Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. G., vertėjai Violetai Dobrovolskienei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, neturinti galiojančių administracinių nuobaudų, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. gruodžio 3 d. apie 17.30 val. Kaune, Dubingių ir Savanorių gatvių sankirtoje, V. G., vairuodama transporto priemonę Renault Megane, v. n. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodama atbula buvo neatidi, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nesustabdė transporto priemonės ir atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę Audi 80, v. n. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. V. G., neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo tiesyklių 9; 133;231; 231.1; 232 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. G. kaltės dėl padarytų pažeidimų nepripažino ir paaiškino, kad 2013 m. gruodžio 3 d. vakare jos automobilis stovėjo prie Dubingių parduotuvės. Norėdama išvažiuoti į Savanorių pr., V. G. pradėjo važiuoti atbuline eiga. Toje vietoje buvo neapšviesta. Automobilio langai buvo aprasoję, viduje grojo muzika, todėl ji negirdėjo, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Ji matė, kad mojuoja kažkokia moteris, tačiau nesuprato, kad moja V. G.. Tyčia pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo jokio pagrindo, nes automobilis buvo tvarkingas, apdraustas, ji buvo blaivi.

Liudytoja A. L. parodė, kad ji matė kai automobilis, važiuojantis nuo Dubingių parduotuvės atbuline eiga, norėdamas išsisukti, atsitrenkė į kito automobilio priekį. Kaltininkės automobilis važiavo pakankamai greitai, atsitrenkimo garsas buvo stiprus. Toje vietoje buvo apšviesta. Automobilio, į kurį atsitrenkė, vairuotoja pradėjo mojuoti bei belsti į kliudžiusio automobilio vairuotojo stiklą, tačiau automobilis nesustojęs išvažiavo. Apgadinto automobilio vairuotoja sakė, kad kaltininkė mostelėjo ranka ir nuvažiavo. A. L. nuomone, vairuotoja tikrai girdėjo atsitrenkimo garsą.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio A. L. paaiškinimo matyti, kad ji iš karto po įvykio buvo nurodžiusi analogiškas aplinkybes. ( b. l. 5)

Liudytoja A. R., neturėdama galimybės atvykti į teismo posėdį, pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog 2013 m. gruodžio 3d. apie 17.30 val. stovėjo šalia savo automobilio, kai kito automobilio vairuotoja išsisukinėdama atbula trenkėsi į A. R. automobilio kairės pusės galinį buferį ir žibintą bei skubiai bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Smūgis į A. R. automobilį buvo tok stiprus, kad jos automobilis pajudėjo į priekį ir tokio smūgio kito automobilio vairuotoja negalėjo nepajusti. A. R. bandė automobilį sustabdyti, vijosi, beldė į langą, prašė sustoti, tačiau vairuotoja, matydama A. R., numojo ranka ir nuvažiavo. A. R. buvo padaryta 500 Lt žala, kuri nėra atlyginta.

Iš byloje esančio A. R. paaiškinimo matyti, kad ji iš karto po įvykio buvo nurodžiusi analogiškas aplinkybes. ( b. l. 6)

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013-12-03 buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Audi 80, v. n. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotoja paaiškino, kad automobilių kontaktas buvo stiprus, garsus, net jos automobilis pajudėjo iš vietos. Nukentėjusioji A. R. paaiškino, kad ji beldė į V. G. vairuojamo automobilio stogą bei stiklą, tačiau vairuotoja, apgadinusi transporto priemonę, pažiūrėjo į ją, pamojo ranka ir iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 3).

Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos matyti transporto priemonės judėjimo kryptis, atstumai, taip pat transporto priemonės Audi 80, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: nubrauktas galinis bamperis, galinis kairys žibintas (b. l. 2).

Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 8), matyti, kad automobiliui Renault Megane, v. n. (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai: apgadintas automobilio galinis bamperis, nubraukta galinio bamperio juoda plastmasinė apdaila, viršutinėje bamperio dalyje sutrūkę dažai ir lakas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 3 d. apie 17.30 val. Kaune, Dubingių ir Savanorių gatvių sankirtoje, buvo apgadinta aikštelėje stovėjusi transporto priemonė Audi 80, v. n. (duomenys neskelbtini) bei ji buvo apgadinta į ją atsitrenkus automobiliui Renault Megane, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuojamam V. G.. Tai patvirtina eismo įvykio schema, tarnybinis pranešimas, fotonuotraukos, liudytojų A. L. ir A. R. parodymai. Iš byloje esančių abiejų automobilių nuotraukų matyti, kad jų apgadinimų pobūdis bei aukščiai atitinka vieni kitiems. Įvertinus minėtus įrodymus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog V. G. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą) ir tokia jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Byloje nustatyta, kad V. G., kliudžiusi bei apgadinusi automobilį Audi 80, v. n. (duomenys neskelbtini), nesustojusi, nesitarusi dėl žalos atlyginimo bei neužpildžius eismo įvykio deklaracijos, iš įvykio vietos išvažiavo. V. G. paaiškino, kad ji atsitrenkimo į kitą automobilį nepajuto, todėl nepranešusi policijai išvažiavo.

Kelių eismo taisyklių 231.1. numatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka.

Kelių eismo taisyklių 232 p. numatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Iš liudytojų A. L. ir A. R. parodymų matyti, kad automobilių kontaktas buvo pakankamai stiprus, ką patvirtina ir įvykio metu užfiksuoti automobilių apgadinimai. Be to A. R. vijosi nuvažiuojantį V. G. automobilį bei beldė jai į langą, o vairuotoja pažiūrėjusi į A. R., numojo ranka ir nuvažiavo. Tai įvertinus daroma išvada, kad V. G., būdama rūpestinga ir atidi vairuotoja, turėjo automobilių kontaktą pajusti ir jį pajuto, todėl yra pilnai įrodyta, jog V. G. žinojo ir suprato, kad įvyko eismo įvykis, suprato, kad ji yra su juo susijusi, nes buvo apgadintas jos automobilis bei kitas automobilis, tačiau savo pareigų, numatytų KET 231.1., 232 p., neįvykdė ir tikslingai, siekdama už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. G. veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. G. padarė ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustina.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. G. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jai skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijose. Už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1d., skirtina papildoma nuobauda- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nenustatyta.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (LR ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 27 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 100,00 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų 00 ct) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., skirti 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Kauno apskrities VMI, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030, priešingu atveju ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, turi būti pristatytas į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą (Kaunas, Chemijos g. 4B).

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.