Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 7 metams;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 metams;

- pagal BK 150 straipsnio 3 dalį (V. G. seksualinį prievartavimą) laisvės atėmimu 6 metams;

- pagal BK 150 straipsnio 3 dalį (R. G. seksualinį prievartavimą) laisvės atėmimu 6 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir V. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 9 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš V. G. priteista: 10 000 Lt J. G., 5 000 Lt R. G. ir 5 000 Lt V. G. neturtinei žalai atlyginti ir išieškota 90 Lt proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasarą, tiksliai nenustatytą mėnesį bei dieną, dienos metu, (duomenys neskelbtini), prie vandens telkinio - prūdo, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją J. G., gimusią (duomenys neskelbtini), t. y. pagriebęs jai už kojos parvertė ant žemės, užgulė visu kūnu ir taip atimdamas galimybę priešintis bei pasinaudodamas bejėgiška J. G. būkle dėl (duomenys neskelbtini) kėsinosi lytiškai santykiauti su (duomenys neskelbtini) nukentėjusiąja J.G. prieš jos valią, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusioji muistydamasi pasipriešino ir pabėgo;

be to, jis nuteistas už tai, kad 2008 m. vasarą, tiksliai nenustatytą mėnesį bei dieną, nakties metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo buto I aukšto gyvenamajame kambaryje, pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) V. G., gimusios (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle, kadangi nukentėjusioji tuo metu miegojo, (duomenys neskelbtini), fizinio sąlyčio būdu tenkino lytinę aistrą su (duomenys neskelbtini) V. G. prieš jos valią;

be to, jis nuteistas už tai, kad 2009 m. gegužės mėn. pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną, laikotarpyje tarp gegužės mėn. 1 d. ir gegužės mėn. 6 d., nakties metu, apie 2 valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo buto II aukšte esančiuose gyvenamajame kambaryje, vonios kambaryje ir koridoriuje, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją (duomenys neskelbtini) R. G., gimusią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) fizinio sąlyčio būdu tenkino lytinę aistrą su (duomenys neskelbtini) R.G. prieš jos valią;

be to, jis nuteistas dar ir už tai, kad 2010 m. sausio mėn., naktį iš 14 d. į 15 d., tiksliai nenustatytą valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) kaime, savo gyvenamojo buto II aukšto gyvenamajame kambaryje, pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) V.G., gimusios (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle, kadangi nukentėjusioji tuo metu miegojo, (duomenys neskelbtini) fizinio sąlyčio būdu kėsinosi tenkinti lytinę aistrą su (duomenys neskelbtini) nukentėjusiąja V. G. prieš jos valią, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusioji pasipriešino pradėjusi šaukti ir pažadino kitas tame pačiame kambaryje miegojusias (duomenys neskelbtini).

Nuteistasis V. G. apeliaciniu skundu prašo iš naujo peržiūrėti jo bylą ir perkvalifikuoti jam pateiktus kaltinimus arba sušvelninti paskirtą bausmę.

Apeliantas teigia, kad jis kaltinamas nepagrįstai. Jis buvo fiziškai ir morališkai verčiamas prisipažinti dėl to, ko nepadarė. Jam nebuvo atlikta jokių ekspertizių (nei psichologinė, nei sveikatos, nei DNR), nebuvo apklausti jo nurodyti liudytojai. Tardymas vyko greitai, jam buvo daromas psichologinis spaudimas, kas pakenkė jo sveikatai. Dėl to jis negalėjo susikaupti ir suprasti kas vyksta ir kuo jis yra kaltinamas. Jis buvo apklaustas du kartus, tačiau jokių ekspertizių ar kitų veiksmų su juo atlikta nebuvo. Todėl apeliantas mano, kad tyrimas buvo neišsamus ir prašo iš naujo išnagrinėti jo bylą ir atlikti naują tyrimą, dalyvaujant ekspertams, jo nurodytiems liudytojams ir advokatui, nes jis šiuo metu nežino kuo yra kaltinamas ir už ką nuteistas.

Apeliantas nurodo, jog jis turi darbą, (duomenys neskelbtini) metus gyvena su sugyventine D. G., kurią išlaiko, nes ši nedirba ir turi (duomenys neskelbtini) invalidumo grupę, o jos vaikai gyvena atskirai ir motinos nelanko ir su ja nebendrauja. Teigia, jog mergaitės pas juos(duomenys neskelbtini) nenori gyventi vien dėl to, kad jų motina išsiskyrė su jų tėvu, ir jos iš motinos prisiteisė alimentus. Apeliantas neneigia, kad jis yra ne kartą teistas, kad 1991 m. yra nužudęs žmogų ir už tai Rusijoje atliko 13 metų laisvės atėmimo bausmę. 2003 m. jis grįžo į Lietuvą ir sutikęs D. G. su ja pradėjo gyventi ir gyvena iki šiol. Tačiau jam pradėjus gyventi normalų gyvenimą, jis buvo neteisingai apkaltintas dėl mergaičių išprievartavimo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto nuteistojo V. G. gynėjas prašė tenkinti nuteistojo V. G. apeliacinį skundą, o prokurorė prašė šį apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas nuteistasis V. G., nesutikdamas su skundžiamu teismo nuosprendžiu, savo apeliaciniame skunde suformulavo du alternatyvius prašymas: iš naujo peržiūrėti jo bylą ir perkvalifikuoti jam pateiktus kaltinimus arba sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Abu apelianto prašymai atmestini.

Apeliantas, prašydamas iš naujo peržiūrėti jo bylą ir perkvalifikuoti jam pateiktus kaltinimus, savo skunde nenurodo kaip, jo manymu, turėtų būti kvalifikuotos jo nusikalstamos veikos, todėl teismas neturi galimybės įvertinti tokio nekonkretaus apelianto prašymo pagrįstumo. Tačiau šiame kontekste apeliantas taip pat teigia, jog tyrimas jo byloje buvo neišsamus, jam buvo daromas psichologinis spaudimas ir jis buvo fiziškai ir morališkai verčiamas prisipažinti dėl to, ko nepadarė, todėl prašo iš naujo išnagrinėti jo bylą ir atlikti naują tyrimą, dalyvaujant ekspertams, jo nurodytiems liudytojams ir advokatui, nes jis nežino kuo yra kaltinamas ir už ką nuteistas.

Tokie apelianto teiginiai yra deklaratyvūs, nes nepagrįsti.

Apelianto teiginys, kad jis ikiteisminio tyrimo buvo verčiamas prisipažinti dėl to, ko nepadarė, prieštarauja jo paties ikiteisminio tyrimo metu išreikštai pozicijai dėl jam pareikštų įtarimų pagrįstumo. Apeliantas ikiteisminio tyrimo metu dėl jam pareikštų įtarimų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį kaltu nepripažino, todėl nelogiška teigti, jog jis ikiteisminio tyrimo metu buvo priverstas prisipažinti kaltu. Neprisipažino kaltu nuteistasis ir pirmosios instancijos teisme, prokurorui perkaičius kaltinamąjį aktą (2 t., 121-122 b. l.). Nuteistasis pakeitė savo poziciją ir pareiškė norintis prisipažinti kaltu tik po to, kai byloje buvo atliktas įrodymų tyrimas. Nuteistasis pareiškė pripažįstantis savo kaltę visoje jam pateikto kaltinimo (su pakeitimu) apimtyje ir dėl savo padarytų nusikalstamų veikų davė išsamius ir detalius parodymus (2 t., 128-130 b. l.). Šiuos savo parodymus nuteistasis patvirtino ir tęsiant bylos nagrinėjimą po pertraukos. Posėdžio pirmininkui perskaičius V. G. parodymus, kuriais jis prisipažino kaltu, nuteistais juos patvirtino ir nurodė, jog tokie jo parodymai duodami laisva valia (2 t., 132 b. l.). Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad iki skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo nuteistasis buvo laisvėje, teisiamojo posėdžio metu jam pakeitus parodymus ir prisipažinus kaltu, dalyvavo jo gynėjas, todėl teigti, kad nuteistasis buvo verčiamas prisipažinti kaltu, nėra pagrindo. Be to, teisme duoti nuteistojo parodymai apie nusikaltimų padarymo aplinkybes atitiko byloje nustatytas faktines aplinkybes, nukentėjusiųjų V. bei R. G. teismui ir nukentėjusiosios J. G. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus iš esmės nuoseklius parodymus, liudytojų E. G., S. B., R. T. ir Ž. S. parodymus ir kitą rašytinę bylos medžiagą.

Atmestini kaip deklaratyvūs apelianto teiginiai, jog jis nesuprato kuo yra kaltinamas ir už ką yra nuteistas. Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis buvo supažindintas su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, tai patvirtina supažindinimo su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga protokolas, kuriame nuteistasis nurodė, jog jis su bylos medžiaga susipažino, prašymų neturi (2 t., 38-39 b. l.). Nuteistajam buvo įteiktas kaltinamojo akto nuorašas (2 t. 121 b.l.), kuriame išdėstyta kaltinimo pozicija ir duomenys, kuriais grindžiamas kaltinamajam pareikštas kaltinimas, o apygardos teisme prokuroras balsu perskaitė minėtą kaltinamąjį aktą (2 t., 121 b.l.). Posėdžio pirmininkui paklausus nuteistojo, ar šis prisipažįsta kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo, pastarasis pareiškė, jog kaltu neprisipažįsta (2 t., 121-122 b. l.). Šios aplinkybės rodo, jog kuo yra kaltinamas V. G. žinojo ir suprato. Deklaratyvus yra ir nuteistojo teiginys, jog jis nesupranta už ką yra nuteistas. Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio nuorašą gavo (2 t., 147 b. l.) ir, nesutikdamas su šiuo nuosprendžiu, apskundė jį apeliacine tvarka.

Apeliantas skunde teigia, jog jo bylos tyrimas ir nagrinėjimas buvo neišsamus, nes jam nebuvo atlikta jokių ekspertizių (nei psichologinė, nei sveikatos, nei DNR), nebuvo apklausti jo nurodyti liudytojai ir ekspertai. Šie apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Visų pirma, pastebėtina, jog apeliantas teigdamas, jog nebuvo apklausti jo nurodyti liudytojai ir ekspertai, savo skunde neįvardija nei vieno konkretaus liudytojo ar eksperto, kurie, jo manymu, turėjo būti apklausti, bet nebuvo. Todėl teisėjų kolegija negali įvertinti tokio abstraktaus apelianto teiginio teisingumo ir pagrįstumo. Antra, tai, kad byloje nebuvo atliktos apelianto nurodytos įvairios ekspertizės (psichologinė, medicinos, DNR) neduoda pagrindo teigti, jog ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas buvo neišsamus. Šiame kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami ikiteisminio tyrimo subjektui, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, nusprendus, kad tam tikro veiksmo atlikimas yra būtinas. Atliekant ikiteisminį tyrimą, neprivalo būti atliekami absoliučiai visi BPK nurodyti tyrimo veiksmai (BPK 164 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 1 dalis). Kokius tyrimo veiksmus vienoje ar kitoje baudžiamojoje byloje būtina atlikti, ikiteisminio tyrimo metu sprendžia pats ikiteisminio tyrimo subjektas. Tai reiškia, jog šioje byloje prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas nemanė, kad byloje būtina atlikti apelianto minimas ekspertizes. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistojo gynėjui pareiškus prašymą į teisiamąjį posėdį iškvieti konsultacijai gydytoją psichiatrą, šis gynybos prašymas buvo patenkintas (2 t., 80-81 b. l.). Į teisiamąjį posėdį buvo iškviestas ir apklaustas specialistas V. D., kuris susipažinęs su bylos medžiaga, išklausęs V. G. paaiškinimus, konstatavo, jog skirti ambulatorinę ar stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę V. G. netikslinga, nes kaltinamojo psichinė būklė nekelia abejonių (2 t., 121-122 b.l.). Taigi teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo klausimas pirmosios instancijos teisme buvo svarstytas ir išspręstas. Atlikti kitokio pobūdžio ekspertizes ar papildyti įrodymų tyrimą apklausiant kokius nors liudytojus ar ekspertus nei nuteistasis, nei jo gynėjas neprašė. Tokių prašymų neturėjo ir kiti proceso dalyviai (2 t., 132 b.l.). Todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad bylos ikiteisminis tyrimas ir nagrinėjimas teisme buvo neišsamūs.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog V. G. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus ir jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetu, bei teisingai V. G. nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį (pasikėsinimas išžaginti (duomenys neskelbtini) J. G.), pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį (pasikėsinimas seksualiai prievartauti (duomenys neskelbtini) V. G.), pagal BK 150 straipsnio 3 dalį ((duomenys neskelbtini) V. G. seksualinis prievartavimas) bei pagal BK 150 straipsnio 3 dalį ((duomenys neskelbtini) R. G. seksualinis prievartavimas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų nenustatė.

Kitas apelianto suformuluotas prašymas yra sušvelninti jam paskirtą bausmę. Tokį savo prašymą apeliantas motyvuoja tuo, jog jis dirba, išlaiko nedirbančią ir (duomenys neskelbtini) invalidumą turinčią sugyventinę. Šis apelianto prašymas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. G. bausmes už jo įvykdytas nusikalstamas veikas, bausmių skyrimą skundžiamame nuosprendyje išsamiai motyvavo.

Skundžiamu teismo nuosprendžiu apeliantas nuteistas už 4 nusikalstamų veikų padarymą. Visi nuteistojo padaryti nusikaltimai yra žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Vienas iš nuteistojo padarytų nusikaltimų priskiriamas labai sunkių, o kiti trys – sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 ir 6 dalis). Visi nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Nuteistojo padaryti nusikaltimai yra kvalifikuoti - apeliantas pasikėsino išžaginti (duomenys neskelbtini) ir seksualiai prievartavo bei pasikėsino seksualiai prievartauti (duomenys neskelbtini) savo sugyventinės dukras. Du nusikaltimai yra baigti, du nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nors V. G. keitė savo parodymus dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe – jo prisipažinimą padarius nusikaltimus bei nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir į šią aplinkybę atsižvelgė skirdamas bausmę. Byloje nustatyta, kad nuteistasis nusikalstamas veikas, išskyrus pasikėsinimą išžaginti, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, todėl ši aplinkybė pagrįstai pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir į ją atsižvelgta skiriant bausmę. Įvertinta ir nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga. Iš jos matyti, kad V. G. anksčiau ne kartą teistas, nusikalto būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą ir yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), baustas administracine tvarka (2 t., 10-14 b. l.), galiojančių teisės pažeidimų neturi (2 t., 99 b. l.), gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas neigiamai, kaip nedirbantis ir piktnaudžiaujantis alkoholiu (2 t., 2 b. l.). Apeliantas skunde nurodo, jog jis dirba, išlaiko nedirbančią ir III gr. invalidumą turinčią sugyventinę. Tačiau šiuos teiginius patvirtinančių dokumentų apeliantas nepateikė, tokių duomenų nagrinėjamoje byloje nėra. Todėl teismas negali svarstyti ir vertinti objektyviais duomenimis (dokumentais) nepagrįstų nuteistojo teiginių. Be to, šiame kontekste pastebėtina, jog byloje esantys duomenys rodo, jog, priešingai nei teigia apeliantas, jo sugyventinė D. G. dirba (duomenys neskelbtini) (2 t., 3 b. l.), o apie jo (apelianto) darbinius santykius byloje jokių duomenų nėra (2 t., 6, 7 b. l.).

Nuteistajam V. G. už jo padarytus baigtus nusikaltimus apygardos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmes savo dydžiu atitinkančias BK 150 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, o už pasikėsinimą padaryti nusikaltimus, numatytus BK 149 straipsnio 4 dalyje ir BK 150 straipsnio 3 dalyje, šių straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkio nesiekiančias bausmes. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie nuteistajam V. G. nustatytų bausmių dydžiai atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus ir mažinti juos nėra teisinio pagrindo. Taip pat apygardos teismas teisingai už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajam paskirtas bausmes subendrino pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas bausmių subendrinimo taisykles.

Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo V. G. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.