Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant asmeniui, dėl kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas A. R. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. R. skundą dėl Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Patrulių rinktinės nutarimo, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. 2008 m. birželio 14 d. miesto Vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Patrulių rinktinės nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. buvo nubaustas administracine nuobauda - 100 Lt bauda už tai, kad 2008 m. birželio 14 d. Taikos pr. Kaune, savo automobilį paliko stovėti sustojime, kur stovėjimas trukdė eismui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 193.9 ir 193.10 punktų reikalavimus.

Skundas nepagrįstas ir netenkintas.

Teismas, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą (ATPK 297 str. 1 d.) konstatuoja, kad administracinis teisės pažeidimas ir A. R. kaltė objektyviai įrodyta byloje esančiais faktiniais duomenimis, todėl pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas bei administracine nuobauda nubaustas pagrįstai.

Pareiškėjas nubaustas už Kelių eismo taisyklių 193.9 ir 193.10 punktų reikalavimų pažeidimą.

Kelių eismo taisyklių 193.9 punktas draudžia sustoti ir stovėti maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra - arčiau kaip 15 m atstumu nuo stotelės ženklo) arba arčiau kaip 15 m atstumu nuo taksi stotelės ženklo, jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto ar taksi eismui. Iš bylos medžiagos – eismo įvykio vietos schemos, fotonuotraukos, liudytojų parodymų matyti, kad Taikos pr. prie pastato Nr. 145, už įvažiavimo į turgų, konstatuoto pažeidimo vietoje yra įrengta ne tik maršrutinio transporto sustojimo aikštelė bet ir stotelės ženklas. A. R. sustojo ir automobilį VW Golf paliko stovėti mažesniu nei Kelių eismo taisyklių 193.9 punkte numatyta atstumu nuo maršrutinio transporto sustojimo aikštelės ir stotelės ženklo. Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, aptarti Kelių eismo taisyklių 1 priede. Šis ženklas Kelių eismo taisyklių 1 priede yra įvardintas kaip nurodomasis kelio ženklas 548 (Stotelė. Maršrutinio transporto sustojimo vieta.), todėl akivaizdu,

kad eismo dalyviai privalo vykdyti tokio ženklo reikalavimus. Administracinę atsakomybę už kelio ženklo nesilaikymą užtraukia ATPK 124¹ str. 2 d. Kadangi A. R. pažeidė nurodomojo kelio ženklo 548 reikalavimus, t. y. jam priklausančią transporto priemonę jis paliko stovėti ženklo galiojimo zonoje, todėl konstatuotina, kad tokie jo veiksmai pagrįstai buvo įvertinti kaip teisės pažeidimas ir tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 124¹ str. 2d.

Nors pareiškėjas teigia, kad jo automobilis netrukdė kitų transporto priemonių eismui, tačiau pripažintina, kad jis, sustodamas bei palikdamas automobilį VW Golf stovėti nustatytoje vietoje, kliudė maršrutinio transporto eismui – įvažiuoti tokiam transportui į sustojimo aikštelę.

Kelių eismo taisyklėse reglamentuota maršrutinės transporto priemonės sąvoka. Tai yra viešojo naudojimo transporto priemonė (autobusas, troleibusas, maršrutinis taksi), vežanti keleivius reguliariais reisais ir nustatytu maršrutu su nurodytomis sustojimo vietomis. Kadangi maršrutinis transportas veža keleivius, todėl tokiam transportui keliuose privalo būti sudarytos sąlygos, užtikrinančios, kad būtų galimybė eismo dalyviams laikytis visų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitiems eismo dalyviams, turto saugumui, keleivių gyvybei ar sveikatai, nebūtų trukdomas eismas. Būtent dėl to, siekiant, kad tokiuose kelio ruožuose nekiltų grėsmė eismo saugumui, įstatymų leidėjas maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse nustatė eismo dalyviams atitinkamus draudimus (Kelių eismo taisyklių 193.9 p.) taip pat suteikė išskirtines teises (Kelių eismo taisyklių 222 p.). Spręstina, kad esant tokiai situacijai, kai pareiškėjo A. R. automobilis akivaizdžiai stovi ties įvažiavimu į sustojimo aikštelę (tai patvirtina įvykio metu daryta fotonuotrauka), priešingai nei teigia pareiškėjas, byloje papildomai nereikia rinkti kitų tiesioginių įrodymų (pvz., maršrutinių transporto priemonių vairuotojų ar kitų asmenų paaiškinimų), patvirtinančių, kad neleistinoje vietoje palikta A. R. transporto priemonė tikrai trukdė konkrečiom maršrutinėm transporto priemonėm. Teismo nuomone, šį faktą galima preziumuoti vien tik nustačius automobilio stovėjimo maršrutinio transporto sustojime faktą.

Nutarime, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, nurodyta, kad A. R. pažeidė ir Kelių eismo taisyklių 193.10 punkto reikalavimus. Šis taisyklių punktas draudžia sustoti ir stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus arba kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Darytina išvada, kad šis Kelių eismo taisyklių punkto reikalavimų pažeidimas pareiškėjui inkriminuotas nepagrįstai, kadangi kliudymas kitų transporto priemonių eismui yra vienas iš Kelių eismo taisyklių 193.9 punkto požymių, už kurį A. R. nubaustas. Todėl Kelių eismo taisyklių 193.10 punkto reikalavimų pažeidimas iš nutarimo šalintinas.

Pažymėtina, kad policijos pareigūnai nutarime pagrįstai nurodė vieną iš esminių aplinkybių, t. y. kad A. R. automobilis trukdė eismui, tačiau pareiškėjo veiksmus kvalifikavo tik pagal ATPK 124¹ str. 2 d. – už kelio ženklo nesilaikymą, tuo tarpu atsakomybę už tokį pažeidimą – stovėjimą vietose, kur tai trukdo transporto eismui, užtraukia ATPK 124¹ str. 4 d. ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyta teisės pažeidimo sudėtis neapima ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatytosios. Taigi A. R. veiksmuose yra idealioji pažeidimų sutaptis - kai pažeidėjas viena veika tuo pačiu metu padaro du skirtingus pažeidimus, numatytus kitose ATPK normose. Tokiu atveju, skiriant nuobaudą už du pažeidimus turi būti atskirai įvertinamas ir kvalifikuojamas kiekvienas iš padarytų pažeidimų, nurodoma už jį pagal ATPK numatytas bendrąsias nuobaudų skyrimo taisykles skirtina nuobauda ir tik tada paskiriama galutinė nuobauda, parenkant ją sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Teisminio nagrinėjimo stadijoje teismas nebegali papildomai kvalifikuoti A. R. veiksmų ir pagal ATPK 124¹ str. 4 d., nes tokiu būdu būtų padarytas vieno iš esminių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje galiojančių principų - non reformatio in peius (draudimo bloginti skundą padavusio asmens padėtį) pažeidimas. Asmuo negali nukentėti dėl to, kad siekė apginti savo teises ir pateikė teismui skundą.

taisyklių pažeidimo. Tokie A. R. argumentai yra paneigti byloje surinktais įrodymais. Teisminio nagrinėjimo metu apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad į įvykio vietą jie atvyko gavę policijos budėtojo pranešimą apie maršrutinio transporto sustojimo aikštelėje paliktus stovėti automobilius, trukdančius eismui ir tokį pažeidimą, vykdydami įstatymo jiems suteiktas funkcijas, konstatavo būtent jie, bet ne aikštelės darbuotojai. Kad automobilis į aikštelę buvo nutransportuotas ne aikštelės darbuotojų iniciatyva, bet policijos pareigūnų, taip pat patvirtina transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, kurį surašė vienas iš policijos pareigūnų R. D. .

A. R. , vadovaudamasis ATPK 271 straipsnio nuostatomis, nustatyta tvarka turėjo teisę apskųsti pritaikytą administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonę - priverstinį transporto priemonės nuvežimą, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

Pažymėtina, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas, kaip administracinių bylų teisenos užtikrinimo priemonė, yra reglamentuotas ATPK 269 straipsnyje, o tokių priemonių pritaikymo pagrindai, tvarka, apskundimas reglamentuojami ATPK devynioliktajame skirsnyje (264-271 straipsniai). Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių apskundimo tvarka nustatyta ATPK 271 straipsnyje, nurodant, kad atitinkamas pritaikytas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones suinteresuotas asmuo gali apskųsti aukštesniajam organui (pareigūnui) arba rajono (miesto) apylinkės teismui. Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylas dėl administracinių teisės pažeidimų pirmąja instancija pagal ATPK nagrinėja apylinkių teismai. Šio kodekso nurodytas atskiras administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja ir kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos (pareigūnai). ABTĮ 16 straipsnio 3 dalyje, ATPK 271 straipsnyje įtvirtintos nuostatos yra lex specialis bendrųjų ABTĮ nuostatų, reglamentuojančių bylų priskyrimą nagrinėti administraciniams teismams, atžvilgiu, t. y. ATPK 271 straipsnyje nurodyti ginčai savo esme yra administracinio teisinio pobūdžio, tačiau pagal teisės aktuose nustatytą reglamentavimą juos pirmąja instancija nagrinėja apylinkių teismai, kurių priimtų procesinių sprendimų teisėtumas apeliacine tvarka tikrinamas ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, skundas netenkintinas, nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutaria:

Skundo nepatenkinti.

Palikti nepakeistą 2008 m. birželio 14 d. miesto Vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Patrulių rinktinės nutarimą, kuriuo A. R. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas