- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-14
- Bylos Nr.
- II-76-659/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00151-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Pažeidėjas
- J. S.
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal J. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Švedijos Karalystėje, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018-01-09 nutarimo, kuriuo J. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 300 Eur bauda ir atimta specialioji teisė vairuoti 12 mėnesių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. S. 2017-12-16 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis 2017-12-16 apie 09.40 val. Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,43 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tokiais savo veiksmais J. S. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus. Tokie J. S. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) 2018-01-09 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino J. S. kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir nubaudė 300 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.
Šalies argumentai
Skundu J. S. prašo panaikinti Klaipėdos apskrities VPK nutarimą dėl ANK 422 straipsnio 5 dalies taikymo ir šią bylą nutraukti nesant administracinio nusižengimo sudėties. Nurodo, kad nesutinka su Klaipėdos apskrities VPK nutarimu, kadangi jo veiksmuose nėra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių. Teigia, jog 2017-12-16 iš ryto parplaukęs keltu iš Švedijos išsivalė dantis ir prasiskalavo juos burnos skalavimo skysčiu, po to, iš karto, surūkė dvi cigaretes ir užsidegęs trečią cigaretę, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perkėlos teritorijoje jį sustabdė policijos pareigūnas, kuris jam pasiūlė pūsti į alkotesterį. Alkotesteris parodė 0,43 promilės girtumo laipsnį. Į alkotesterį pūtė dar nebaigęs rūkyti ir burnoje jautęs burnos skalavimo priemonės skonį. Išvakarėse, per vakarienę buvo išgėręs du bokalus alaus, apie vieną litrą, todėl su alkotesterio parodymais nesutiko, kadangi po alkoholio vartojimo praėjo daugiau nei dešimt valandų, jis jautėsi visiškai blaivas, be to nebuvo ir alkoholio kvapo (tai patvirtina medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas). Teigia, jog jis, prieš policijos pareigūnams jam surašant administracinio nusižengimo protokolą, prašė pastarųjų leisti alkoholio matuokliu pakartotinai patikrinti jo blaivumą arba paimti jo kraujo mėginį, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta. Nepaisant to, 2017-12-16 11.50 val., surašius administracinio nusižengimo protokolą, jis savarankiškai atvyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti, kur 2017-12-16 12.10 val. kraujo tyrimui buvo paimtas kraujo ėminys, o gauti rezultatai, parodė, kad alkoholio kraujyje nerasta. Tuo tarpu 2017-12-16 12.10 val. alkotesteriu iškvėptame ore jam nustatyta 0,23 promilės alkoholio, o 12.30 val. – 0,12 promilės alkoholio, tačiau tokius alkotesterio parodymus įtakojo tai, kad prieš papuolant pas gydytoją, t. y. prieš 12.10 val., buvo surūkęs dvi cigaretes.
Dėl nurodytų priežasčių mano, jog remtis policijos pareigūnų reido metu naudoto alkotesterio parodymais ar laikyti juos patikimais ir grįsti šiais parodymais jo neblaivumą reido metu šiuo atveju nebuvo galima, nes, jo manymu, lemiamą reikšmę nustatant asmens neblaivumą turi kraujo tyrimai ir kraujyje fiksuojamas alkoholio kiekis. Atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūnų naudojamo reido metu alkotesterio patikra buvo atlikta daugiau nei prieš du mėnesius, o naudojant prietaisą intensyviai, jo parodymų paklaida didėja apie 0,06 promilės per mėnesį.
Pažymi, jog Administracinių nusižengimų teisenoje, kaip ir baudžiamajame procese, taikytinas asmens nekaltumo prezumpcijos principas, t. y., ne asmuo turi įrodyti, jog jis yra nekaltas, o priešingai, kaltinančioji pusė (institucija) turi įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Tai reiškia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubiopro reo principu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartis Nr. N575-2791/2009). Atsižvelgiant į tai, kad į alkotesterį, tiek policijos pareigūnų, tiek medicinos įstaigoje, pūtė parūkęs cigaretes ir išsiskalavęs burną burnos skysčiu, kuriame yra ne maža spirito koncentracija, o specialisto išvadoje nustatyta, jog paimtame jo kraujo ėminyje etilo alkoholio nerasta, be to policijos alkotesterio patikra buvo atlikta daugiau nei prieš du mėnesius, vadovaujantis iš nekaltumo prezumpcijos kylančiu in dubio pro reo principu, visos byloje esančios ir nepašalintos abejonės turėjo būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau tai padaryta nebuvo, o specialistas, priėmęs skundžiamą nutarimą, į šias aplinkybes neatsižvelgė, todėl byloje surinktus įrodymus vertino netinkamai.
Apibendrindamas anksčiau išdėstytus argumentus, teigia, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai abejonių nekeliančių jo neblaivumui nustatyti duomenų, kad 2017-12-16 09.40 val. alkoholio koncentracija jo kraujyje viršijo leistiną 0,4 promilės ribą. Alkotesterio parodymai negali būti laikomi patikimu įrodymu, nekeliančiu abejonių asmens neblaivumo nustatymui, nes lemiamą reikšmę turi kraujo tyrimai. Dėl šių priežasčių jis negali būti laikomas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, pateiktame teismui atsiliepime nurodė, kad su J. S. skundo argumentais nesutinka, kadangi byloje esantys neatitikimai tarp 2017-12-16 09.56 val. pareigūnų alkotesterio parodymų ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto duomenų (2017-12-16: 09.56 val. – 0,43 promilės, 12.10 val. – 0,23 promilės, 12.30 val. – 0,12 promilės, 12.10 val. paimtame kraujo mėginyje etilo alkoholio nerasta) negali būti teigiamai vertinami J. S. atžvilgiu. Pažeidėjo neblaivumo laipsnis 2017-12- 16 09.56 val. buvo toks, už kurį ANK 422 straipsnio 5 dalis numato administracinę atsakomybę, o tai, kad patikrinus po kurio laiko alkoholio koncentracija organizme dėl redukcijos jau buvo sumažėjusi, tik patvirtina, jog pirminis matavimas nebuvo klaidingas, neblaivumas vis dar išliko, tačiau jau mažesnio laipsnio. Remiantis teismų praktika, asmens neblaivumo laipsnis yra svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, kurie turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (administracinių bylų Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009).
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime 2006-05-12 Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2006-05-18, Nr. 56-2000, galiojanti suvestinė redakcija nuo 2018-01-01), patvirtintų taisyklių I skyriaus 2.3 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnas metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustato ar asmuo, vairuojantis transporto priemonę, yra neblaivus. Minėtų taisyklių II skyriaus 9 punkte nustatyta, kad asmuo į gydymo ištaigą turi atvykti ne vėliau kaip per 1 (vieną) valandą. 2017-12-16, 09.56 val. J. S. alkotesterio „Alcotest 6810 Nr. ARYK-0098“ pagalba nustatytas 0,43 promilių girtumas transporto priemonės vairavimo metu ir nėra duomenų objektyviai leidžiančių teigti, kad pareigūnai, tikrindami asmens neblaivumą alkotesterio pagalba, būtų pažeidę teisės aktų reikalavimus.
Dėl šių priežasčių mano, jog J. S. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities VPK 2018-01-09 priimtą nutarimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu J. S. atstovas advokatas M. Kepenis palaikė skundą ir prašė bylą J. S. atžvilgiu nutraukti.
Teismo posėdyje apklausiamas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas, teismo pavedimu atlikęs teismo psichiatrijos ekspertizę ir surašęs ekspertizės aktą, D. V. palaikė savo pateiktą išvadą. Nurodė, kad gydytojas, atliekant asmens apžiūrą, kai asmeniui yra nustatytas lengvas (ribinis/ subklinikinis girtumas) neblaivumas, iš uoslės alkoholio kvapo iškvėptame ore gali ir nenustatyti. Rūkymas ar skalavimo skystis J. S. alkoholio koncentracijos nustatymui iškvėptame ore neturi jokios įtakos, kadangi jo girtumo laipsnis alkoholio matuokliu buvo nustatytas praėjus 20 min. po cigarečių surūkymo ir burnos skalavimo. Apskaičiuojant galimą alkoholio koncentraciją kraujyje, naudojant E. Vidmarko (E. Widmark) formulę, tikėtina, kad pažeidėjo kraujyje, suapvalinus, daugiausia buvo 0,63 promilės, o mažiausia – 0,25 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
išanalizavus ir įvertinus tiek teismui pateiktų įrodymų visumą, tiek teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, administracinėn atsakomybėn patraukto J. S. skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš skundo turinio matyti, jog J. S. neigia, kad jis vairavo neblaivus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, nesutinka su byloje esančių įrodymų vertinimu, mano, kad netinkamai buvo įvertintos faktinės bylos aplinkybės bei netinkamai pritaikytas įstatymas, todėl prašo dėl šio administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, kad J. S. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus (lengvo girtumo laipsnio), šiais savo veiksmais padarydamas nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su Klaipėdos apskrities VPK vyresniojo specialisto išvada, kad J. S. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, Klaipėdos apskrities VPK vyresn. specialistas tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus.
Šioje administracinio nusižengimo byloje pareigūnų tikrinimo alkotesteriu, vėliau gydymo įstaigoje atlikto tikrinimo alkotesteriu ir atliktų kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, todėl esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų įvertinimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. 2017-12-16, po sustabdymo 09.56 val. patikrinus J. S. blaivumą sertifikuotu alkotesteriu „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARYK-0098, buvo nustatytas lengvas (0,43 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis (b. 1. 13, 17, 18). Po to, 2017-12-16 J. S. 12.10 val. atvyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur 12.10 val. buvo pradėta jo apžiūra, 12.10 val. šioje ligoninėje buvo paimtas J. S. kraujas, ištyrus šį kraują, 2018-01-02 buvo gauta specialisto išvada Nr. T-A (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad J. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. 1. 7). Minėtoje ligoninėje 12.10 val. patikrinus J. S. blaivumą alkotesteriu, nustatyta 0,23 promilės alkoholio koncentracija kraujyje, pakartotinai patikrinus jo blaivumą alkotesteriu 12.30 val. nustatyta 0,12 promilės alkoholio koncentracija kraujyje.
Pažymėtina, kad paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-39- 2014). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) (toliau – Taisyklės) 29 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo per valandą gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Tą nagrinėjamu atveju J. S. ir padarė – nesutikdamas su policijos pareigūnų alkotesteriu atliktos neblaivumo patikros rezultatais, jis kreipėsi į medicinos įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo. Atlikus kraujo tyrimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A (duomenys neskelbtini) (b. 1. 7) nustatyta, kad J. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai.
Teismo vertinimu, nustatinėjant asmens neblaivumo laipsnį vairavimo momentu ir laboratoriniu kraujo tyrimu tikrinant asmens blaivumą, o remiantis moksliniais skaičiavimais ir vertinant pirminius alkotesterio parodymus, ypatingą reikšmę turi tinkamas medicininės apžiūros atlikimas sveikatos priežiūros įstaigoje ir biologinės terpės bandinio paėmimas preciziškai laikantis visų nustatytų taisyklių. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintų Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau – Metodika) 2 punkte numatyta, jog medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas ir išvados formulavimas. Visų pirma, pažymėtina, kad iš byloje esančio Medicininės apžiūros akto matyti, jog J. S. apžiūra VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje prasidėjo 2017-12-16 12.10 val., ir lygiai tuo pačiu metu paimtas J. S. biologinės terpės bandinys (apžiūros akto 21 punktas), taip nesilaikant metodikos 2 punkto nustatyto eiliškumo, kuriame nurodoma, jog tiriamųjų medžiagų paėmimas seka po bendro būklės vertinimo, kuris atliekamas pirmiausia. Pastebėtina, jog net J. S. pirmasis tyrimas alkotesteriu atliktas 12.10 val. (apžiūros akto 20 punktas), t. y., tuo pačiu metu, imant kraujo mėginį, nors jis turi būti atliekamas anksčiau – tiriant asmens kvėpavimą ir pildant apžiūros akto 3 punktą „Kvėpavimas“.
Pažymėtina ir tai, jog tiriamojo asmens išoriniai požymiai apžiūros akte aprašyti itin lakoniškai, daugiausia vienu žodžiu ir išsamiai nenurodant visų apžiūros akte prašomų nurodyti duomenų. Pavyzdžiui, akto 3 punkte „Kvėpavimas“ nurodoma, kad kvėpavimas normalus, tačiau nepateikiami prašomi duomenys (ar kvėpavimas paviršutinis, sulėtėjęs, padažnėjęs ar kosėjama, kiek kartų įkvėpiama per minutę); akto 9 punkte „Nistagmas“ nurodyta, jog be nistagmo, nors akto forma prašo nurodyti Tašeno mėginio (penkis kartus apsisukus žiūrėti tiesiai) trukmę sekundėmis; akto 18 punkte „Kalba“ nurodoma, jog ji garsi, rišli, artikuliuota, tačiau nenurodomas tempas, kaip to prašoma akto formoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Metodikos 8.4 punkte nustatyta, kad „vakuuminis mėgintuvėlis su krauju ar šlapimu turi būti užantspauduojamas. Ant jo gamintojo etiketės turi būti nurodytas tiriamo asmens vardas, pavardė, tikslus kraujo ir/ar šlapimo paėmimo laikas: data, laikas minučių tikslumu“. Metodikos 8.5 punktas nustato, kad „užantspauduotas vakuuminis mėgintuvėlis dedamas į voką, kuris užklijuojamas ir pažymimas gydymo įstaigos antspaudu taip, kad voko nebūtų galima atidaryti jo nepažeidus“. Tuo tarpu byloje esančioje specialisto išvadoje nėra nurodyta, ar pateiktas tyrimo objektas buvo apsaugotas metodikoje numatytomis priemonėmis ir ar tos priemonės nebuvo pažeistos. Metodikos 11 punkte detaliai aprašomas svarbus medicininės apžiūros etapas – išvados formulavimas, joje nurodoma, kad gavęs atsakymą iš Toksikologijos laboratorijos, gydytojas užpildo Medicininės apžiūros akto skiltis (21 punktas) „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“ (metodikos 11.1. punktas), skiltyje „Tyrimo rezultatas“ įrašomi konkretūs laboratorinių tyrimų duomenys (metodikos 11.2. punktas), skiltyje „Išvada“ nurodoma – asmuo blaivus/neblaivus, apsvaigęs/neapsvaigęs, vartojęs/nevartojęs (metodikos 11.3. punktas). Iš analizuojamo J. S. medicininės apžiūros neblaivumo nustatymui akto matyti, jog skiltyje „Tyrimo rezultatas“ nenurodytas tyrimo rezultatas ir nepateikiami konkretūs laboratorinių tyrimų duomenys, kaip to reikalaujama metodikos 11.2. punkte. Be to, „Išvadoje“ nurodyta, kad „tiriamasis yra blaivus. Tikslesnės išvados po kraujo laboratorinio tyrimo“, tačiau nenurodyta, kokia išvada padaryta remiantis Toksikologinio tyrimo išvada. Pažymėtina ir tai, jog Medicininės apžiūros neblaivumo nustatymui akto pabaigoje nenurodytas tikslus laikas (data, val., min.), kada baigta asmens apžiūra.
Aptarti duomenys atskleidžia, jog atliekant J. S. medicininę apžiūrą, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, bendras asmens būklės vertinimas atliktas tik paėmus asmens biologinės terpės bandinį, t. y., nesilaikant eiliškumo, asmens būklės vertinimas atliktas paviršutiniškai, išsamiai neatsakant į akte nurodytus klausimus apie asmens būklę. J. S. medicininės apžiūros neblaivumo nustatymui akte nenurodytas tyrimo rezultatas, tinkamai nesuformuluota išvada (pateikta pirminė išvada, remiantis alkotesterio parodymais). Šios aplinkybės ir padaryti Metodikos reikalavimų pažeidimai kelia pagrįstą abejonę, ar J. S. medicininės apžiūros neblaivumo nustatymui metu nustatyti duomenys yra tikslūs ir patikimi.
Teismas, siekdamas pašalinti abejones dėl skirtingų J. S. blaivumo nustatymo rezultatų, paskyrė narkologinę teismo ekspertizę dėl neblaivumo nustatymo (b. 1. 35-36). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), atsakant į klausimą, ar atsižvelgiant į administracinėje byloje esančius J. S. blaivumo būklės tyrimo rezultatus, 2017-12-16 09.40 val. automobilį vairavo blaivus, nurodoma, jog alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) dėsningai mažėja. E. Vidmarkas įrodė, kad suaugusio vyro kraujyje ramybės būsenoje per 1 val. (60 min.) vidutiniškai oksiduojasi 0,15 promilės alkoholio. Pagal E. Vidmarko formulę oksidacijos faktorius, rodantis, kiek alkoholio oksiduojasi organizme per vieną valandą, lygus 0,15 promilės, o per 1 min. – 0,0025 promilės (0,15 promilės per 60 min.). Minimaliai per 1 val. kraujyje gali redukuotis 0,1 promilės etilo alkoholio (per 1 min. – 0,0017 promilės etilo alkoholio). Maksimaliai per 1 val. kraujyje gali redukuotis 0,25 promilės etilo alkoholio (per 1 min. – 0,0042 promilės etilo alkoholio). Nuo vairuotojo J. S. sustabdymo (2017-12-16 09.40 val.) iki kraujo ėminio paėmimo (2017-12-16 12.10 val.) praėjo 2 val. 30 min. J. S. kraujo ėminyje etilo alkoholio nerasta. Galimos alkoholio koncentracijos J. S. kraujyje 2017-12-16 09.40 val. apskaičiavimas, naudojant E. Vidmarko formulę: minimali AKK = 0,1 prom. x 2 (val.) + 0,0017 prom. x 30 (min.) = 0,25l prom., suapvalinus – 0,25 promilės; tikėtina vidutinė AKK = 0,15 prom. x 2 (val.) + 0,0025 prom. x 30 (min.) = 0,375 prom., suapvalinus – 0,38 promilės; maksimali AKK = 0,25 prom. x 2 (val.) + 0,0042 prom. x 30 (min.) = 0,626 prom., suapvalinus – 0,63 promilės. Išvada: Medicininiu požiūriu negalima paneigti, kad J. S. vairavo būdamas neblaivus. Alkotesteris negalėjos parodyti alkoholio J. S. iškvėptame ore dėl surūkytų cigarečių (b. 1. 38-39). Taigi ekspertizes aktu iš esmės nustatyta, jog moksliniu požiūriu minėti neatitikimai tarp gautų rezultatų gali būti paaiškinami tikrinimo metodų skirtumu – vienas nustato etilo alkoholio koncentraciją iškvepiamame ore alkotesterio panaudojimo metu, o kitas nustato etilo alkoholio koncentraciją kraujyje kraujo ėminio paėmimo metu. Be to, padaryta išvada, jog remiantis etilo alkoholio atgaliniu apskaičiavimu pagal E. Vidmarko formulę, priklausomai nuo organizmo būklės, 2017-12-16 09.40 val. J. S. kraujyje galėjo būti nuo 0,25 promilės iki 0,63 promilės etilo alkoholio, praėjus 2 val. 30 min. nuo jo tikrinimo alkotesteriu iki kraujo ėminio paėmimo (b. 1. 38-39). Teismo posėdžio metu apklausiamas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas, atlikęs ekspertizę ir surašęs ekspertizės aktą, D. V. nurodė, kad rūkimas ar skalavimo skystis alkoholio koncentracijos nustatymui iškvėptame ore neturi jokios įtakos. Gydytojas, atlikdamas asmens apžiūrą, kai asmeniui yra nustatytas lengvas (ribinis/ subklinikinis girtumas) neblaivumas, iš uoslės alkoholio kvapo iškvėptame ore gali ir nenustatyti. Apskaičiuojant galimą alkoholio koncentraciją kraujyje, naudojant E. Vidmarko (E. Widmark) formulę, tikėtina, kad pažeidėjo kraujyje, suapvalinus, daugiausia buvo 0,63 promilės, o mažiausia – 0,25 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. 1. 46).
Akivaizdu, jog ši ekspertizės akto išvada dėl J. S. neblaivumo 2017-12-16 09.40 val., t. y., kad tuo metu jo kraujyje galėjo būti nuo 0,25 promilės iki 0,63 promilės etilo alkoholio, nėra kategoriška, o pateikiama kaip labiausiai tikėtina tikimybė. Tai patvirtina ir eksperto parodymai teisme, kur jis nurodė, jog tik labiausiai tikėtina, kad asmens kraujyje buvo nuo 0,25 promilės iki 0,63 promilės etilo alkoholio koncentracija, tačiau ji galėjo būti ir 0,38 promilės. Nėra abejonės, jog 2017-12-16 12.10 val. paimtame J. S. kraujyje neaptikus alkoholio, neatsižvelgiant į 2017-12-16 09.56 val. atliktą patikrinimą alkotesteriu, būtų galima daryti prielaidą, jog 2017-12-16 09.40 val. J. S. apskritai buvo blaivus. Tačiau šiuo atveju reikia paaiškinti prieštaravimus tarp dviejų skirtingais metodais 09.56 val. ir 12.10 val. atliktų neblaivumo testų ir nustatyti, ar tokių neatitikimų galėjo atsirasti objektyviai dėl tarp patikrinimų užgaišto laiko. Visų pirma, pastebėtina, jog ekspertizės akte nurodyta, kad J. S. kraujyje 2017-12-16 09.40 val. galėjo būti nuo 0,25 promilės iki 0,63 promilės etilo alkoholio, o tai neprieštarauja 2017-12-16 09.56 val. alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatams. Be to, nors J. S. 2017-12-16 09.56 val. nustatytas 0,43 promilės neblaivumas, tačiau alkotesterio patikros sertifikate nurodyta, kad šio alkotesterio paklaida – 0,017 promilės, taigi atmetus alkotesterio paklaidą, J. S. 2017-12-16 09.56 val. alkotesteriu nustatytas 0,41 promilės neblaivumas, o tai dar labiau artina J. S. patikros rezultatą prie vidutinės labiausiai tikėtinos alkoholio koncentracijos kraujyje. Taigi, pagal ekspertizės akte pateiktus duomenis ir 2017-12-16 12.10 val. paimto kraujo mėginio tyrimo rezultatus skaičiuojant galimą J. S. apsvaigimo lygį vairavimo metu, t. y. 2017-12-16 09.40 val., ir jį lyginant su 2017-12-16 09.56 val. atlikto patikrinimo alkotesteriu gautais duomenimis, matyti, jog esminių prieštaravimų tarp jų nėra, nes pagal skaičiavimus J. S. organizme 2017-12-16 09.40 val. alkoholio koncentracija kraujyje galėjo būti nuo 0,25 promilės iki 0,63 promilės, o tuo metu atliktas patikrinimas alkotesteriu nustatė neblaivumo laipsnį, patenkantį į šias ribas – 0,43 promilės (0,41 promilės pritaikius paklaidą). Aptarti duomenys leidžia konstatuoti, jog tarp atliktų matavimų prieštaravimų nėra, o kraujo mėginio tyrimas nepaneigia policijos alkotesteriu užfiksuotų duomenų.
Taip pat pažymėtina, kad alkoholis J. S. organizme alkotesteriu buvo nustatytas ne tik 2017-12-16 09.56 val. jį tikrinant policijos pareigūnui, tačiau ir 2017-12-16 12.10 val. medicininės apžiūros metu – tada (praėjus 2 val. 14 min. po policijos patikrinimo) alkotesteris parodė, jog J. S. organizme esančio alkoholio koncentracija yra lygi 0,23 promilės. Be to, tuo pačiu alkotesteriu ligoninėje tikrinant J. S. po 20 minučių –12.30 val., jo organizme esančio alkoholio koncentracija yra lygi 0,12 promilės, taigi per 20 minučių tuo pačiu alkotesteriu ligoninėje tikrinama alkoholio koncentracija J. S. organizme sumažėjo net 0,11 promilės. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo J. S. organizme prieš 2 val. 30 min. alkoholio koncentracija galėjo būti 0,43 promilės (0,41 promilės pritaikius paklaidą), t. y. tokia, kokia ir buvo nustatyta policijos pareigūnų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš policijos pareigūno A. M. 2017-12-16 tarnybinio pranešimo matyti, jog patikrinimo metu, bendraujant su vairuotoju iš jo burnos buvo jaučiamas stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas paaiškino, kad iš vakaro buvo išgėręs du bokalus alaus (b. 1. 15). Iš byloje esančio sprendimo nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo matyti, kad J. S. nušalintas nuo vairavimo, nustačius, jog jis neblaivus (b. l. 16). Pažymėtina ir tai, jog byloje esančio Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto 12 punkte „Kada, kiek ir kokių svaigalų vartojo paskutinį kartą“ nurodyta, kad „vakar, apie 23 val., išgėrė vieną litrą alaus“ (b. l. 20). Šios aplinkybės atskleidžia, jog tyrimo metu J. S. nustatytas 0,43 promilės (0,41 promilės pritaikius paklaidą) neblaivumas galėjo būti nulemtas jo neatsakingo elgesio ir alkoholio vartojimo, o ne netinkamo alkotesterio veikimo.
Skunde nurodoma, jog uždelsimas buvo nulemtas pačių policijos pareigūnų netinkamų veiksmų, t. y. jų atsisakymas patikrinti pakartotinai J. S. neblaivumą alkotesteriu, taip pat atsisakymas pristatyti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį į ligoninę kraujo paėmimo tyrimams, kurie yra lemiami, nustatant asmens neblaivumą sustabdymo metu, kadangi pareigūnų abejingumas ir neveikimas lėmė tai, kad į medicinos įstaigą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atvyko praėjus 2 val. 14 min. po pirmojo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo nustatymo (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) taisyklių 2.3 punkte, inter alia, nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Šių Taisyklių 3 punkte, inter alia numato, jog policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, kuris įtariamas esantis neblaivus, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti arba per tikrinimą nustatoma, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija – daugiau kaip 1,5 promilės, arba nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo vengia tikrinimo, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklių 29 punkte, inter alia, numatyta, jog jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo, atlikto policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros, arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Iš šio teisės akto reglamentavimo matyti, jog policija asmens į konkrečią sveikatos priežiūros įstaigą neveža (asmuo pristatomas tik tuomet, kai nustatomas daugiau kaip 1,5 promilės neblaivumas, asmuo vengia tikrinimo arba patikrinti alkotesteriu nėra įmanoma), medicinos įstaigą pasirenka ir į ją vyksta pats asmuo, taigi nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju policijos pareigūnai turėjo pareigą J. S. pristatyti į medicinos įstaigą. Nors pažeidėjas nurodo, kad pareigūnai nevykdė jo prašymo dėl pakartotinio tikrinimo alkotesteriu, tačiau teismas pažymi, jog pareigūnams nėra numatytos pareigos kiekvienu atveju be išimties po du kartus asmenį tikrinti alkotesteriu, juolab nesant jokių duomenų, kad tikrinimas technine priemone buvo netinkamas. Iš teismų praktikos matyti, jog kitoks policijos pareigūnų elgesys, t. y., pakartotinis blaivumo tikrinimas nustačius asmens blaivumą ir nesant jokių duomenų, kad tikrinimas technine priemone buvo netinkamas (gautas rezultatas neobjektyvus), netgi gali būti laikomas netinkamu policijos pareigūno pareigų imtis priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui ir įforminti administracinį teisės pažeidimą surašant protokolą, vykdymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr.A-3769-492/2016). Aptarti duomenys atskleidžia, jog pareigūnai neturi pareigos asmenį tikrinti alkotesteriu tol, kol gaunami tikrinimo rezultatai tenkins pažeidėją, o su patikrinimo alkotesteriu rezultatais nesutinkantis asmuo gali pats nuspręsti nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą, ir tik jo paties rūpestis yra į ją nuvykti laiku, nepažeidžiant Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo nustatymo taisyklių 29 punkte numatyto vienos valandos termino.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, kad tinkamai sertifikuotu alkotesteriu „Aicotest 6810“, prietaiso Nr. ARYK-0098, atlikus blaivumo testą 2017-12-16 09.56 val., J. S. iškvėptame ore nustatyta 0,43 promilės (0,41 promilės pritaikius paklaidą) etilo alkoholio; kad specialisto išvada Nr. T-A (duomenys neskelbtini), kuria buvo tirtas J. S. kraujas, duota ištyrus kraujo mėginį, paimtą preciziškai nesilaikant nustatytos metodikos ir padarius procedūrinius pažeidimus; kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir teismo medicinos eksperto paaiškinimais teisme nustatyta, jog medicininiu požiūriu nėra prieštaravimų tarp alkotesteriu atlikto J. S. blaivumo testo parodymų bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A (duomenys neskelbtini) (kaip minėta, pirminiame ir vėlesniame J. S. ėminio patikrinime tiriama alkoholio koncentracija skirtingose terpėse, ir teoriškai apskaičiuota galima alkoholio koncentracija kraujyje, atsižvelgiant į bandinių paėmimo laiką ir kraujų bandinio paėmimo procedūrų nesilaikymą, nepaneigia pirminio, tikrinimo rezultatų); kad policijos pareigūnas nurodė patikrinimo metu, bendraujant su vairuotoju, užuodė nuo J. S. skidusį alkoholio kvapą, o pats J. S. neneigė išvakarėse vartojęs alkoholį; skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog J. S. 2017-12-16 apie 09.40 val. Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,43 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis.
Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas pažymi, kad nėra aplinkybių, darančių administracinio nusižengimo bylos teiseną negalimą (ANK 591 straipsnis), J. S. veikimas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kvalifikuotas teisingai, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl naikinti ar keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018-01-09 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto J. S. skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018-01-09 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.