių taikymo pagrindais turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka taikyti šiame straipsnyje numatytas rinkos ribojimo priemones, tame tarpe - laikinai, kol bus atlikti įvairūs saugos įvertinimai, patikrinimai ir kontrolė, uždrausti tiekti, siūlyti tiekti ir demonstruoti bet kokį produktą, dėl kurio yra pagrįstai įtariama, kad jis gali būti pavojingas (PSĮ 17 str. 1 d. 3 p.). Įgyvendinant Vyriausybės 2002 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr.439 patvirtintos Produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonių taikymo taisyklų, reglamentuojančių nesaugių produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonių taikymą Lietuvos Respublikoje, kurių 3 punktas nustato, jog rinkos ribojimo priemones taiko Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos, <...> Valstybinė sveikatos priežiūros tarnyba – pagal savo kompetenciją siekdama riboti pavojingų vartotojų sveikatai ir saugai paslaugų pateikimą į rinką, taip pat kitos pagal kompetenciją Vyriausybės įsteigtos produktų saugos kontrolės institucijos, nuostatas, valstybinės sveikatos priežiūros tarnybos direktoriaus 2007 m. sausio 8 d. įsakymu Nr.V-1 patvirtinto Produktų tiekimo į rinką ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašo (toliau – ir Rinkos ribojimo priemonių aprašas) 1 punktas numato, kad Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ar visuomenės sveikatos centro apskrityje specialistas, įgaliotas vykdyti tiesioginę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kontrolės metu nusprendęs, kad paslaugos teikėjui tikslinga taikyti rinkos ribojimo priemones, nes įtaria, kad paslauga teikiama pažeidžiant Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1, 2, 5 punkto (-ų) reikalavimus, ir (ar) mano, kad paslauga yra pavojinga vartotojų sveikatai ir saugai, nors ji ir atitinka Produktų saugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus, apie tai pažymi patikrinimo akto skiltyje „Patikrinimo išvada“. Rinkos ribojimo priemonių aprašo 3, 6, 7-9 punktuose numato, kad Valstybinė sveikatos priežiūros tarnyba, remdamasi kontrolės rezultatais ar įvertinusi visuomenės sveikatos centro apskrityje pateiktą medžiagą ir priėmusi sprendimą taikyti rinkos ribojimo priemones, surašo jos direktoriaus patvirtintos formos Sprendimą dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo; visuomenės sveikatos centrai apskrityse vykdo Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos priimtų sprendimų dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo laikymosi tiesioginę visuomenės sveikatos saugos kontrolę; laikinai uždraudusi teikti paslaugą į rinką, kai paslauga yra pavojinga ir neatitinka visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, tačiau nustatytus neatitikimus galima pašalinti, jeigu paslaugos teikėjas suinteresuotas toliau teikti paslaugą, Valstybinė sveikatos priežiūros tarnyba turi teisę leisti padaryti paslaugą saugią; paslaugos teikėjas, padaręs paslaugą saugią ir pašalinęs visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų neatitikimus, raštu informuoja apie tai Valstybinę sveikatos priežiūros tarnybą, kuri, vadovaudamasi pakartotinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės rezultatais, kurie patvirtina, kad paslauga saugi ir atitinka visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, gali leisti toliau teikti paslaugą, kurią laikinai uždrausta teikti.

Vyriausybė 2005 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 93 „Dėl vartotojams teikiamų paslaugų atitikties teisės aktuose nustatytiems saugos reikalavimams kontrolės funkcijų perdavimo Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotai įstaigai“ nustatė, kad nuo 2005 m. vasario 1 d. kirpyklų, kosmetikos, tatuiruočių kabinetų, grožio salonų, soliariumų, baseinų, skalbyklų, pirčių, saunų, sporto klubų teikiamų paslaugų, apgyvendinimo paslaugų saugos kontrolės funkcijas atliks Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota įstaiga ir pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai parengti atitinkamų teisės aktų pakeitimo projektus. Sveikatos apsaugos ministras, vykdydamas Vyriausybės 2005 m. sausio 26 d. nutarimą Nr.93, 2005 m. vasario 2 d. įsakymu Nr.V-72 „Dėl įgaliojimų suteikimo vykdyti vartotojams teikiamų paslaugų atitikties teisės aktuose nustatytiems saugos reikalavimams kontrolės funkcijas“ įgaliojo Valstybinę sveikatos priežiūros tarnybą ir jai pavaldžius visuomenės sveikatos centrus apskrityse vykdyti kirpyklų, kosmetikos, tatuiruočių kabinetų, grožio salonų, soliariumų, baseinų, skalbyklų, pirčių, saunų, sporto klubų teikiamų paslaugų, apgyvendinimo paslaugų saugos reikalavimų kontrolės funkcijas.

Remdamasis šiuo teisiniu reguliavimu teismas priėjo prie išvados, kad tiek Valstybinei sveikatos priežiūros tarnybai, tiek jos teritoriniams padaliniams - apskričių visuomenės sveikatos centrams - suteiktos intel aria dviejų rūšių kontrolės teisės: a) teisė atlikti visuomenės sveikatos saugos kontrolę (įskaitant ir kontrolę pagal minėtą Higienos normą) ir b) teisė atlikti produktų (paslaugų) saugos kontrolę pagal Produktų saugos įstatymą, tačiau atsižvelgęs į pirmiau padarytą išvadą, kad pareiškėjui Produktų saugos įstatymo reikalavimai ir jame numatytos sankcijos netaikomos, konstatavo, kad nei valstybinė sveikatos priežiūros tarnyba, nei Panevėžio VSC patikrinimo ir išvadų dėl to, ar Klubas laikosi Produktų saugos įstatymo reikalavimų, daryti negalėjo.

Teismas konstatavo, kad atsakovas negalėjo remtis Panevėžio VSC administravimo aktais (Protokolu Nr.1 ir kt.), kurie neatitinka teisės aktų (šiuo atveju - Produktų saugos įstatymo) reikalavimų, todėl privalėjo padaryti išvadą, kad pareiškėjui reikalavimai bei atsakomybė pagal Produktų saugos įstatymą netaikoma ir bylą nutraukti, o medžiagą perduoti institucijoms, taikančioms atsakomybę už užsiėmimą neteisėta ūkine veikla.

Dėl bylos žinybingumo

ATPK 42 straipsnis nustato tik fizinių, o ne juridinių asmenų administracinę atsakomybę, o juridiniams asmenims ekonominės sankcijos už pavojingų paslaugų teikimą į rinką taikomos pagal Produktų saugos įstatymą, kurio 27 straipsnyje numatyta, kad Tarnyba nagrinėja Produktų saugos įstatyme nurodytas bylas ir skiria numatytas baudas. Teismas pasisakė, kad jei pareiškėjas būtų Produktų saugos įstatymo subjektas, Tarnyba sankcijas jam taikyti galėtų.

Remdamasis išdėstytais argumentais teismas nusprendė, kad skundžiamas nutarimas neatitinka aukštesnės galios teisės aktų, todėl jį panaikino. Vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsniu teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 100 Lt bylinėjimosi išlaidas.

III.

Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 75–78) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Tarnyba išnagrinėjo bylą pagal Panevėžio VSC surašytą Protokolą Nr.1 ir kitą patikrinimo medžiagą vadovaudamasi Produktų saugos įstatymo 27 straipsniu. Įvertinusi faktines bylos aplinkybes konstatavo, jog Klubas nevykdė Sprendimo Nr.RRPT-2 dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo, pateikė į rinką pavojingus produktus – teikė sporto klubo paslaugas, kurios neatitiko produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų produktų saugos reikalavimų, tačiau nusprendė neskirti Klubui baudos dėl to, kad buvo pasibaigęs ekonominės sankcijos skyrimo terminas, numatytas Produktų saugos įstatymo 25 straipsnyje.

2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentu, kad Klubui negalėjo būti taikomi Produktų saugos įstatymo reikalavimai ir šiame įstatyme numatytos sankcijos.

Remiasi Produktų saugos įstatymo 2 straipsniu, kuriame nurodyta šio įstatymo taikymo sritis (PSĮ 2 str.1 d.), taip pat pateiktas baigtinis sąrašas išimčių, kada šio įstatymo nuostatos netaikomos (PSĮ 2 str.3 d.). Produktų saugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas taikomas juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie teikia į rinką vartotojams skirtus produktus. Pagal Klubo įstatus, jo teisinė forma yra asociacija. Pagal Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą apibrėžimą asociacija - savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Pagal byloje esančius įrodymus (2008 m. spalio 10 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2008 m. spalio 28 d. VMI operatyvaus patikrinimo pažyma) nustatyta, kad Klubas sporto klubo paslaugas teikė ne tik asociacijos nariams, bet ir kitiems asmenimis, t. y. vartotojams, kurie šią paslaugą įsigijo iš Klubo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Pažymėjo, kad pagal 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2001/95/EB nėra svarbu, ar paslaugos į rinką yra teikiamos atlygintinai, ar neatlygintinai. Taigi vartotojams teikiamos paslaugos, nepriklausomai nuo to, ar jo teikiamos atlygintinai, ar neatlygintinai, patenka į Produktų saugos įstatymo reguliavimo sritį.

Pagal produktų saugos įstatymą paslaugos teikėjas – fizinis arba juridinis asmuo, nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir teikiantis paslaugas (PSĮ 2 str.9 p.). Įregistruotuose Klubo įstatuose nurodyta kokia veikla jis užsiima. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 1999 m. kovo 24 d. Panevėžio VSC Klubui buvo išdavęs leidimą – higienos pasą verstis komercine – ūkine veikla. Klubas sporto klubo paslaugas teikė ir pasibaigus leidimo-higienos paso verstis ūkine-komercine veikla galiojimui. Byloje yra nustatyta, jog Klubas yra įregistravęs savo veiklą ir teikia sporto klubo paslaugas ne tik savo nariams, bet ir kitiems asmenims.

3. Vertimasis tam tikra veikla neturint tai veiklai būtinojo leidimo – higienos paso arba pasibaigus jo galiojimo terminui ir Produktų saugos įstatyme numatytų produktų saugos reikalavimų pažeidimas yra atskiri teisės pažeidimai, už kuriuos turi būti taikoma atskiruose teisės aktuose numatyta atsakomybė (administracinės nuobaudos ar ekonominės sankcijos).

4. Tarnyba priėmė skundžiamą nutarimą visapusiškai ištyrusi bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Tarnybos nutarimas neatitinka aukštesnės galios teisės aktų, nepagrįsta.

Tretysis suinteresuotas asmuo Panevėžio visuomenės sveikatos centras atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 82–83) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Atsiliepime pakartoja faktines aplinkybes ir argumentus, kuriuos buvo išdėstęs atsiliepime, pateiktame pirmosios instancijos teismui į pareiškėjo skundą. Pažymi, kad su atsakovo apeliacinio skundo argumentais sutinka, tačiau mano, kad ekonominės sankcijos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2008 m. spalio 10 d., kai paaiškėjo, kad Klubas teikia nesaugią paslaugą po įpareigojimo nutraukti nesaugios paslaugos teikimą.

Pareiškėjas Panevėžio sveikatingumo, kultūrizmo ir fitneso klubas „Hermis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 84–86) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Teigia, kad apeliacinis skundas remiasi tik subjektyvia atsakovo nuomone, kuri nėra pagrįsta įrodymais. Mano, kad Produktų saugos įstatymas asociacijoms netaikomas. Higienos norma HN 123:2003 nėra įstatymas, ji netaikoma visuomeninėms organizacijoms, neteikiančioms mokamų paslaugų vartotojams. Pažymi, kad Panevėžio VSC pareigūnams atliekant patikrinimą Klube, paslauga nebuvo suteikta, todėl paslaugos teikimo faktas nėra įrodytas. To nenustatė ir antstolis. Klubas paslaugų neteikia, nes tai nenumatyta jo įstatuose, todėl jam negali būti taikomos sankcijos, numatytos Produktų saugos įstatyme.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Byloje kilęs ginčas dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2009 m. vasario 17 d. nutarimo Nr.12PS-6, kuriuo atsakovas nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punktą ir 17 straipsnio 8 punktą, tačiau vadovaudamasis šio įstatymo 25 straipsniu nutarė neskirti ekonominės sankcijos, kadangi yra pasibaigęs Produktų saugos įstatymo 23 straipsnyje numatytų baudų skyrimo terminas.

Pareiškėjo teigimu, Klubo atžvilgiu buvo nepagrįstai ir neteisėtai pritaikyti teisės aktai, reglamentuojantys paslaugos teikėjo pareigas ir atsakomybę. Savo poziciją grindė tuo, kad Klubas yra visuomeninė organizacija, kuri neužsiima ūkine - komercine veikla, neteikia vartotojams paslaugų, o tik tenkina Klubo narių poreikius, todėl, pareiškėjo nuomone, Klubas nėra Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ir jai pavaldžios teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos (Panevėžio VSC) kontrolės objektas, jam netaikytinas Produktų saugos įstatymas, HN 123:2003 ir kiti su paminėtais susiję teisės aktai. Taip pat teigė, kad Tarnyba skundžiamu Nutarimu Nr.12PS-6 konstatavusi, jog byloje nėra duomenų, jog buvo padaryta žala vartotojams, ir yra praleistas Produktų saugos įstatymo 23 straipsnyje numatytas baudų skyrimo terminas, turėjo bylą nutraukti.

Atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo su šia pareiškėjo pozicija nesutiko ir teigė, kad Produktų saugos įstatymas Klubui taikytinas ir buvo taikytas pagrįstai bei teisėtai.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino. Teismas nustatė, kad Klubui, kuris de facto teikė sporto klubo paslaugas, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir HN 123:2003 reikalavimai yra privalomi. Taip pat nustatė, kad Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai ir jos teritorinės įstaigoms teisės aktų yra suteikti įgaliojimai vykdyti visuomenės sveikatos saugos kontrolę pagal Produktų saugos įstatymą, tačiau vertino, kad nagrinėjamu atveju šio įstatymo nuostatos pareiškėjui netaikytinos, nes Klubas sporto klubo paslaugų teikimo nėra įteisinęs, o Produktų saugos įstatymo taikymo subjektas yra tik tas fizinis ar juridinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka yra įregistravęs atitinkamos paslaugos teikimą. Teismas pasisakė, kad Tarnyba turėjo bylą nutraukti ir medžiagą perduoti institucijoms, kurioms suteikta kompetencija taikyti atsakomybę už neteisėtą ūkinę veiklą.

Atsakovo apeliacinio skundo pagrindinis argumentas yra tas, kad Produktų saugos įstatymo nuostatos Klubui taikytinos ir jos pareiškėjui pritaikytos pagrįstai, teisėtai ir teisingai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka tik su tais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymu (VSPĮ 15 str. 1 d. 3 p. ir 2 d., 41 str.) ir Produktų saugos įstatymu (PSĮ 2, 12, 16, 17 str., 27 str.2 d.) nustatytą teisinį reguliavimą, kurį detalizuoja atitinkami poįstatyminiai teisės aktai (Vyriausybės 2005 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 93 1 p,, SAM 2005 m. vasario 2 d. įsakymas Nr.V-72 1 p., Vyriausybės 2002 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr.439 patvirtintų Produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonių taikymo taisyklių 3, 9 p., Rinkos ribojimo priemonių aprašo 1, 3,7-9 p.), Valstybinei visuomenės sveikatos tarnybai tiek tiesiogiai, tiek per jai pavaldžias teritorines visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas nuo 2005 m. vasario 1 d., be kita ko, yra suteikti įgaliojimai vykdyti sporto klubų teikiamų paslaugų valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurią vykdydama ji, be kitų teisės aktų, turi taikyti ir Produktų saugos įstatymo nuostatas. Pirmosios instancijos teismas ištyręs įrodymus ir pagrįstai nustatęs, kad Klubas teikė sporto klubo paslaugas, todėl jam Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir HN 123:2003 reikalavimai buvo privalomi, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas ir priėjo prie nepagrįstų išvadų, kad nagrinėjamu atveju Klubui Produktų saugos įstatymas netaikytinas ir dėl to Tarnyba turėjo nutraukti Produktų saugos įstatymo pažeidimo bylą.

Visuomenės sveikatos saugos kontrolės apimtis ir formos nurodytos Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 41 straipsnyje. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad vykdydami valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte apibrėžtuose kontrolės objektuose (tarp jų numatyti sporto klubai) Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ir jai pavaldžių teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tarnautojai, be kita ko, turi teisę tikrinti, ar laikomasi visuomenės sveikatos priežiūros norminių teisės aktų reikalavimų, Produktų saugos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais ir Vyriausybės nustatyta tvarka taikyti rinkos ribojimo priemones (VSPĮ 41 str. 6 d.2, 5 p.). Aptariamo įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ir jai pavaldžių teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų valstybės tarnautojai gali turėti ir kitų teisių, nustatytų kitais įstatymais. Taigi pačiame Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme įtvirtinta, kad Valstybinė visuomenės sveikatos tarnyba ir jos teritoriniai padaliniai, vykdydami sporto klubų teikiamų paslaugų valstybinę sveikatos saugos kontrolę, taiko Produktų saugos įstatymo nuostatas. Valstybinės visuomenės sveikatos tarnybos ir jos teritorinių padalinių, vykdančių įstatymu leidėjo pavestą valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kompetencija taikyti Produktų saugos įstatymo nuostatas, tame tarpe teisė surašyti šio įstatymo pažeidimo protokolą, kyla iš Produktų saugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, 2 straipsnio 1 dalyje, 12 straipsnyje, 16 straipsnio 2 dalyje, 17 straipsnyje, 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo, kuris aiškintinas sistemiškai su minėtomis Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (VSPĮ 15 str.1 d.3 p., 41 str.) nuostatomis.

Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas visuomenes sveikatos saugą apibrėžia kaip organizacinių, techninių, socialinių, ekonominių ir teisinių priemonių, skirtų visuomenės ar atskirų jos grupių sveikatai apsaugoti nuo aplinkos veiksnių kenksmingo poveikio arba šio poveikio rizikai kiek įmanoma sumažinti, visumą. Į šių priemonių visumą įeina ir vartotojų sveikatos saugos užtikrinimo priemonės (VSPĮ IV skyriaus III skirsnis, 31 straipsnis). Minėtame straipsnyje nurodyta, kad saugūs produktai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius produktų saugos reikalavimus. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, kurio paskirtis - apibrėžti visuomenės sveikatos priežiūrą, šios priežiūros sistemos struktūrą ir valstybinį reguliavimą, nustatyti visuomenės sveikatos stiprinimo, ligų ir traumų profilaktikos, visuomenės sveikatos saugos ir kontrolės pagrindus (VSPĮ 1 str.), “produkto”, “paslaugos”, “saugios paslaugos”, “vartotojo” sąvokos nepateiktos. Minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad visuomenės sveikatos priežiūrą reglamentuoja ir kiti įstatymai bei kiti teisės aktai, reguliuojantys atskiras veiklos sritis, darančias įtaką visuomenės sveikatai. Specialusis įstatymas, nustatantis valstybinio produktų saugos reguliavimo, produktų saugos valstybinės ir visuomeninės kontrolės pagrindus, informacijos apie nesaugius produktus teikimo ir perdavimo tvarką, gamintojų, platintojų ir paslaugų teikėjų pareigas bei atsakomybę už nesaugių produktų pateikimą į Lietuvos Respublikos rinką, yra Produktų saugos įstatymas (PSĮ 1 str.1 d.). Todėl Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme naudojamos “produkto”, “paslaugų“, “saugaus produkto”, “vartotojo” sąvokos turi būti suprantamos ta prasme, kaip jas apibrėžia specialiojo Produktų saugos įstatymo 3 straipsnis. Pagal šį įstatymą produktas – gaminys arba paslauga (PSĮ 3 str.1 d.); paslauga – paslaugos teikėjo veiklos rezultatas, kai vykdomas paslaugos teikėjo ir užsakovo sandoris, įskaitant centralizuotą geriamojo vandens, dujų, šilumos ir elektros energijos tiekimą (PSĮ 3 str.4 d.).

Produktų saugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas taikomas juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie teikia į rinką vartotojams skirtus produktus. Įstatymų leidėjas dėl šio įstatymo netaikymo numatė tik dvi išlygas (į rinką teikiami naudoti gaminiai, kurie pateikiami kaip antikvarinės prekės, bei gaminiai, kuriuos prieš naudojimą reikia suremontuoti ar atnaujinti, tuo atveju, kai jų pateikėjas apie tai raštu informuoja asmenį, kuriam tokį gaminį pateikia; produktai, pateikti į rinką iki šio įstatymo įsigaliojimo). Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes Klubas į šias išlygas nepatenka.

Pareiškėjo pateiktuose į bylą Klubo įstatuose, kurie įregistruoti Panevėžio miesto savivaldybėje, įrašyta, kad Klubas yra visuomeninė organizacija, kurios pagrindinis tikslas – plėtoti ir populiarinti kultūrizmo ir jėgos sportą, sveiką gyvenimo būdą, rengti aukštos klasės sportininkus, uždaviniai – organizuoti kultūrizmo ir jėgos sporto treniruotes, užsiėmimus ir kt. Juridinių asmenų registre (pareiga internete http://www.registrucentras.lt/jar) Panevėžio sveikatingumo kultūrizmo ir fitneso klubas "Hermis" (kodas 9086362) įregistruotas nurodant, kad šio Klubo teisinė forma yra asociacija. Pagal Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvoką asociacija - savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Pagal CK 2.34 straipsnio 2 dalies nuostatas viešųjų juridinių asmenų tikslas – tenkinti viešuosius interesus. Klubo įstatuose yra aiškiai apibrėžta, kad jis įsteigtas tikslu užsiimti sporto klubo veikla, o šiai veiklai, priešingai nė teigia pareiškėjas, taikoma valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė, kurią vykdo Valstybinė visuomenės sveikatos tarnyba ir jai pavaldžios teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos (šiuo atveju – Panevėžio VSC). Sporto klubų veiklai keliami specialiuosiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai, vienas iš jų – turėti leidimą – higienos pasą (Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 5 d. įsakymu Nr.V-791 patvirtinto Sąrašo 26 p., šiuo įsakymu patvirtintos Leidimų - higienos pasų išdavimo taisyklės). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Panevėžio VSC 1999 m. kovo 24 d. išduoto Klubui leidimo – higienos paso galiojimas baigėsi 2002 m. kovo 24 d. Panevėžio VSC, vykdydamas valstybinę sveikatos saugos kontrolę, nuo 2007 m. lapkričio 8 d. ne kartą savo administraciniuose aktuose konstatavo, kad pareiškėjas teikė sporto klubo paslaugas, pažeisdamas HN HN 123:2003, kuri nustato pagrindinius uždarų sporto statinių, skirtų kūno kultūrai ir sportui, įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus ir yra privaloma visiems Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims, eksploatuojantiems uždarus sporto statinius, reikalavimus, tarp jų – reikalavimą teikiant sporto klubo paslaugas turėti leidimą – higienos pasą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Klubas (asociacija) yra įregistruotas juridinių asmenų registre ir jo įstatuose yra numatyta sporto klubo veikla, ir kad jis teikė nesaugią sporto klubo paslaugą, todėl byloje nustatyta aplinkybė, kad Klubas nesaugią sporto klubo paslaugą teikė pasibaigus leidimo – higienos paso galiojimui, nebuvo pagrindas trečiajam suinteresuotam asmeniui ir atsakovui netaikyti Klubui Produktų saugos įstatymo nuostatų, nustatančių paslaugos teikėjo pareigą užtikrinti, kad į rinką teikiamas produktas būtų saugus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas neneigia, kad Klubo paslaugomis (patalpomis, treniruokliais ir kt.) naudojasi jo nariai, tačiau nesutinka, kad Klubas sporto paslaugas teikia kitiems asmenims (ne Klubo nariams) ir jas teikia atlygintinai (už pinigus). Teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės paslaugos teikėjo atsakomybės pagal Produktų saugos įstatymą už nesaugios paslaugos pateikimą į rinką prasme nėra reikšmingos. Pagal Produktų saugos įstatymą vartotojas - fizinis asmuo, kuris įsigyja gaminius ir naudojasi paslaugomis asmeniniams ir namų ūkio poreikiams (PSĮ 3 str.11 d.), saugi paslauga – kiekviena paslauga, kuri teikiama laikantis numatytų sąlygų ir nepažeidžiant teisės aktuose paslaugai nustatytų saugos reikalavimų ir teikimo metu ar po to nekelianti jokios rizikos arba kelianti vartotojų gyvybei ir sveikatai minimalią riziką, kuri yra būdinga paslaugai ir laikoma priimtina bei atitinkančia aukštą vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygį (PSĮ 3 str.7 d.). Produktų saugos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad į rinką teikiamas produktas turi būti saugus, o 10 straipsnyje imperatyviai nustatytos paslaugos teikėjo pareigos, tarp jų – teikti vartotojui tik saugią paslaugą. Valstybinės kontrolės institucijos įstatymų yra įpareigotos vykdyti valstybinę kontrolę, kad į rinką būtų pateikiami saugūs produktai. Produktų saugos įstatymo prasme produkto pateikimas į rinką – produkto, skirto vartotojams, laikymas (saugojimas), pardavimas, nuoma ar kitoks perdavimo vartotojams būdas (PSĮ 3 str.2 d.). Europos Parlamento ir Tarybos 2001 m. gruodžio 3 d. direktyvoje 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos, su kuria yra suderintas Produktų saugos įstatymas, apibrėžiant gaminį yra pažymėta, kad šios Direktyvos taikymo prasme nėra svarbu, ar gaminys vartotojams yra teikiamas arba prieinamas už atlyginimą ar be jokio atlyginimo. Minėtas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad konstatavus, jog paslaugos teikėjas pateikė į rinką nesaugią paslaugą, atsakomybės pagal Produktų saugos įstatymą taikymo prasme nėra svarbu, ar vartotojas šią paslaugą gavo atlygintinai, ar be atlygio, taip pat nėra svarbu, ar paslaugos teikėją ir vartotoją sieja koks nors kitas ryšys (šiuo atveju – narystė Klube). Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad Klubo nariai Produktų saugos įstatymo prasme taip pat yra vartotojai, todėl tiek Klubo nariams, tiek kitiems asmenims teikiama sporto klubo paslauga turi atitikti visus šiai paslaugai teisės aktų nustatytus produkto saugos reikalavimus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakomybei pagal Produktų saugos įstatymą už pavojingo produkto pateikimą į rinką pasekmės nėra būtinos. Pakanka konstatuoti pavojingo produkto pateikimo į rinką faktą, arba kad nevykdomi kontroliuojančių institucijų įpareigojimai užtikrinti, kad į rinką teikiamas produktas būtų saugus. Tuo atveju, jei yra nustatomos ir atitinkamos pasekmės (žala vartotojo sveikatai, vartotojas mirė) tai užtrauklia griežtesnę atsakomybę už šio įstatymo pažeidimą (PSĮ 23 str.).

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio VSC pagal norminių teisės aktų suteiktą kompetenciją turėjo pagrindą taikyti Klubui Produktų saugos įstatymo nuostatas, o Tarnyba, nagrinėdama Produktų saugos įstatymo pažeidimo bylą, kompetencijos neviršijo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tretysis suinteresuotas asmuo Panevėžio VSC nuo 2007 m. lapkričio 8 d. iki 2008 m. lapkričio 10 d. (įstatymo pažeidimo protokolo surašymo) valstybinės sveikatos saugos kontrolės priemones Klube atliko keletą kartų, visais atvejais nustatė teisės aktų pažeidimus ir remdamasi surašytais patikrinimo aktais taikė atitinkamas teisės aktų numatytas teisinio poveikio priemones. Šios aplinkybės yra reikšmingos ir turi būti aptartos nustatant, ar atsakovas, priimdamas 2009 m. vasario 17 d. nutarimą Nr.12P5-6, teisingai skaičiavo Produktų saugos įstatymo 25 straipsnyje numatytą baudų už Produktų įstatymo pažeidimą skyrimo terminą. Pirmosios instancijos teismas šio klausimo sprendime atskirai neaptarė, tačiau iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog baudos skyrimo terminas yra praleistas (baigėsi 2008 m. gegužės 8 d.). Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Produktų saugos įstatymo 25 straipsnyje numatyto ekonominės sdankcijos skyrimo termino eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2008 m. lapkričio 10 d. (paaiškėjus, kad Klubas nevykdo Sprendimo Nr.RRPT-2 dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo).

Byloje nustatyta, kad Panevėžio VSC du kartus traukė Klubo prezidentą administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 42 str. už higienos norminių aktų (HN 123:2003) pažeidimą. Remiantis 2007 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktu Nr. H 467, Kubo prezidentui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 2007 m. lapkričio 16 d. nutarimu pagal ATPK 42 straipsnio 1 dalį jam paskirta bauda. 2008 m. balandžio 17 d. Panevėžio VSC atliko kontrolinį Klubo patikrinimą, surašė patikrinimo aktą Nr. H154, kuriame užfiksavo iš esmės analogiškus HN 123:2003 pažeidimus. Remiantis šiuo aktu, Klubo prezidentui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 2008 m. gegužės 26 d. nutarimu paskirta bauda pagal ATPK 42 straipsnio 2 dalį. R.Čipo skundas dėl šio nutarimo panaikinimo buvo atmestas (Panevėžio apygardos administracinis teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nutartis (adm. byla Nr.II-378-283/2008), kurią Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. vasario 5 d. nutartimi (adm. byla Nr.N575-50/2010) paliko nepakeistą). Be to, Panevėžio VSC, remdamasis 2008 m. balandžio 17 d. patikrinimo aktu Nr. H154, kreipėsi į Valstybinę sveikatos priežiūros tarnybą dėl rinkos ribojimo priemonių (PSĮ 17 str.) taikymo Klubui.

Valstybinė sveikatos priežiūros tarnyba, vadovaudamasi Produktų saugos įstatymo 14, 16, 17 straipsniais, 2008 m. gegužės 13 d. priėmė sprendimą dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo Nr. RRPT-2, kuriuo nusprendė taikyti Klubui Produktų saugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą rinkos ribojimo priemonę - laikinai (kol bus pašalinti visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustatyti pažeidimai) uždraudė teikti sporto klubo paslaugas. Produktų saugos įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad gamintojai, platintojai ir paslaugų teikėjai privalo vykdyti Tarybos nutarimus arba kontrolės institucijų sprendimus nuo jų gavimo momento, jeigu sprendimas ar nutarimas nenustato vėlesnės datos. Taigi kontrolės institucijų sprendimai dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo yra skubaus vykdymo ir tokių sprendimų apskundimas nestabdo jų vykdymo (PSĮ 17 str.3, 8 d.).

Pagal pateiktus į bylą įrodymus nuo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo priėmimo iki 2008 m. spalio mėnesio valstybinės sveikatos saugos kontrolės priemonės Klube nebuvo atliekamos. 2008 m. spalio 3 d. raštu Valstybinė sveikatos priežiūros tarnyba pavedė Panevėžio VSC patikrinti, ar Klubas įvykdė Sprendimą Nr. RRPT-2. Panevėžio VSC 2008 m. spalio 22 d. atlikęs kontrolinį Klubo patikrinimą, patikrinimo akte Nr.H5-560 užfiksavo, kad Klube teikiamos sporto klubo paslaugos (patikrinimo metu sportavo 3 asmenys), Sprendimas Nr.RRPT-2 dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo nevykdomas. 2008 m. lapkričio 10 d. Panevėžio VSC surašė Produktų saugos įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 1 dėl to, kad Klubas nevykdė Sprendimo Nr. RRPT-2 ir teikė nesaugias sporto klubo paslaugas, nurodytas 2008 m. spalio 22 d. patikrinimo akte ir antstolio 2008 m. spalio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr.26/08/26. Taigi Produktų saugos įstatymo pažeidimo nustatymo data laikytina 2008 m. spalio 22 d., kai Panevėžio VSC surašė patikrinimo aktą, kuriuo nustatė, kad Klubas nevykdo Sprendimo Nr. RRPT-2 dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo, nes tokia veika yra Produktų saugos įstatymo pažedimas, kuris užtraukia atsakomybę pagal Produktų saugos įstatymą (PSĮ 17 str.8 d., 20 str.1 d., 23 str.). Pagal 2007 m. lapkričio 8 d. ir 2008 m. balandžio 17 d. patikrinimo aktus Klubo vadovui buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą už higienos norminių aktų (HN 123:2003) pažeidimą ir šie patikrinimo aktai Produktų saugos įstatymo 25 straipsnyje numatyto termino eigos pradžiai nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi.

Pagal Produktų saugos įstatymo 27 straipsnio nuostatas kontrolės institucijų darbuotojai dėl šio įstatymo pažeidimo surašo protokolą ir kartu su reikalingais įrodymais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas perduoda Tarybai. Panevėžio VSC šio termino nepažeidė Protokolą Nr.1 ir prie jo pridėtą medžiagą 2008 m. lapkričio 12 d. persiuntė Tarnybai. Pagal Produktų saugos įstatymo 25 straipsnį, šio įstatymo 23 straipsnyje numatytos baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio įstatymo pažeidimo nustatymo, o esant tęstiniam pažeidimui – nuo jo išaiškėjimo dienos. Produktų saugos įstatymas nenumato galimybės pratęsti šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytus ekonominių sankcijų skyrimo terminus.

2009 m. vasario 17 d. sprendime Nr.12PS-6 Tarnyba Produktų saugos įstatymo 25 straipsnyje numatyto ekonominių sankcijų skyrimo termino eigos pradžią nuo 2007 m. lapkričio 8 d. skaičiavo nepagrįstai ir priėjo prie nepagrįstos išvados, kad nagrinėjant bylą ekonominių sankcijų skyrimo terminas buvo praleistas. Dėl pirmiau aptartų aplinkybių, minėtoje įstatymo normoje numatyto termino eigos pradžia turėjo būti skaičiuojama nuo 2008 m. spalio 22 d. ir baudos už įstatymo pažeidimus skyrimo terminas bylos nagrinėjimo metu nebuvo pasibaigęs. Taigi atsakovas, išnagrinėjęs įstatymo pažeidimo bylą, ir nustatęs nutarimo konstatuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, turėjo spręsti dėl įstatymo pažeidimo kvalifikavimo pagal atitinkamą Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio dalį ir ekonominės sankcijos skyrimo. Esant minėtoms aplinkybėms teisėjų kolegija turi spręsti dėl įstatymo pažeidimo bylos perdavimo Tarnybai nagrinėti iš naujo, tačiau konstatuoja, kad pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes tokio pagrindo nėra. Visų pirma todėl, kad yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas (administracinė byla Nr. I-748-624/2009), kuriuo panaikintas sprendimas Nr. RRPT-2 už kurio nevykdymą Klubui buvo surašytas Produktų saugos įstatymo pažeidimo protokolas Nr.1. Todėl Tarnybai nagrinėjant Produktų saugos įstatymo pažeidimo bylą iš naujo, pareiškėjo atsakomybė už Sprendimo Nr. RRPT-2 nevykdymą būtų negalima. Dėl kitų Protokole Nr.1 nurodytų įstatymo pažeidimų šiuo metu yra pasibaigęs ekonominės sankcijos skyrimo senaties terminas, todėl atsakomybė taip pat negalima.

Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad Klubui Produktų saugos įstatymas taikytas pagrįstai yra teisingi, tačiau tai nėra pagrindas patenkinti apeliacinį skundą dėl pirmiau aptartų priežasčių. Esant minėtoms aplinkybėms teisėjų kolegija nusprendžia, kad naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimą, kuriuo patenkindamas pareiškėjo skundas, nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, pakeitus jo motyvus apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos išdėstytais motyvais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas Laimė Baltrūnaitė Virgilijus Valančius