Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Raseinių rajonas) prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl

kaltinamojo N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedusio, registruoto Užimtumo tarnyboje, teisto: 1999-03-15 Zarasų r. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d.; 1999-10-18 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 234 str. 1 d., 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 278 str. 1 d. ; 2002-12-05 Zarasų r. apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d.; 2003-11-11 Zarasų r. apyl. teismo pagal LR BK 180 str. 1 d.; 2004-12-28 Zarasų r. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d.; 2007-07-10 Zarasų r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 284 str. 1 d.; 2015-04-02 Zarasų r. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d.; 2017-12-05 Zarasų r. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. ;2018-02-15 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal LR BK 284 str. 138 str. 1 d.; Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019-10-09 pagal LR BK 281-1 str. 1 d. 34 MGL bauda, kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį,

nusikalstamos veikos tyrimo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. B. 2019 m. lapkričio 7 d., apie 18.20 val., (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą sudavė delnu nukentėjusiajai J. G. per kairįjį skruostą bei sugriebęs už rūbų pastūmė, dėl ko nukentėjusioji nugriuvo ant grindų ir susitrenkė kairįjį petį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai J. G. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis N. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-11-07, apie 18.00 val., jis nuvyko į savo sugyventinės R. M. mamos J. G. namus, (duomenys neskelbtini), buvo išgėręs. Sugyventinė R. priekaištavo, kad jis yra išgėręs, kilo žodinis konfliktas. J. buvo nemažai išgėrusi, pamatė, kad jai kyla isterijos priepuolis, ji tampa nevaldoma ir labai pikta, tad norėdamas ją nuraminti sudavė jai delnu vieną kartą per veidą. Nors jai ir sudavė, ji jo nepaleido, toliau laikė už rūbų, tad jis ją stipriau pastūmė, kad ji jį paleistų. Nuo pastūmimo J. nuvirto. Jam dėl tokio elgesio buvo labai nesmagu ir gėda. Jis J. atsiprašė. J. jam atleido, jokių pretenzijų nebeturi ir gailisi, kad kreipėsi į policijos pareigūnus. (b. l. 54-56)

Nukentėjusioji J. G. parodė, kad (duomenys neskelbtini), ji gyvena viena. 2019-11-07 dieną pas ją atėjo dukra R. M.. Apie 18.20 val. pas ją į namus atvyko N. B., kuris jai atrodė neblaivus. Tai suprato iš jo elgsenos. N. buvo agresyviai nusiteikęs, jis atvyko aiškintis santykių su jos dukra. Kilo žodinis konfliktas, N. pradėjo šaukti ant jos dukters, priekaištavo jai. Būdamas nusiteikęs labai agresyviai sudavė J. delnu į kairį skruostą. Smūgis buvo stiprus, pajuto stiprų fizinį skausmą. Tada iškart sugriebė už rūbų, timptelėjo ją link savęs ir iškart stipriai atstūmė. Ji nugriuvo ant grindų ir stipriai susitrenkė kairį petį. Juto stiprų fizinį skausmą. Po smurto N. kažką keikdamas išėjo iš namų. Dėl šio nusikaltimo jai padaryta fizinė žala, civilinio ieškinio nereikš. (b. l. 15-20)

Liudytoja R. M. parodė, kad 2019-11-07, apie 17.00 val., ji nuėjo pas savo mamą J. G., adresu (duomenys neskelbtini). Apie 18.00 val., atėjo sugyventinis N. B.. N. jai pradėjo priekaištauti, kilo žodinis konfliktas. Kadangi tame pačiame kambaryje buvo ir jos mama, jai nepatiko kaip N. kalba ir ją užstojo. Tarp N. ir jos mamos, kilo žodinis konfliktas, kurio metu N. vieną kartą sudavė jos mamai delnu per veidą. Pamatė, kad jiedu susistumdė, matė kaip N. pastumia mamą ir ji parkrenta ant grindų. Ji iškvietė medikus ir policiją. Su mama kalbėjosi apie įvykį, ji N. atleido, žinoma jai skaudu, kad taip nutiko, ji nori, kad ikiteisminis tyrimas kuo greičiau baigtųsi. Mama šiuo metu yra susiradusi naują darbą, ji prekiauja Norfos parduotuvėje, grįš tik per didžiąsias metų šventes. (b. l. 44-46)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta esanti adresu (duomenys neskelbtini), jokių nusikalstamos veikos pėdsakų, būdingų grumtynėms, nerasta. (b. l. 22-27)

Iš asmens apžiūros protokolo bei fotolentelių matyti, kad apžiūrėtas nukentėjusiosios J. G. veidas, rasta kraujosruva melsvos spalvos ant kairiojo skruosto, ties apatiniu žandikauliu (b. l. 28-32)

Įrodyta, kad N. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes jis žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą sudavė delnu nukentėjusiajai per kairįjį skruostą bei sugriebęs už rūbų pastūmė, dėl ko nukentėjusioji nugriuvo ant grindų ir susitrenkė kairįjį petį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai skausmą.

N. B. teistas (b. l. 61-75, 77-82), administracine tvarka baustas (b. l. 83-92), psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo N. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), o atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (LR BK 60 str. 1 d., 9 p.)

Prokurorė siūlo N. B. už LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skirti 15 parų arešto bausmę. Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir su tokia arešto bausme sutinka.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus, tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 15 (penkiolikos) parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti ¹/₃ ir skirti galutinę bausmę 10 (dešimt) parų arešto. Arešto bausmę atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

N. B. išaiškinti, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Iki bausmės vykdymo pradžios N. B. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.