- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-27
- Bylos Nr.
- 1A-464-175/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14241-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Ramūnas Antanavičius, Algerdas Urbšys
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Editos Dambrauskienės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui M. V., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Vilijos Šalčiuvienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. V., padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 2 (dvejiems) metams.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
M. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis 2017 m. kovo 25 d., 5.30 val. (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį “Audi A6” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau, negu 1,5 promilės, alkoholio, (nustatyta 2,86 promilių etilo alkoholio kraujyje).Kauno apylinkės teismas, konstatavęs, kad yra pagrindas M. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, padarė išvadą, kad taikyti BK 72 straipsnio nuostatas ir konfiskuoti transporto priemonę pagrindo nėra ir automobilį grąžino M. V..Apeliaciniame skunde prokurorė prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendį pakeisti, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir, remiantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš M. V. konfiskuoti automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).Skunde prokurorė pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. Šiuo atveju automobilis nuosavybės teise priklauso M. V.. Jis vairavo automobilį neblaivus, važiuodamas pažeidė KET. Vairavo automobilį, kai jo kraujyje rasta 2,86 promilės alkoholio, tokiais veiksmais padarė vieną šiurkščiausių ir grubiausių KET pažeidimų, savo veiksmais sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui.Skunde akcentuojama, kad veiksmų, numatytų BK 281 straipsnio 7 dalyje, kriminalizavimą lėmė padaugėjusios skaudžios nelaimės, kurių priežastis – neblaivūs vairuotojai. Šių veiksmų kriminalizavimu siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Pasak prokurorės, įvertinus šioje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad M. V. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymų leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, yra būtinas. Nors transporto priemonė priskiriama didesnio pavojaus šaltiniui, tačiau vertinti, kad tai yra pakankamas pagrindas nagrinėjamoje situacijoje nekonfiskuoti M. V. priklausančios transporto priemonės ar spręsti, jog ji neatitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymo priemonės sąvokos, pagrindo nėra.Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje buvo laikomasi nuostatos, kad padarius BK 281 straipsnyje numatytus neatsargius nusikaltimus, transporto priemonė nelaikoma nusikaltimo padarymo priemone. Tačiau šiuo atveju pažymima, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika, skirtingai, nei šio straipsnio 1-6 dalyje numatytos veikos, yra priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų. Šiuo atveju M. V. priklausanti transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, nes tai yra turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Akivaizdu, kad įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikaltimą be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam M. V. nusikalstamumui, jam priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuota. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Dėl šių aplinkybių, pasak prokurorės, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė V. Šalčiuvienė savo apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti ir konfiskuoti automobilį, kaip nusikalstamos veikos priemonę. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo M. V. su prokurorės skundu sutiko, dėl automobilio konfiskavimo neprieštaravo. Advokatė R. Atkočaitienė automobilio konfiskavimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Vilijos Šalčiuvienės apeliacinis skundas tenkinamas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Prokurorė skunde iškėlė klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio, kurį vairuojant padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo – taikymo, prašydama transporto priemonę konfiskuoti. Įrodymų vertinimo, kaltės klausimai nėra ginčijami, todėl apygardos teismo teisėjų kolegija bylą patikrina skundo ribose.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepagrįstai nuteistajam neskyrė baudžiamojo poveikio priemonės, kuri padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus.Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas arba visai neįmanomas.BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau, negu 1,5 promilės, alkoholio. Taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. BK 281 straipsnio 10 dalyje automobilis įvardijamas kaip viena iš kelių transporto priemonių rūšių, kurių vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau, negu 1,5 promilės, alkoholio, užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Taigi automobilis, kurį vairavo nuteistasis M. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje rasta 2,86 promilių alkoholio), atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, turi būti konfiskuotas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo M. V., nurodė, kad automobilis ne nusikaltimo padarymo priemonė, o padidinto pavojaus šaltinis, kurio vairavimas asmenims, esant blaiviems ir turintiems specialią teisę juo naudotis, nėra įstatymo uždraustas. Pirmosios instancijos teismo nuomone, įstatymo leidėjas kriminalizavo tik tokią veiką, kai asmuo vairuoja transporto priemonę neblaivus, esant didesniam nei 1,5 promilės girtumui. Pačios veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nėra įmanomas, nenaudojant transporto priemonės, o baudžiamoji atsakomybė yra numatyta ne už transporto priemonės vairavimą, kas yra neuždrausta įstatymo, o vairavimą esant neblaiviam. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo motyvais, kad automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis, tačiau, atsižvelgdama į aukščiau paminėtų teisinių faktinių aplinkybių visumą, nepritaria apylinkės teismo motyvams, kad automobilis šiuo konkrečiu atveju nėra nusikaltimo padarymo priemonė ir dėl to jis neturėtų būti konfiskuojamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Vilijos Šalčiuvienės apeliacinį skundą tenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi M. V. priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.