Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-08-21 · Byla Nr. TS-55-506/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-21
Bylos Nr.
TS-55-506/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja
Nuteistasis
Ž. P.
Kategorijos
Skundas Nr. TS-55-506/2019
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019-07-17 nutarimo Nr. 59-145 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-14 nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis skirtą bausmę subendrinus su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-28 nutartimi, kuria subendrintos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-04, 2017-03-14 ir 2017-02-13 nuosprendžiais, paskirta subendrinta galutinė septynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia 2015-10-29, bausmės pabaiga 2022-10-27. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2019-04-27. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis 2019-07-11 buvo 3 metai 3 mėnesiai 16 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2019-07-17 priėmė nutarimą Nr. 59-145netaikyti Ž. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nurodydama, kad atsižvelgia į aukštą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 117 balų, 43 padidėjusius pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus, ankstesnių teistumų skaičių (teistas 16 kartų), į aplinkybę, kad kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio vykdymo sąlygas, pažeidė, kartą buvo taikyta amnestija, bausmė sutrumpinta vienu šeštadaliu ir paleistas lygtinai, tačiau sąlygas pažeidė, visas nusikalstamas veikas padarė draugų įtakojamas, neapgalvojęs savo veiksmų, turi narkotinių medžiagų vartojimo, emocinės gerovės problemų, mąstymo, požiūrio lankstumo stoką, sunkumus atpažįstant kylančias problemas, neigiamų pasekmių nenumatymą, polinkį atsakomybę už savo elgesį perkelti aplinkai ir aplinkiniams, į nuteistojo elgesį pataisos namuose (nustatytus režimo reikalavimus pažeidė 4 kartus, nuobaudos jau negalioja), oficialios darbo patirties stoką, nedengiamus finansinius įsipareigojimus. Komisija padarė išvadą, jog nuteistasis Ž. P. nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Šalies argumentai

Ž. P. pateikė skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos 2019-07-17 nutarimo, prašydamas jį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, kad komisija neatsižvelgė, jog jis pristatomas jau antrą kartą, po pirmojo komisijos nutarimo įvykdė visas rekomendacijas, lankė edukacines programas, atliko gerbūvio darbus, neturi galiojančių nuobaudų, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o atsižvelgė tik į jo ankstesnius teistumus ir priėmė neteisingą sprendimą.

Prokuroras išvados nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinanti nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nes šio termino suėjimas pats savaime nėra įpareigojantis priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali tik įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, atlikta pagal OASys metodiką bei kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, tai yra, tuo atveju, kai atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš to seka, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tačiau pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo įstaigos.

Teismas pažymi, kad spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, atsižvelgia ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, susipažinęs su nutarimu, nuteistojo asmens byla bei jo skundu, konstatuoja, kad skundžiamas komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, komisija tinkamai įvertino visas aplinkybes bei jų pagrindu priėmė teisingą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdama įstatymų reikalavimų ir nuostatų.

Vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai svarbus yra materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalies kriterijaus nustatymas – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju pataisos namų komisija padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo taikyti Ž. P. lygtinį paleidimą.

Komisijos nutarime nurodyta, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta (117 balų), nors įstatymas reikalauja, kad rizika būtų žema arba būtų ženkli pažanga ją mažinant. Atkreiptinas dėmesys, kad statinių veiksnių, tai yra, tokių, kurių mažinti nėra galimybės, nagrinėjamu atveju yra 50, tuo tarpu, dinaminių veiksnių, kuriuos yra galimybė mažinti, yra net 67, bendras vertinimas pakito (padidėjo) 43 balais.

Teismas pažymi, kad vien tik nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas nėra savaiminis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, tačiau net ir vertinant priešingai, BVK 157 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas yra nustatęs vieną iš formaliųjų kriterijų – žemą nusikalstamo elgesio riziką. Vertindamas nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką teismas atsižvelgia į Ž. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis teikiamas lygtiniam paleidimui antrą kartą, įvykdė praeito svarstymo komisijoje pateiktas rekomendacijas. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, geranoriškai atlieka nemokamus gerbūvio darbus, įgijo vidurinį išsilavinimą, suvirintojo elektra rankiniu būdu, siuvinių gamintojo ir įrenginių remontininko, virėjo specialybes. Nepaisydamas įgytų specialybių, išėjęs iš įkalinimo įstaigos planuoja dirbti statybose. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais – motina, trimis seserimis, broliu, bendrauja telefonu, pasimatymų metu lankomas. Motina sutinka, kad būdamas laisvėje gyventų pas ją. Nevedęs, turi (duomenys neskelbtini) metais gimusį sūnų, kurio nėra matęs, vaiko motina draudžia bendrauti.

Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad Ž. P. socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog visos jo nusikalstamos veikos padarytos draugų įtakoje, jis pats negeba apgalvoti savo veiksmų, slopina jausmus, patiria sunkumų dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo; nuteistasis pasižymi mąstymo, požiūrio lankstumo stoka, jam kyla sunkumai atpažįstant problemas, jas sprendžia frigidiškai, nenumato savo elgesio neigiamų pasekmių, yra linkęs kaltę prisiimti selektyviai, neigia atsakomybę už savo smurtinius veiksmus, linkęs perkelti atsakomybę aplinkai ir aplinkiniams. Elgesio ir mąstymo nekoregavimas didintų nusikalstamo elgesio riziką ateityje.

Iš asmens bylos matyti, kad Ž. P. pirmą kartą nusikalto būdamas 14 metų, buvo teistas 16 kartų, jam 1 kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, 1 kartą, pritaikius amnestiją, buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos lygtinai, abu kartus pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo sąlygas, padarė naujas nusikalstamas veikas, jo nusikaltimams būdinga modelis – vagystės, tačiau pastarąjį kartą nuteistas už sunkesnius nusikaltimus, kuriuos padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

2019-05-29 Turto valdymo skyriaus pažymoje Nr. 56-520 dėl vykdomųjų dokumentų nurodyta, kad Ž. P. pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo yra skolingas 44442,59 euro, jis pats pripažįsta, kad tai dar ne visi ieškiniai, visų jų sumos jis net nežino. Tačiau jokių duomenų, kad nuteistasis dėtų pastangas atlyginti nusikaltimais padarytą žalą, nėra. Asmens byloje pažymėta, kad jis pats pataisos namuose gyvena iš pašalpų ir išmokų.

Skundo argumentai, kad komisija atsižvelgė tik į nuteistojo ankstesnius teistumus, vertintini kaip deklaratyvūs, nes komisija atsižvelgė į aplinkybių visumą, nutarime motyvavo tiek nuteistojo gerąsias savybes ir pasiekimus atliekant bausmę, tiek ir tas jo savybes bei elgesį, kurie trukdo nuteistajam siekti ryškesnės pažangos.

Nagrinėjamoje byloje svarbu tai, kad nuteistasis sistemingai daro tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas, turi susiformavusius šių veikų darymo įgūdžius bei įpročius. Jam du kartus jau buvo parodytas pasitikėjimas, kurio jis nepateisino ir vėl pakartotinai nusikalto. Teismas kaip reikšmingas aplinkybes vertina, kad nuteistasis praeityje būdamas laisvėje nesugebėjo laikytis įstatymų reikalavimų, ne visada laikėsi taisyklių pataisos namuose (turėjo 4 nuobaudas, kurios jau nebegalioja), o vertinant jo būsimo elgesio perspektyvą, net atsižvelgus, kad yra skatintas du kartus, socialinio tyrimo išvada taip pat neleidžia daryti išvados, kad įvyko ženklūs teigiami jo asmenybės pokyčiai, jis pasitaisė ir būdamas laisvėje vėl lengvabūdiškai nevertins visuomenės moralės normų ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui.

Vertindamas teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad jos nesudaro pagrindo vienareikšmei išvadai, jog Ž. P. galima taikyti lygtinį paleidimą nuo likusios bausmės atlikimo, kuri skundo nagrinėjimo dieną sudaro daugiau kaip 3 metus. Ž. P. aukšta nusikalstamo elgesio rizika, itin didelis skaičius ankstesnių teistumų, asmenybės, mąstymo ir elgesio problemų buvimas neduoda pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis pasitaisė ir nebenusikals, būdamas laisvėje tikrai laikysis įstatymų, o bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, šiai dienai jau yra pasiekti ir nuteistąjį toliau įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Atsižvelgęs į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019-07-17 nutarime Nr. 59-145 netaikyti nuteistajam Ž. P. lygtinio paleidimo padaryta išvada, jog jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, yra pagrįsta, todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti nuteistojo Ž. P. skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019-07-17 nutarimą Nr. 59-145 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam Ž. P..

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lilija Tarčevskaja