Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2018-01-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-2-984/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-31
Bylos Nr.
II-2-984/2018
Teisminio proceso Nr.
4-44-3-00099-2017-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Kategorijos
Bylos Nr. II-2-984/2018
Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00099-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 16.9.2.;21.8.2.;21.10.4. (S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasNUTARTIS2018 m. sausio 31 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Asta Katinienė,sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui T. P. ir jo gynėjui advokatui U. P.,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato (toliau – ir Širvintų RPK) atstovams M. M. ir A. P.,

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. P. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato (toliau – ir Širvintų RPK) 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. 95ANN-117772514-17.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kelių policijos tarnyba (toliau – ir LKPT) 2017 m. liepos 28 d. surašė T. P. administracinio nusižengimo protokolą, už tai, kad jis 2017 m. liepos 28 d., apie 19 val. 26 min., Širvintų r., kelio Širvintos-Rimučiai-Kernavė-Dūkštos, 25 km, vairuodamas transporto priemonę, motociklą KAWASAKI ZX-6R, viršijo nustatytą 90 km/h greitį, važiavo 147,1 km/h greičiu, t. y. nustatytą greitį viršijo 55,1 km/h, įvertinus prietaiso paklaidą.

Širvintų RPK 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 95ANN-117772514-17, T. P. paskyrė 500 eurų baudą bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 15 mėnesių, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą.

Šalies argumentai

T. P. minėta nutarimą apskundė teismui. Skunde nurodo, kad nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant materialines bei procesines teisės normas, tinkamai neištyrus ir neįvertinus faktinių bylos aplinkybių, todėl naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena, nutrauktina. Nurodo, kad 2017 m. liepos 28 d. vakare, važiuojant motociklu iš Kernavės į Širvintas, ties Vileikiškių kaimu, pastebėjo, kad jį seka jam nežinomas Audi A6 automobilis. Pasijutęs nesaugiai, norėdamas šį persekiojimą nutraukti, mėgino atitrūkti ir nežymiai viršijo greitį, tačiau persekiojimui tęsiantis, važiuojant miškinga vietove, Audi A6 automobiliui artėjant, prisiminęs spaudoje aprašomus padažnėjusius užpuolimus keliuose, įtardamas, kad yra persekiojamas asmenų, kurie ketina į jį kėsintis, mėgino nuo persekiotojų pabėgti ir tuo metu, kai jis viršijo greitį, daugiau nei 50 km/h, nežymėtas automobilis įsijungė švyturėlius ir jį sustabdė. Mano, kad skundžiamas nutarimas priimtas pažeidžiant nešališkumo ir teisingo proceso principą. Pagal T. P. prašymą, byla buvo nagrinėta žodinio proceso tvarka. Nutarime nurodyta, kad nusižengimas nagrinėtas neviešame posėdyje žodinio proceso tvarka. Be to, bylą 2017 m. rugpjūčio 30 d. pradėjo nagrinėti Širvintų RPK vyresnysis tyrėjas Z. Š., tačiau bylos nagrinėjimą tęsiant 2017 m. rugsėjo 12 d., pasikeitė bylą nagrinėję asmenys – bylos nagrinėjimą tęsė vyresnysis tyrėjas M. M. ir vyriausiasis tyrėjas A. P.. Nors A. P. dalyvavo tiek bylą nagrinėjant 2017 m. rugsėjo 12 d., tiek 2017 m. rugsėjo 14 d., kai buvo surašytas nutarimas, bet nutarime šis asmuo neminimas. Taip pat nutarime nurodoma, kad byla išnagrinėta atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, nors bylos nagrinėjime dalyvavo T. P. atstovas. Sprendimus procese priiminėjęs A. P., T. P. atstovui teikiant paaiškinimus, 2017 m. rugsėjo 14 d. buvo išėjęs iš kabineto, todėl dalis T. P. gynybos argumentų jam net nebuvo žinomi. M. M. nutarimą pradėjo rašyti ir jį paskelbė T. P. atstovui dar nepabaigus sakyti baigiamosios kalbos, todėl mano, kad nutarimas priimtas pažeidžiant ANK 571 straipsnyje įtvirtintą teisę būti išklausytam, nesilaikant teisingo proceso principo. Be to, viso proceso metu Z. Š., M. M. ir A. P. komentavo, kad administracinis nusižengimas akivaizdžiai padarytas ir jį padarė T. P.. Bylą nagrinėję pareigūnai jos nagrinėjimo metu pripažino, kad jų elgesį ir požiūrį iš anksto lemia aplinkybė, kad protokolą surašė aukštesnė institucija – Lietuvos kelių policijos tarnyba – ir jie šio vertinimo nekeis, nepriklausomai nuo atsakomybėn traukiamo asmens argumentų; akcentavo nutarimo apskundimo teismui galimybę ir aiškino, kad visus prašymus geriausia teikti bylą nagrinėjant teisme. Pareigūnai 2017 m. rugsėjo 14 d. bylos nagrinėjimo metu išsakė pasipiktinimą gaisrininku T. P., kuris, kaip pareigūnas turėtų sutikti su kitų pareigūnų sprendimais ir vertinimais. Todėl mano, kad bylą nagrinėję pareigūnai akivaizdžiai elgėsi šališkai, nesiekė objektyviai ištirti ir įvertinti inkriminuojamo pažeidimo aplinkybių. Veikė formaliai, nesilaikant pareigos pašalinti visas abejones, išreikalauti medžiagą, kurią numato būtent bylą nagrinėjančiai institucijai. Tačiau nepaisant T. P. 2017 m. rugpjūčio 7 d. skubaus prašymo ir 2017 m. rugpjūčio 28 d. parašymo, leisti susipažinti su bylos duomenimis ir išreikalauti papildomus duomenis LKPT, 2017 m. rugpjūčio 28 d. prašymo leisti susipažinti su bylos duomenimis ir išreikalauti papildomus duomenis, 2017 m. rugpjūčio 30 d. prašymo, išreikalauti papildomus duomenis ir 2017 m. rugsėjo 12 d. prašymo išreikalauti papildomus duomenis bylą nagrinėjančiam Širvintų RPK, bylai reikšmingų duomenų neišreikalavo ir neįvertino. Vengė spręsti T. P. teikiamus prašymus. T. P. prašė į bylos nagrinėjimą kviesti protokolą surašiusios institucijos atstovus, kurie galėtų atsakyti į kilusius klausimus, pašalinti kilusius neaiškumus, tačiau šis prašymas taip pat nebuvo išspręstas. Pakartotinis 2017 m. rugsėjo 12 d. prašymas, kviesti protokolą surašiusios institucijos atstovus tą pačią dieną nebuvo išspręstas, o 2017 m. rugsėjo 14 d. bylos nagrinėjimo metu, prašymas nepatenkintas, motyvuojant, kad LKPT atsisakė atsiųsti savo atstovą. Taigi, nutarimas priimtas nemotyvuotai, nenustačius ir neištyrus esminių bylos aplinkybių, visiškai nevertinant atsakomybėn traukiamo asmens gynybos argumentų. Nutarime nevertintos aplinkybės, patvirtinančios, kad veika buvo išprovokuota. Byloje yra tik dalis įraše matomo motociklininko persekiojimo įrašo, tačiau net iš jo matyti, kad policijos pareigūnai sąmoningai ir pavojingai ilgai vijosi ir nestabdė motociklo. Iš byloje esančio įrašo matyti, kad T. P. pradžioje neviršijo greičio, tik pareigūnams priartėjus ir važiuojant paskui, jis ėmė didinti greitį. Pareigūnai matavo greitį gerokai prieš stabdant T. P., tačiau šio matavimo rezultatų neįformino. Viso ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu T. P. prašė leisti susipažinti ir į bylą išreikalauti vaizdo įrašus, kuriuose būtų fiksuota jo persekiojimo pradžia, kurie būtų patvirtinę ilgą ir aplinkiniams pavojingu būdu pareigūnų vykdytą T. P. persekiojimą, kuris ir išprovokavo inkriminuojamą pažeidimą. Tačiau LKPT nemotyvuotai nepateikė visos prašomos medžiagos, o administracinį nusižengimą nagrinėjanti institucija šios medžiagos neišreikalavo į bylą. Nutarime nevertintos aplinkybės, kad inkriminuojama veika padaryta būtinosios ginties sąlygomis. Nutarimas priimtas nepatikslinus ir tinkamai nenustačius inkriminuojamo pažeidimo aplinkybių, likę neaiškumai nevertinti atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Bylos nagrinėjimo metu T. P. akcentavo, kad iš bylos duomenų neaišku, kurios transporto priemonės greitis nurodytas protokole, kadangi 2017 m. liepos 28 d. D. M. tarnybiniame pranešime minimos kelios transporto priemonės; protokole netiksliai nurodytas pažeidimo laikas (T. P. greitis užfiksuojamas ir jis pradedamas stabdyti 19:25), pareigūnai nurodė T. P. protokole sutikti su užfiksuotu pažeidimu. Kaltinimas šioje byloje grindžiamas techninės matavimo priemonės duomenimis, tačiau kilusios abejonės dėl matavimo rezultatų patikimumo nepašalintos. Byloje nėra objektyvių duomenų, ar vien technine prasme matavimas vyko tinkamai – neaišku, kada paskutinį kartą buvo kalibruotas prietaisas, koks buvo (ir ar tinkamas) matavimo atstumas, greičio matavimo laikas, ar tinkamai buvo nustatytas matavimo prietaisas, atsižvelgiant į faktines matavimo sąlygas, ar apmokyti greitį matavę pareigūnai. Net T. P. prašant, nebuvo išreikalauta ir oficiali naudoto greičio matuoklio T. T. naudojimo instrukcija ir metodika, o tą prietaiso instrukciją, kurią atsakomybėn traukiamam asmeniui pavyko gauti iš greičio matuoklio platintojo, 2017 m. rugsėjo12 d. atsisakyta prijungti prie bylos. Nutarimas priimtas nevertinant ir net nepasisakius dėl administracinio poveikio priemonių taikymo T. P. atžvilgiu pasekmių. Nutarime nevertintos T. P. ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos akcentuotos teisės T. P. vairuoti netekimo pasekmės – priešgaisrinio saugumo Širvintų rajone sumažėjimas, kadangi T. P. yra vienas iš nedaugelio ugniagesių gelbėtojų Širvintose, turinčių teisę vairuoti specialiąsias gaisrų gesinimui skirtas transporto priemones, o vairavimas yra kasdienė, būtina gaisrininko gelbėtojo funkcija; jam gresia darbo netekimas, ženklus galimybių rūpintis neįgaliais tėvais ir mažamete dukra sumažėjimas.

Atsiliepimas

Širvintų RPK atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad su administraciniu pažeidimu T. P. pažeidimo vietoje sutiko, pažeidimo neneigė. Nagrinėjant administracinę bylą advokato padėjėjas išsakė, kad T. P. su pažeidimu nesutinka, neigė padaręs pažeidimą (būtinoji gintis, pažeidimas buvo išprovokuotas). Kadangi T. P. neįvykdė administracinio nurodymo ir nustatytu laiku bylos nagrinėjime nedalyvavo (bylos nagrinėjime dalyvavo tik advokato padėjėjas G. J.), todėl buvo priimtas nutarimas, pažeidėjui nedalyvaujant. Priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, administracinės bylos nagrinėjimas vyko viešame posėdyje žodinio proceso tvarka, nors priimant nutarimą buvo pažymėta, kad nagrinėjimas vyko neviešame posėdyje (techninė klaida). Nagrinėjant administracinę bylą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bylos nagrinėjime nedalyvavo, tai buvo pažymėta nutarime, nutarime taip pat buvo pažymėta, kad nagrinėjant administracinę bylą dalyvavo advokato padėjėjas G. J., nors atspausdinus nutarimą to ir nesimato. Visi T. P. pateikti prašymai buvo prijungti prie nagrinėjamos administracinės bylos, išskyrus greičio matavimo techninę charakteristiką, nes ji buvo pateikta ne lietuviu kalba.

Žemesnės instancijos teismas

Skundą pateikęs T. P. teismo posėdyje skundą palaikė. Teigė, kad jaučiasi apgautas pareigūnų, nes jie jį išprovokavo viršyti greitį. Nurodė, kad įvykio dieną važiavo motociklu, pamatė per galinio vaizdo veidrodėlį, kad iš paskos jo važiuoja automobilis ir nesilaiko atstumų, tai priartėja, tai atitolsta ir jam kilo įtarimas. Važiavo keturiese. Važiavo leistinu greičiu, stebėjo per veidrodėlį tą įtartiną automobilį. Manė, kad jį persekioja. Nepamena fakto, ar sakė policijos pareigūnams, kad išsigando, bėgo, bet iš karto pradėjo galvoti apie šeimą, darbą, nes darbas susijęs su vairuotojo pareigomis. Per baigiamąsias kalbas – tariant paskutinį žodį jau teigė, jog važiavo vienas, o ne keturiese.

T. P. gynėjas teismo posėdyje taip pat palaikė skundą. Nurodė, kad savo nurodytų aplinkybių papildomam pagrindimui T. P. mėgino gauti įrašus iš LKPT, prašė į bylą pateikti telemetrinius, vaizdo/garso įrašus, darytus nuo jo sekimo pradžios, tačiau šie įrašai į bylą nebuvo pateikti. Dėl šių įrašų vien teismo liudijimo pagrindu į LKPT buvo kreiptasi net tris kartus, LKPT nurodydavo, kad su nusižengimu susijusių įrašų, 2017 m. liepos 28 d. 19:10:01-19:23:23 val., LKPT neturi, tačiau nenurodė, nei kur jie saugomi, nei kokiu pagrindu jie nebėra saugomi ar yra sunaikinti, juo labiau esant T. P. prašymui minėtus įrašus išsaugoti, nes jie reikalingi objektyviam, visapusiškam ir teisingam bylos išnagrinėjimui. Toks administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos elgesys patvirtina, kad tiek protokolas, tiek nutarimas surašyti nepagrįstai, o T. P. gynybos argumentai yra teisingi – jis buvo ilgą laiką, pavojingai persekiojamas, sukuriant būtinosios ginties situaciją. Kitu atveju, protokolą surašiusiai institucijai nebūtų motyvo slėpti ir nepaisant atsakomybėn traukiamo asmens prašymų, naikinti duomenų įrašus, darytus prieš atsakomybėn traukiamo asmens sustabdymą. Pareigūnai draudžiamos provokacijos aplinkybių net nesiaiškino (nutarime net neužsiminė apie jas), nepaneigė jų buvimo, o byloje likusių neaiškumų ir kilusių abejonių nevertino T. P. naudai. LKPT 2018 m. sausio 11 d. rašte pripažino, kad LKPT turi ir naudoja tik nežinomo asmens atliktą, tinkamai nepatvirtintą greičio matavimo prietaiso T. T. instrukcijos vertimą į lietuvių kalbą, o pačios originalios instrukcijos teksto LKPT neturi. Protokolas surašytas, greitį išmatavus pareigūnui, kuris neturi teisės su juo dirbti – nėra susipažinęs su matavimo prietaiso instrukcija, o įskaitą tik laikė. Ikiteisminio nagrinėjimo metu ignoruota iš įrašo matoma aplinkybė, kad, surašant protokolą, LKPT pareigūnai nesilaikė 2011 m. liepos 19 d. Nr.5-V-673 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos. Sustabdžius T. P., visa procedūra buvo atlikta, surašytas protokolas T. P. esant lauke, o ne policijos mašinoje, kurioje filmuojama.

Šalies argumentai

Širvintų RPK atstovas M. M. teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjo prašymai buvo sprendžiami. Nesutinka, kad įrodinėjimo pareiga buvo perkelta T. P.. Nurodė, kad iš byloje esančių duomenų jam pakako įrodymų nutarimui priimti. Negali teigti, kaip ir kokį ilgą laiką asmuo buvo persekiojamas, rėmėsi parodymais, kurie yra fiksuoti. Buvo pateikta vaizdo medžiaga, surašytas protokolas, pareigūnų tarnybinis pranešimas dėl užfiksuoto konkretaus kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pareigūnais negali netikėti. Traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo bylos nagrinėjime nedalyvavo. Surašant protokolą, T. P. pareigūnams prisipažino, gailėjosi dėl padaryto pažeidimo. Per baigiamąsias kalbas buvo pasakyta, kad nepripažįsta padaręs pažeidimą, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo, todėl ir buvo priimtas toks nutarimas. T. P. bylos nagrinėjimas buvo paskirtas vyresniajam tyrėjui Z. Š., tačiau pradėjus nagrinėti administracinę bylą, advokato padėjėjas pateikė prašymus, bylos nagrinėjimas buvo nukeltas į 2017 m. rugsėjo 12 d. Rugsėjo 12 d. taip pat buvo pateikti prašymai, bet tą dieną nebuvo priimtas nutarimas dėl nedirbančios duomenų bazės ir kartu su advokato padėjėju buvo nutarta bylos nagrinėjimą atidėti 2017 m. rugsėjo 14 d. Rugsėjo 14 d. atvyko advokato padėjėjas, bylos nagrinėjime dalyvavo vyriausiasis tyrėjas A. P., nes prijungiant 2017 m. rugsėjo 12 d. prašymus, A. P. pažadėjo, kad susisieks su Kelių policijos tarnyba ir pasidomės, ar atvyks protokolą surašę pareigūnai. A. P. prie jo skambino, pokalbį girdėjo, buvo įjungtas garsiakalbis, paaiškino, kad pareigūnai nedalyvaus. Priimant nutarimą, advokato padėjėjui pradėjus skaityti baigiamąją kalbą, jo buvo pasiteirauta, ar tai yra tai, kas išdėstyta raštu, ir jis patvirtino, kad tai sutrumpinta versija.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas D. M. teismo posėdyje nurodė, kad įvykio dieną dirbo nežymėtu policijos automobiliu, matavo greitį. Automobiliniu greičio matuokliu buvo užfiksuotas motociklo vidutinis greitis, koks yra parodymuose; motociklas sustabdytas saugioje vietoje, nes tuo metu prieš stabdant buvo miškinga vietovė, reikėjo važiuoti į atvirą vietą, kad nebūtų trukdymas eismui, vėliau jau, sustabdžius vairuotoją, priėjus prie jo, jis iš karto pripažino, kad viršijo greitį, prašė neforminti pažeidimo, kadangi yra pareigūnas ir jam bus daug nepatogumų. Jam buvo nurodyta, kad automobilyje yra įrašymo įranga, sertifikuota aparatūra, kuriai atliktos metrologinės patikros, ir ji kalibruota; greitis nustatytas tinkamai. Persekiojimas galėjo trukti iki 5 min. Paaiškino, kada prietaisas pilnai užfiksavęs greitį, matuoja vidutinį greitį, kad reikia nuvažiuoti tam tikrą atstumą, kad greitis būtų tinkamai užfiksuotas ir parodymai atitiktų realų greitį. Reikia nuvažiuoti bent jau 500 metrų. Vizualiai matėsi, kad asmuo važiavo greičiau. Mėgino prie T. P. arčiau privažiuoti. Motociklą reikėjo pasivyti greičio išmatavimui. Yra fiksuojama, kai daromas pažeidimas, po to įjungia prietaisus ir sustabdo pažeidėją. Pavojingumo T. P. nekėlė, kadangi iki jo buvo didelis atstumas. Stabdymui buvo pasirinkta būtent atvira vietovė, kad būtų aiškiai matoma, nes jų automobilis nežymėtas, kad nesukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Asmuo buvo iš karto sutrikęs, pripažino, kad važiavo su draugais pasivažinėti, buvo geras oras, danga sausa, norėjo išmėginti motociklo galimybes. Minėjo, kad nelabai stipriai žiūrėjo į spidometrą, tačiau iš karto pripažino, kad viršijo greitį, sutiko su viršytu greičiu, neginčijo paties fakto. Nurodymo įteikimo metu, kada buvo spausdinamas protokolas, T. P. klausė, kur ir ką jam rašyti. Jam buvo paaiškinta, ką rašo žmonės tokiais atvejais – „sutinku ir gailiuosi“. Nurodė, kad yra apmokyti dirbti su įranga, greitį matavo kolega. Pats nevairavo, sėdėjo šalia. Paaiškino, kad tas, kas vairuoja automobilį, tas ir matuoja greitį. Švyturėlius įsijungė užfiksavę pažeidimą. Tik priėjus prie pažeidėjo, jis jau nurodė „viršijau greitį“, jis pats priėjo prie automobilio, priėjęs klausinėjo įvairių dalykų, ar bus visos „atimtos kategorijos“, ar būna taip, kad stabdomi motociklo vairuotojai nestoja, bėga, ar pasiseka pabėgti. Visą laiką veikė įrašymo įranga. Įrašas saugomas tam tikrą laikotarpį. Greičio matuoklis kalibruojamas kiekvieną dieną, prieš pradedant darbus. Pats neapmokytas dirbti su įranga.

Liudytojas A. R. teismo posėdyje nurodė, kad įvykio dieną vykdė mišrų patruliavimą, t. y., specialiomis policijos spalvomis nedažytu tarnybiniu automobiliu vykdant pareigas, ypač vasaros laikotarpiu, formuojamos užduotys, pagrinde dirbant tokiais automobiliais, nustatinėti pavojingo, chuliganiško vairavimo atvejus, greičio viršijimo atvejus, ypatingą dėmesį skirti motociklų vairuotojams. Dirbo kelyje A2, Panevėžio apskrityje, Vilniaus apskrityje. Važiuojant nuo kelio A2, patruliuojant pasuko tuo keliu, pastebėjo važiuojant grupę motociklininkų, 4-5, kurie važiavo vienas paskui kitą. Važiavo su kolega tuo keliu paskui, atstumas buvo 200-300 metrų, stebėjo pačią situaciją, kaip jie važiuoja, aptarė su kolega, kad jie pakankamai tvarkingai važiuoja, nedaro jokių grubių pažeidimų ir vienoje vietoje pastebėjo, kad visa jų grupė pradėjo didinti greitį. Buvo pradėjęs matuoti greitį, tačiau kelyje buvo atsiradusi kažkokia kliūtis, todėl matavimą nutraukė. Važiavo toliau ir vėl pastebėjo, kad motociklininkai pradėjo didinti greitį. Akivaizdžiai matėsi, kad labai stipriai yra viršijamas greitis, todėl pradėjo matuoti toje grupėje važiavusio paskutinio motociklo greitį. Buvo užfiksuotas 147 km/h, ar 148 km/h, vidutinis atkarpos greitis, kadangi automobilyje sumontuota įranga matuoja ne momentinį greitį, o vidutinį važiavimo greitį, tai vietomis momentinis greitis siekė ir 160 k/h, 170 km/h, ir net 200 km/h. Buvo pamatuotas greitis, buvo vingiuota atkarpa, išvažiavus į atvirą vietovę, kur yra saugu stabdyti, vairuotojas buvo sustabdytas. Vairuotojas buvo pakviestas prie tarnybinio automobilio susipažinti su matavimo parodymais, tačiau vairuotojas numojo ranka, žinojo, kad viršijo greitį. Kolega rašė protokolą, vairuotojui pagrindinis klausimas buvo dėl teisės vairuoti atėmimo. Viso rašymo metu klausinėjo, kaip galėtų išvengti to atėmimo, ar apskųsti, kad nebūtų ta teisė vairuoti jam atimta, kadangi jis dirba priešgaisrinėje tarnyboje vairuotoju ir darbą gali prarasti. Buvo surašytas protokolas. Taip pat paaiškino, kad įjungus matavimo greičio įrangą, pirmiausia turi atlikti kalibravimą, t. y., nustatyti kilometro atkarpą, kurią turi pravažiuoti ir matavimo prietaiso parodymai turi atitikti tą kilometrą. Kalibravimas yra atliekamas kiekvieną dieną, nes neatlikus kalibravimo fiziškai negalima atlikti matavimų. Tarnyba turi tris automobilius su tokia įranga; „Trip-track” aparatas yra vienodas. Su visais prietaisais yra apmokyti dirbti, išlaikę įskaitas. Matavimas vyksta skaičiuotuvo principu. Kategoriškai nesutinka dėl nurodomo provokavimo. Motociklininkų greitis buvo virš 200 km/h, o jų (pareigūnų) atstumas, apie 200-150, vietomis 300 metrų, ir jis buvo pakankamas. Nebuvo taranavimo, stūmimo į šoną, provokavimo. Žiūrint pro motociklo veidrodėlį nėra galimybės suprasti, kas iš paskos važiuoja tokiu atstumu, kaip jie važiavo. Trip-track“ yra greičio skaičiuotuvas, o vaizdo įrašas yra vaizdo registratorius. Jie nėra sujungti į vieną aparatą. Nėra galimybės fiziškai ištraukti matavimo duomenų, kai pamatuojama, vairuotojui parodoma. Prie „Trip-track” nėra galimybės prisijungti kompiuteriu, USB laikmena, jis turi mažą atmintį ir sukaupęs duomenis po tam tikro laiko juos anuliuoja ir juos rašo ant „viršaus“. Tuo metu, kai važiavo paskui motociklą, kitos transporto priemonės greitis nebuvo matuojamas. Jis yra apmokytas dirbti su matuokliu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas ar neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, T. P. Širvintų RPK 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 95ANN-117772514-17, paskyrė 500 eurų baudą bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 15 mėnesių, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą, už tai, kad jis 2017 m. liepos 28 d., apie 19 val. 26 min., Širvintų r., kelio Širvintos-Rimučiai-Kernavė-Dūkštos, 25 km, vairuodamas transporto priemonę, viršijo nustatytą 90 km/h greitį, važiavo 147,1 km/h greičiu, t. y. nustatytą greitį viršijo 55,1 km/h, įvertinus prietaiso paklaidą.

T. P. minėtą nutarimą skundžia iš esmės motyvuodamas tuo, kad policijos pareigūnai patys jį išprovokavo viršyti greitį, kadangi jis ilgai nežymėtu policijos pareigūnų automobiliu vakare miškingoje vietoje buvo šio automobilio persekiojamas, o skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas neįvertino šios aplinkybės, neprijungė, neišsprendė, neišreikalavo visų prašomų įrodymų ir jų neištyrė, todėl priimant skundžiamą nutarimą pažeidė materialines ir procesines teisės normas.

Kelių eismo taisyklių 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą turintiems teises vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. Minėto straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas, pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, nuobauda paskirta pagal įstatymą.

Byloje nustatyta, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas, remiantis vaizdo medžiaga, surašytu protokolu (b. l. 28), pareigūnų tarnybiniu pranešimu (b. l. 29) dėl užfiksuoto konkretaus kelių eismo taisyklių pažeidimo, byloje esančiu automobilio greičio matuoklio T. T. Nr. 13345, kuriuo nustatytas greičio viršijimas, nuo leistino 90 km/h iki 147,10 km/h, patikros sertifikatu Nr. 0623644. Skundžiamą nutarimą surašiusiam pareigūnui pakako šių duomenų nutarimo priėmimui, jie neprieštaravo vieni kitiems, todėl skundžiama nutarimą priėmęs pareigūnas neturėjo teisinio pagrindo papildomai reikalauti rašytinių įrodymų ir šalinti, kaip teigia skundą pateikęs asmuo, neaiškumus, nes jų nebuvo. Be to, bylos nagrinėjimo metu, skundą pateikusio asmens prašymu, buvo išreikalauti prašomi papildomi rašytiniai įrodymai, tačiau juos įvertinus matyti, jog jie neturėjo jokios teisinės reikšmės, priimtam skundžiamam nutarimui. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad greičio matuoklis prieš pradedant darbą buvo kalibruotas, o pareigūnas, atlikęs greičio matavimus, buvo apmokytas dirbti su šiuo aparatu ir išlaikęs įskaitą.

Teismo neįtikino pažeidėjo gynybos argumentai, jog pažeidimas padarytas klaidingai T. P. suvokus jo persekiojimą užpuolikų. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad pažeidimas padarytas vasarą, nors ir apie 19.30 val., tačiau dar šviečiant saulei. Pažeidėjas važiavo keturių motociklų kolonoje, prasilenkė ir pakeliui sutiko 11 lengvųjų automobilių, pakeliui buvo ir pievos, ir gyvenamieji namai, policijos pareigūnų automobilis buvo pakankamai nutolęs nuo pažeidėjo vairuojamo motociklo, pats pažeidėjas yra priešgaisrinės apsaugos tarnybos pareigūnas ir turi specialią fizinę parengtį, todėl teismas kritiškai vertina gynybos argumentus, jog pažeidėjas esant šioms aplinkybėms galėjo bijoti ir bėgo nuo tariamų užpuolikų. Tai patvirtina ir vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, kad sustabdytas pareigūnų T. P. nenurodė pareigūnams apie klaidingai suvoktą persekiojimą, nepanoro peržiūrėti filmuotos medžiagos, nekėlė būtinojo gynybos (bėgimo) reikalingumo klausimo, diskutavo su pareigūnais, kokios galimybės susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą po pusės termino ir kokia teismų praktika šiuo klausimu, tuo pačiu pareigūnams paklausus, kodėl reikėjo viršyti greitį, atsakė, jog išėjo kaip tyčia. Bylos nagrinėjimo metu liudijęs (pareigūnas) D. M. taip pat patvirtino aplinkybę, jog sustabdytas T. P. iš karto prie jo priėjus nurodė, jog „viršijau greitį“, pripažino kaltę; prašė neįforminti pažeidimo, kadangi yra pareigūnas ir dėl to jam bus daug nepatogumų. Paaiškino, kad važiavo su draugais pasivažinėti, buvo geras oras, sausa danga ir norėjo išmėginti motociklo galimybes; nelabai žiūrėjo į spidometrą. Bylos nagrinėjimo metu liudytojas (pareigūnas) A. R. nurodė, kad važiuojant su kolega aptarė tvarkingai važiuojančius motociklininkus, tačiau visa grupė pradėjo didinti greitį. Kadangi kelyje buvo atsiradusi kliūtis, tai nutraukė jų greičio matavimą, tačiau vėliau pastebėjo, kad jie labai akivaizdžiai pradėjo didinti greitį, todėl pradėjo matuoti toje grupėje važiavusio paskutinio motociklo greitį ir užfiksavo vidutinį – 147 km/h, ar 148 km/h, greitį, nors vietomis motociklo greitis buvo ir 160 k/h, 170 km/h bei virš 200 km/h. Taigi, tiek vaizdo įrašas, kurio laiko pakanka nustatyti faktines bylos aplinkybes, tiek liudijusių policijos pareigūnų parodymai patvirtina, jog gynybos versija apie užpuolikus ir pažeidėjo persekiojimą T. P. kilo tik gerokai vėliau po pažeidimo, siekiant išvengti vairuotojo teisių praradimo.

Dėl paskirtos nuobaudos

T. P. skunde nurodo, kad priimant nutarimą liko nevertintos jo ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos akcentuotos teisės T. P. vairuoti netekimo pasekmės – priešgaisrinio saugumo Širvintų rajone sumažėjimas. Tai, jog T. P. yra vienas iš nedaugelio ugniagesių gelbėtojų Širvintose, turinčių teisę vairuoti specialiąsias gaisrų gesinimui skirtas transporto priemones, o vairavimas yra kasdienė, būtina gaisrininko gelbėtojo funkcija; gresiantis darbo netekimas, ženklus galimybių rūpintis neįgaliais tėvais ir mažamete dukra sumažėjimas.

Teismas, atsakydamas pažeidėjui į šiuos argumentus pažymi, kad ANK 34 straipsnio 2 ir 3 dalys įpareigoja instituciją skirtinos baudos dydį bei specialiosios teisės atėmimo trukmę nustatyti pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų ar specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkius, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, pažeidėjas dirba, darbe charakterizuojamas labai teigiamai, neteistas, byloje nėra duomenų apie jo baustumą, nėra ir atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. T. P., pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, paskirtos baudos dydis lygus sankcijoje numatytam šios nuobaudos vidurkiui, nes jis nustatytas atsižvelgiant į padarytą pažeidimo pavojingumą, kuris didelis, į tai, kad pažeidimas yra tyčinis. Taigi, nuobauda jam skirta pagal įstatymus. T. P. bylos nagrinėjimu nepasisakė dėl skirtinos baudos dydžio, tačiau akcentavo vairavimo teisės atėmimo terminą, kuris jam būtų skaudus.

Teismas konstatuoja, jog teismų praktikoje paprastai nurodytos aplinkybės – darbas, kuriame reikalingos vairavimo teisės, šeima, auginami mažamečiai vaikai, pagalba garbaus amžiaus ar neįgalumą turintiems tėvams, negali būti vertinamos, kaip išimtinės ar išskirtinės, dėl ko turėtų būti netaikomas specialiosios teisės atėmimas arba jos terminas turėtų būti nustatytas mažesnis nei yra nurodytas įstatyme, kadangi asmuo, žinodamas, kad jam teisė vairuoti yra būtina, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų nulemti specialiosios teisės netekimą. Nagrinėjamu atveju, T. P. turėjo žinoti, kokios pasekmės jo laukia dėl greičio viršijimo, tačiau vis tiek valdė transporto priemonę pasirinkęs neleistiną ir nesaugų greitį, todėl jis ir privalo prisiimti atsakomybę dėl savo neteisėto elgesio. Vis tik, kaip teisingai skunde nurodo T. P., priimant skundžiamą nutarimą, turėjo būti įvertinta ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pateikta T. P. charakteristika, kurioje be kita ko nurodoma, jog trūksta Širvintų rajone ugniagesių gelbėtojų, vairuojančių specialiąsias gaisrų gesinimo ir gelbėjimo priemones ir T. P. teisės vairuoti netekimas, skaudžiai atsilieptų Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos tinkamos parengties užtikrinimui. Taigi, nukentėtų viešasis interesas.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos, t. y., administracinė nuobauda švelninama arba iš viso neskiriama, tik išskirtiniais atvejais, t. y., nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014).

Teismo vertinimu, šioje byloje egzistuoja išskirtinis atvejis, kada turėtų būti pažeidėjui taikoma švelnesnė nuobauda, sprendžiant dėl vairavimo teisės atėmimo, kadangi 15 mėnesių šios teisės atėmimas atsilieptų ir Širvintų rajono gyventojams – nebūtų užtikrinta tinkama Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos parengtis, o tai reiškia, jog nukentėtų ir viešasis interesas. Todėl būtent šiuo atveju teismas sprendžia, jog tikslinga T. P. specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti iki 6 mėnesių. Tokiu atveju, būtų užtikrinta teisinga pusiausvyra, tarp siekiamo tikslo – nubausti teisės pažeidėją bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir visuomenės intereso. Taigi, vadovaujantis išdėstytu teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas šioje dalyje pakeisti skundžiamą nutarimą.

Kiti skundo argumentai dėl nurodyto neviešo posėdžio, netinkamo pareigūnų procesinio elgesio, pareigūnų komentavimo surašant protokolą, teisės į gynybą neužtikrinimo, nesudaro pagrindo kitoje dalyje keisti ar panaikinti skundžiamą nutarimą, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

T. P. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo M. M. 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. 95ANN-117772514-17 dalį, dėl T. P. nustatyto administracinio poveikio priemonės termino ir T. P. sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nustatant 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Išsiųsti įsiteisėjusią nutartį Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybai.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja Asta Katinienė