- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-01-18
- Bylos Nr.
- I-164-95/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01700-2009-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Liuda Arlauskienė, Raimondas Blauzdžius, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- UAB „Plastineta“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 9.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos atstovui V. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Plastineta“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Plastineta“ (toliau – pareiškėja, bendrovė, įmonė) su skundu (b. l. 4-6) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM, atsakovė) 2009-06-15 sprendimą Nr. 69-159 (toliau – VMI prie LR FM sprendimas), Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Panevėžio AVMI, tretysis suinteresuotas asmuo) 2009-03-20 sprendimą Nr. (11.1-11)-SA-15 (toliau – Panevėžio AVMI sprendimas) ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2009-09-16 sprendimą Nr. S-275 (7-221/2009) (toliau – Sprendimas).
Skunde nurodė, kad su skundžiamais sprendimais nesutinka, nes Panevėžio AVMI Patikrinimo aktas grindžiamas iš esmės FNTT prie LR VRM Klaipėdos apskrities skyriaus specialisto išvada, kurios pagrindu buvo įtariamojo R. B., kuris yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, parodymais. Jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra prieštaringi, nenuoseklūs, pačiame Patikrinimo akte taip pat yra akivaizdūs šio asmens parodymų prieštaringumai, kurių nepavyko pašalinti akistatų metu ikiteisminio tyrimo eigoje. UAB „Plastineta“ bendradarbiavimas su R. B. įmone vyko nuo 2002 m., kai bendrovės direktoriumi marketingui buvo R. L., kuris pasirašė sąskaitą faktūrą, patvirtinančią gautas prekes. R. L. vėliau dirbo R. L. individualioje įmonėje, kuriai pagal R. B. parodymus, jis teikė plastmasės žaliavas. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytos jokios kitos svarbios bylai aplinkybės, kurios būtų suteikusios pagrindą manyti, kad UAB „Plastineta“, ar jos vadovas būtų vykdęs neteisėtą veiklą, kad būtų klastojęs kokius nors oficialius dokumentus: PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderių kvitus, ar kitus buhalterinės apskaitos dokumentus. Bendrovė nuo 2004-06 mėn. iš R. B. įmonės, UAB „Ginbraitas“, iš viso įsigijo plastmasės žaliavos 13 000 kg, o gamyboje sunaudojo 10 748,03 kg (gamybos rezultatas, produkcijos kiekis). 2005 m. iš viso buvo nupirkta 22 550 kg žaliavos, iš UAB „Ginbraitas“ 14 000 kg, gamyboje sunaudota 22 170 kg. 2006 m. iki birželio 28 d. iš viso buvo įsigyta 6 151 kg žaliavos, iš UAB „Ginbraitas“ 5 200 kg, o gamyboje sunaudota 2 108,67 kg. UAB „Plastineta“ iš R. B. įmonės ir UAB „Ginbraitas“ gautą plastmasės žaliavą perdirbo, gamindama produkciją. Tai patvirtinta buvo ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktais įmonės dokumentais – gamybiniais aktais, liudytojų L. A., G. K. parodymais bei realizuotos produkcijos dokumentacija. Tiek baudžiamosios bylos duomenimis, tiek FNTT prie LR VRM specialisto išvadoje, tiek ir Panevėžio apskrities VMI Patikrinimo akte nėra absoliučiai jokių duomenų, kad UAB „Plastineta“ plastmasės žaliavą nuo 2004 m. iki 2006 m. būtų įsigijusi iš kokio nors kito fizinio ar juridinio asmens, t. y. neteisėtu būdu. Pažymėjo, kad Panevėžio AVMI 2005-07-25 surašė Priešpriešinės informacijos surinkimo pažymą, iš kurios matyti, kad R. B. apklausos protokole nurodė, kad 2005 m. R. B. individuali įmonė buvo reorganizuota į UAB „Polisidas“. UAB „Polisidas“ vardu tam tikrą laiką įformindavo, kad tariamai ši įmonė parduoda plastmasės žaliavą UAB „Ginbraitas“. UAB „Ginbraitas“ R. B. įsigijo dėl to, kad individualią įmonę, kuri vėliau reorganizuota į UAB „Polisidas“, patikrino VMI prie LR FM ir nustatė, kad buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos. Taigi, R. B. savo veiklos tęsti nebegalėjo. Preziumuoja, kad jau nuo 2005-07-25 Panevėžio AVMI turėjo duomenis apie UAB „Plastineta“ verslo partnerį R. B. įmonę, neįspėjo UAB „Plastineta“ apie kokius nors abejones keliančius sandorius ar kokią nors galimą neteisėtą veiklą, nepagrįstai išrašytas PVM sąskaitas faktūras. R. B. įmonę tikrino ir VMI prie LR FM interneto tinklalapyje, kuriame nebuvo jokių užuominų, apie galimą kokią nors neteisėtą šios įmonės veiklą. Atkreipė dėmesį, kad šios aplinkybės nėra paneigtos skundžiamuose sprendimuose. Mano, kad atsakovė yra kalta dėl suteiktos teisės R. B. įmonei ar UAB Ginbraitas“ tęsti savo veiklą. UAB „Plastineta“ iš įgytos R. B. įmonės ar UAB „Ginbraitas“ plastmasės žaliavos pagamino produkciją ir sumokėjo PVM bei kitus privalomus mokesčius už parduotas prekes. Kadangi atsakovė mokestinių sumų neginčija, todėl laiko, kad pripažįsta pagrįstu minimos žaliavos įsigijimą iš R. B. įmonės ar UAB „Ginbraitas“. Pabrėžė, kad atsakovė taip pat privalėjo spręsti R. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą dalyje dėl galimai padarytos nusikalstamais veiksmais turtinės žalos valstybei. Pripažinus kaltu ir nuteisus R. Budą, tikėtina, kad būtų išspręstas ir jo kaltais veiksmais padarytos turinės žalos klausimas valstybei.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Plastineta“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 69-73) nurodė, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad R. B. IĮ ir UAB „Ginbraitas“ buvo didžiausi ir ne vienkartiniai tiekėjai, tačiau bendrovė nepateikė krovinių gabenimo važtaraščių, o PVM sąskaitose faktūrose, kuriomis buvo įforminti prekių pirkimo-pardavimo sandoriai, nenurodė, kokiu transportu krovinys buvo gabenamas, nenurodė prekių pakrovimo bei iškrovimo vietos, krovinio išgabenimo datos ir laiko, transporto priemonės markės, valstybinio numerio, t. y. nėra jokių įrodymų, kad prekės buvo gabenamos. R. B. IĮ ir UAB „Ginbraitas“ neturėjo veiklai vykdyti būtinų materialinių ir žmogiškųjų išteklių. Pagal mokesčių administratoriaus turimus duomenis, nustatyta, kad R. B. individualioje įmonėje nuo jos įsteigimo momento, išskyrus patį savininką, nedirbo nei vienas samdomas darbuotojas. UAB „Ginbraitas“ nuo 2004-12-20 iki 2006-06-28, kurio metu sąskaitomis faktūromis buvo įforminamas polietileno pardavimas pareiškėjai, išskyrus patį R. B., taip pat nedirbo nei vienas samdomas darbuotojas. Be to, R. B. vardu ir UAB „Ginbraitas“ vardu nėra registruotų transporto priemonių. Daro išvadą, kad surinkta informacija, leidžia pagrįstai teigti, kad ginčo sandoriai neįvyko arba neįvyko tomis sąlygomis, kurios nurodytos įmonės pateiktuose R. B. IĮ ir UAB „Ginbraitas“ vardu išrašytuose apskaitos dokumentuose, t. y. minėtos įmonės bendrovei prekių realiai netiekė. Surinkti įrodymai paneigia ūkinės operacijos turinį, kaip pagrindinį juridinę galią turinčio dokumento rekvizitą, todėl tokie buhalterinės apskaitos dokumentai laikytini neturinčiais juridinės galios ir jų pagrindu PVM atskaita negalima. Taigi, pareiškėja, juridinės galios neturinčiose PVM sąskaitose faktūrose išskirtą 2004 m. – 7 632 Lt PVM, 2005 m. – 10 955 Lt PVM, 2006 m. – 3 632 Lt PVM neteisėtai įtraukė į PVM atskaitą. Ūkinės operacijos, užfiksuotos R. B. individualios įmonės ir UAB „Ginbraitas“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose realiai neįvyko tomis sąlygomis, t. y. minėtos įmonės netiekė prekių bendrovei, o jų vardu tik buvo įformintos PVM sąskaitos faktūros, kurios laikytinos neturinčiomis juridinės galios ir jų pagrindu PVM atskaita negalima. Paneigus ūkinės operacijos turinį, kaip pagrindinį juridinę galią turinčio dokumento rekvizitą, PVM sąskaitos faktūros pagrįstai pripažintos neturinčiomis juridinės galios ir jų pagrindu PVM atskaita negalima. Aplinkybė, kad mokesčių mokėtojas realiai, tačiau neaiškiu būdu arba iš nenustatytų asmenų, buvo įsigijęs PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas prekes, negali būti laikoma pakankamu pagrindu atsirasti teisei į nurodytą PVM atskaitą. Panevėžio AVMI pagrįstai konstatavo, kad ginčo ūkinės operacijos tarp pareiškėjos ir R. B. IĮ bei UAB „Ginbraitas“ realiai neįvyko arba neįvyko nurodytomis sąlygomis, todėl tokie dokumentai laikytini neturinčiais juridinės galios ir jų pagrindu PVM atskaita negalima. Be kita ko, nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja 2004-2006 m. buhalterinėje apskaitoje apskaitė neįvykusias ūkines operacijas arba neįvykusias tomis sąlygomis, kurios užfiksuotos juridinės galios neturinčiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose, todėl nepagrįstai įtraukė į sąnaudas 2004 m. – 42 400 Lt, 2005 m. – 60 860 Lt, 2006 m. – 20 180 Lt ir šias sumas nepagrįstai įtraukė į leidžiamus atskaitymus. Todėl Panevėžio AVMI pagrįstai 2004 m. apmokestinamąjį pelną padidino 42 400 Lt ir papildomai priskaičiavo 6 360 Lt PM, 2005 m. apmokestinamąjį pelną padidino 60 860 Lt ir papildomai priskaičiavo 9 129 Lt PM bei 2006 m. apmokestinamąjį pelną padidino 20 180 Lt ir papildomai priskaičiavo 3 027 Lt PM. Bendrovė už 2006 m. pateiktoje metinėje socialinio mokesčio deklaracijoje deklaravo mokesčio bazę 11 385 Lt ir priskaičiavo 455 Lt socialinio mokesčio. Patikrinimo metu apmokestinamasis pelnas už 2006 m. padidintas 20 180 Lt suma. AVMI už 2006 m. nuo papildomai apskaičiuoto apmokestinamojo pelno 20 180 Lt pareiškėjai pagrįstai papildomai apskaičiavo 807 Lt socialinio mokesčio.
Į teismo posėdį atsakovės atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 99).
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Plastineta“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 67-68) nurodė, kad Komisija tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą. VMI prie LR FM pagrįstai nurodė, kad R. B. IĮ ir UAB „Ginbraitas“ užfiksuoti prekių įsigijimai realiai, kaip būtent tokio turinio operacijos, neįvyko, t. y. apskaitoje užfiksuotos įmonės prekių nepardavė ir negalėjo parduoti. Todėl R. B. IĮ ir UAB „Ginbraitas“ pagal 8 išrašytas PVM sąskaitas faktūras negalėjo įforminti prekių plastmasės žaliavos pardavimų UAB „Plastineta“. Kadangi prekių kaip PVM objekto, nei R. B. IĮ, nei UAB „Ginbraitas“ nebuvo įgijusi, ji negalėjo parduoti šių prekių kitiems ūkio subjektams, pridėtoji vertė nebuvo sukurta. R. B. IĮ ir UAB „Ginbraitas“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose įteisinti realiai neįvykę sandoriai. Pareiškėjos teiginys, kad buvo remtasi tik R. B. parodymais, yra nepagrįstas, nes buvo vadovautasi visa patikrinimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma. Pažymėjo, kad baudžiamajame procese sprendžiamas galimai nusikalstamas veikas padariusių asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas, o mokestiname procese sprendžiamas mokėtojo apmokestinimo klausimas. Vadovaujantis MAĮ 2 str. 23 d., nurodytų mokestinių prievolių įvykdymas nėra nuobauda už asmens padarytą baudžiamosios teisės pažeidimą, o baudžiamosios atsakomybės taikymas negali pakeisti pagal mokesčių įstatymą atsiradusios prievolės valstybei. VMI prie LR VRM pagrįstai padarė išvadą, kad minėtų įmonių vardu išrašytų apskaitos dokumentų pagrindu negali būti grindžiamas pirkimo PVM, todėl pagrįstai apskaičiavo ir nurodė sumokėti į biudžetą 22 219 Lt PVM. Be to, nustačius, kad pagal minėtas juridinės galios neturinčias PVM sąskaitas faktūras leidžiamų atskaitymų pripažinimas sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną, negalimas, pagrįstai pareiškėjos 2004-2006 m. leidžiamus atskaitymus sumažino 123 440 Lt ir papildomai apskaičiavo ir nurodė sumokėti į biudžetą 18 516 Lt PM. Nuo papildomai apskaičiuoto PVM pagrįstai bendrovei apskaičiuota ir 10 018 Lt PVM delspinigių, nuo papildomai apskaičiuoto PM pagrįstai apskaičiuota 6 429 Lt PM delspinigių, o nuo papildomai apskaičiuoto socialinio mokesčio pagrįstai apskaičiuota 151 Lt socialinio mokesčio delspinigių. Pareiškėjai pagrįstai yra skirtos ir vidutinio dydžio (30 proc.) 6 666 Lt PVM bauda, 5555 Lt PM bauda bei 242 Lt socialinio mokesčio bauda.
Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 100).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėja ginčija Komisijos, VMI prie LR FM ir Panevėžio AVMI sprendimus kaip neteisėtus, prašo juos panaikinti, motyvuodama, kad nepagrįstai mokesčių administratorius nustatė, kad realiai neįvyko tam tikros ūkinės operacijos (b. l. 9-17, 19-28, 30-39).
Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Komisijos, VMI prie LR FM ir Panevėžio AVMI sprendimų teisėtumas bei pagrįstumas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja PVM įstatymas, PM įstatymas ir MAĮ bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.
Vadovaujantis MAĮ 2 str. 18 d., mokestinė prievolė yra mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. Pagal minimo įstatymo 2 str. 21 d, mokestinis patikrinimas – mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais – ir kitose srityse. Mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai (MAĮ 10 str.). Šio įstatymo 72 str. 1 d. nustatyta, kad mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, surašydamas patikrinimo aktą įstatymo nustatyta tvarka.
PVM įstatymo 58 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Šios teisės normos turinio analizė leidžia teisėjų kolegijai pagrįstai teigti, kad PVM mokėtojas neturi teisės į PVM atskaitą įtraukti pirkimo PVM už prekes (paslaugas), kurių jis nenaudoja PVM apmokestinamai veiklai.
Pagal minimo įstatymo 64 str. 1 d., pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turimoje PVM sąskaitoje faktūroje ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimus dėl rekvizitų: PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitą, privalo būti šio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 1–16 punktuose nurodyti rekvizitai), o jeigu šio dokumento forma rašytinė, – šio dokumento blankas turi būti prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) įsigytas teisės aktų nustatyta tvarka ir atitikti šiam blankui keliamus teisės aktų reikalavimus. Jeigu PVM mokėtojas buvo į PVM atskaitą įtraukęs pirkimo PVM nuo prekių tiekėjui arba paslaugų teikėjui sumokėtų avansų, tokia (tokiomis) pirkimo PVM suma (sumomis) atitinkamai mažinama pagal galutinę PVM sąskaitą faktūrą į PVM atskaitą įtrauktina pirkimo PVM suma. PVM įstatymo 64 str. 9 d. 1-2 p. įtvirtinta, kad MAĮ nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos pirkimo PVM sumos: 1) negali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita faktūra atitinka visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus; 2) gali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita faktūra atitinka ne visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Aptariamo įstatymo 13 str. 1 d. 1-6 p. įtvirtinti buhalterinės apskaitos dokumentams privalomieji rekvizitai, t. y. privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos (šiame punkte nustatyti apskaitos dokumentų rekvizitai neprivalomi PVM sąskaitai faktūrai – tokia nuostata įsigaliojo nuo 2004-05-01). Pagal 14 str. 2 d., už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą savo teisminėje praktikoje pažymėjęs, kad apskaitos dokumentų rekvizitų visuma turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko, ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose. PVM sąskaita faktūra turi realiai atspindėti, kokia ūkinė operacija, tarp kokių ūkio subjektų ir kokiomis sąlygomis įvyko (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-12-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-11-1882/2005). Įstatymo reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros buvimas laikytinas teisės į PVM atskaitą tinkamo realizavimo sąlyga, tačiau aplinkybė, jog mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą faktūrą dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-355/2004, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-8-283/2005, A-4-21/2005, A-15-538/2005, A-11-109/2007, A-17-711/2007, A-18-1040/2007). Nustačius, kad PVM sąskaita faktūra negali būti laikoma patvirtinančia atitinkamo turinio ūkinės operacijos buvimą, ji laikytina neturinčia juridinės galios. Aplinkybę, kad lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais, patvirtina ir MAĮ 10 str., kuris reglamentuoja turinio viršenybės prieš formą principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-355/2004, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-8-283/2005, A-4-21/2005, A-15-538/2005, A-11-109/2007, A-17-711/2007, A-18-1040/2007, A-556-291/2009, A-261-193/2009).
Teisėjų kolegijos nuomone, PVM sąskaitų faktūrų rekvizitų tikrumas ir pakankamumas yra aplinkybės, kurios turi būti vertinamos kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar atitinkamo rekvizito trūkumas, jo nenurodymas, yra esminis pažeidimas, susijęs su pardavėjo identifikavimu, ūkinės operacijos tikrumu ir pan., ar tai tik akivaizdus apsirikimas, kurį galima ištaisyti nustatyta tvarka.
Be kita ko, teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad remiantis fiskalinio neutralumo principu, teisei į PVM atskaitą neturi reikšmės ūkinėje operacijoje pirkimo-pardavimo objekto, t. y. prekės, įsigijimo teisėtumas.
Apibendrinusi tai, kas pasakyta anksčiau, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tam, kad asmuo įgytų teisę į PVM atskaitą būtina judrinių faktų visuma – ūkinės operacijos tikras įvykdymas ir jos įvykdymo aplinkybių patvirtinimas apskaitos dokumentuose (PVM sąskaitose faktūrose).
Byloje nustatyta, kad Panevėžio AVMI Patikrinimų skyriaus vyriausioji specialistė atliko pareiškėjos PVM, PM ir laikinojo socialinio mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo į biudžetą teisingumo patikrinimą bei 2009-01-12 surašė Patikrinimo aktą Nr. PAR-4 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriame pareiškėjai papildomai priskaičiavo ir nurodė sumokėti į biudžetą 22 219 Lt PVM, 10 018 PVM delspinigių, 18 516 Lt PM, 6 429 Lt PM delspinigių, 807 socialinio mokesčio, 151 Lt socialinio mokesčio delspinigių (Komisijos byla, b. l. 71-81).
Panevėžio AVMI viršininko pavaduotoja, išnagrinėjusi Patikrinimo aktą, 2009-03-20 sprendimu patvirtino jame papildomai bendrovei apskaičiuotus mokesčius ir delspinigius bei paskyrė 6 666 Lt PVM baudą, 5 555 Lt PM baudą ir 242 Lt socialinio mokesčio baudą (Komisijos byla, b. l. 61-70).
VMI prie LR FM 2009-06-15 sprendimu patvirtino Panevėžio AVMI sprendimą (Komisijos byla, b. l. 46-55).
Komisija 2009-09-16 sprendimu atsakovės sprendimą paliko nepakeistą (Komisijos byla, b. l. 187-195).
Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ).
ABTĮ 57 str. numatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi ištirtų rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasi aptartų teisės normų sistemine analize bei suformuota teismine praktika, daro išvadą ir konstatuoja, kad vertinti bylos aplinkybes kitaip, nei jas įvertino tretysis suinteresuotas asmuo, atsakovė ir Komisija, nėra jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, mokesčių administratorius, vadovaudamasis R. B. IĮ savininko ir UAB „Ginbraitas“ direktoriaus parodymais, FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus specialisto išvadomis, Vilniaus AVMI raštais, įtariamųjų apklausos protokolais, UAB „Ginbraitas“ operatyvaus patikrinimo atskaita, PVM sąskaitose faktūrose užfiksuota informacija, gaminių pagaminimo aktais (Komisijos byla, b. l. 18, 19-43, 88-101, 103-112, 103-137, 138-143, 144-162, 164-177, 178-179), pagrįstai konstatavo, kad ūkinės operacijos tarp pareiškėjo ir sąskaitose faktūrose nurodytų subjektų, t. y. R. B. IĮ ir UAB „Ginbraitas“ neįvyko. Teisėjų kolegija sutinka su mokesčių administratoriaus nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, kad, įvertinus pačio R. B. parodymus ir patikrinimo metu nustatytas aplinkybes dėl UAB „Ginbraitas“ vardu formintų PVM sąskaitų faktūrų dėl plastmasės žaliavos įsigijimo iš trečiųjų asmenų, UAB „Ginbraitas“ realiai niekada nebuvo įsigijęs jokios plastmasės žaliavos, o šios įmonės vardu įformintos PVM sąskaitos faktūros tik formaliai atspindėjo plastmasės žaliavos įsigijimą iš trečiųjų asmenų. Iš Komisijos byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad bendrovė nepateikė krovinio gabenimą įtvirtinančių dokumentų, o esančioje PVM sąskaitoje faktūroje nėra jokių duomenų (transporto priemonė, prekių krovimo ir iškrovimo vieta, krovinio išgabenimo data ir laikas), iš kurių galima būtų nustatyti, kad krovinys faktiškai buvo gabenamas. Taigi, pareiškėja nei Komisijai, nei teismui nepateikė jokių prejudicinę galią turinčių įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus nustatytas faktines aplinkybes.
Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja ir daro išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai ir teisėtai, atsižvelgdamas į tai, kad R. B. IĮ ir UAB „Ginbraitas“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis sąlygomis ūkinės operacijos neįvyko, t. y. įmonės bendrovei plastmasės žaliavos nepardavė, nurodė, kad šių apskaitos dokumentų pagrindu negali būti grindžiama nei 22 219 Lt PVM atskaita, nei 123 440 Lt sąnaudos, bei vadovaudamasis PVM įstatymo 123 str. 2 d., PM įstatymo 11 str. ir 56 str., Laikino socialinio mokesčio įstatymo 5 str. 1 d., MAĮ 96 str. 1 d. 2 p. ir 139 str. 1 d., papildomai pareiškėjai apskaičiavo mokėtinas sumas, jų delspinigius ir skyrė šių mokesčių baudas.
Jokių esminių procedūrinių pažeidimų, nagrinėjant mokestinį ginčą, teisėjų kolegija nenustatė.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Komisija, VMI prie LR FM ir Panevėžio AVMI teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, Komisijos, VMI prie LR FM ir Panevėžio AVMI sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl skunde nurodytais motyvais ir kitais motyvais, pagal ABTĮ 89 str. nuostatas, naikinti šių sprendimų nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d. ir 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjos UAB „Plastineta“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.