Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mindaugo Povilansko,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), našlys, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. L. Š. tyčia nužudė savo šeimos narį, t. y. 2024 m. birželio 1 d. nuo 5.00 val. iki 9.00 val., ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo gyvenamojoje vietoje – name (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusių konfliktų su kartu gyvenančia žmona J. Š. metu tyčia, paėmęs į rankas medinį krėslą, juo sudavė ne mažiau 10 smūgių jai į galvą, kaklą ir rankas, padarė daugybines poodines kraujosruvas kūne, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas veido kairėje pusėje, poodinę kraujosruva dešiname smilkinyje, poodines kraujosruvas rankose, kaklo dešinės pusės ir dešinės pažandės sumušimą, pasireiškusi odos nubrozdinimais ir poodinėmis kraujosruvomis kaklo dešinėje pusėje ir dešinėje pažandėje, apatinio žandikaulio dvigubu lūžiu su plačiomis plėštinėmis burnos žaizdomis lūžių projekcijoje, masyviomis minkštųjų audinių kraujosruvomis sužalojimų projekcijoje, tai komplikavosi kraujavimu iš plėštinių burnos žaizdų, vidaus organų netolygia pilnakraujyste, vyraujant širdies raumens, inkstų žievės ir kepenų mažakraujystei, riebalinė embolija plaučių kapiliaruose, plaučių ir galvos smegenų pabrinkimais, širdies-kraujagyslių veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimais. J. Š. dėl patirtų visumos ir kaklo sužalojimo įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu L. Š., sumušdamas savo šeimos narį, tyčia jį nužudė.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis L. Š., apklausiamas teisiamajame posėdyje, kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, gailėjosi dėl to, ką padarė. Paaiškino, kad su žmona dviese gyveno name, kurio pusė priklauso jiems. Dukros gyvena atskirai. Santykiai su žmona buvo prasti, labai pykosi. Žmona rūkydavo, vaistus gėrė, alkoholį vartojo. Jį viskas užkniso, žmona neleisdavo žiūrėti televizoriaus, sakė nieko neliesti, niekur neiti. Ji gulėjo ligoninėje, negalėjo vaikščioti, turėjo sveikatos problemų su kojomis, su ramentais eidavo į tualetą ir virtuvę, pastoviai krisdavo, prasiskeldavo galvą, kojos visos sudaužytos buvo. Susižeisdavo, nes prastai vaikščiojo su ramentais. Jis nerūkė, 21 metus nevartojo alkoholio, o ji privertė jį kartu gerti. Vartojant kildavo konfliktai. Žmona buvo labai konfliktiška. Jis ranka numodavo ir išeidavo, kad toliau su ja nesipyktų. Jau turėjo bylą dėl smurto panaudojimo. Pareigūnai įspėjo, kad jeigu dar kartą tai padarys, tai „pasodins“ 3–5 metams. Jis 2024 m. birželio 1 d. 6.00 val. prabudo, gulėjo lovoje su žmona. Įjungė televizorių, o ji pradėjo priekaištauti. Jis paėmė pagalvę ir uždėjo jai ant veido, kad nerėkautų. Kai nuėmė, ji vėl pradėjo rėkauti. Paėmė medinę kėdutę ir sudavė žmonai 2–3 kartus į veidą. Neatsimena smūgių skaičiaus, nes buvo afekto būsenoje. Gal ir daugiau kartų trenkė kėdute. Jie iš vakaro išgėrė butelį degtinės. Norėjo apiprausti ją, nes buvo kruvina. Apiprausė ją vandeniu ir nuėjo į parduotuvę. Po smūgio žmona nejudėjo. Kai plovė jai veidą, ji nereagavo. Paėmė ją už rankų ant pečių ir prie įėjimo paguldė ant kilimo. Jokios reakcijos nebuvo. Galvojo, kad ji atsigaus. Į parduotuvę ėjo nusipirkti duonos, užtruko 20 minučių. Grįžęs, nuėjo pas kaimynę, kad ji paskambintų į policiją ir greitąją, nes savo telefone neturėjo pinigų. Kaimynė skambino iš jo buto. Žmona gulėjo virtuvėje, kur ją ir paliko. Kitą dieną tik suprato, kas įvyko. Įvykio metu bute nieko nebuvo, tik po to kaimynė atėjo. Žmona šaukė, kai ją mušė. Kai pagalvę uždėjo, nustojo šaukti, po to vėl šaukė. Krėslas buvo po ranka, dėl to jį paėmė. Neturėjo tikslo žmoną užmušti, tiesiog taip atsitiko. Jis praeityje lankėsi pas gydytojus, psichiatrus, serga epilepsija, priepuoliai būna ir dabar, praranda sąmonę, nukrenta, iš burnos putos (2 t., b. l. 85–86).

3. L. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad mirusi J. Š. buvo jo žmona. Kartu su ja gyveno bute, kuris jiems priklausė lygiomis dalimis. Gyveno dviese, dukros atvažiuodavo retkarčiais. Iki žmonos mirties alkoholį vartojo gan dažnai. Žmona dažnai vartojo alkoholį, ji duodavo jam pinigų ir prašydavo atnešti jai alkoholio. Labai pyko ant jos, kad ji vartoja alkoholį ir rūko. Alkoholį vartojo kartu su žmona, pašaliniai asmenis pas juos neateidavo. Šiaip yra ramūs žmogus, bet kai būna išgėręs užeina jam pyktis. Kai būdavo išgėrę, tarp jo ir žmonos kildavo konfliktai. Iš pradžių buvo žodiniai konfliktai, bet jam nelaikė nervai, nes žmona išgėrusi irgi tapdavo piktybiška, pastoviai reiškė jam pretenzijas, jam atrodė, kad specialiai norėjo jį išprovokuoti. Buvo atvejų, kai prieš žmoną vartojo fizinį smurtą, mušė ją. Kažkur prieš dvejus metus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad sumušė savo žmoną. Ji iškvietė policiją. Dėl to savo kaltę pripažino visiškai ir jie susitaikė, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Žmona jam atleido. Ji apie dvejus metus sunkiai vaikščiojo. Jeigu pakildavo nuo lovos, tai dažniausiai su ramentais. Padėdavo jai nueiti iki virtuvės. Vienas ramentas buvo prie lovos, o kitas – virtuvėje. Pastaruoju metu be jo pagalbos žmona praktiškai negalėjo pakilti nuo lovos. Savo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi. Nesuvokė, kokia tai buvo savaitės diena, nes buvo labai girtas. Su žmona namuose buvo dviese, pašaliniai asmenis į butą net negalėtų patekti, nes durys nakčiai visada buvo užrakintos. Jų namas yra aklavietėje, svetimi žmonės prie namo nevaikšto. Kaip visada, žmona gulėjo lovoje. Kelias dienas iš eilės kartu vartojo alkoholį. Jis visada geria degtinę, o žmona – stiprų vyną „rašalą“. Buvo ankstyvus ryto metas, laiko tiksliai negali nurodyti. Jis įjungė televizorių, prieš tai dar baigė gerti turėtą degtinę. Žmona liepė jam išjungti televizorių. Ji rusiškai pradėjo rėkti, kad jis išjungtų televizorių. Atsakė, kad jis tyliai nori pažiūrėti televizorių. Ji pradėjo jį įžeidinėti. Jis neištvėrė, paėmė pagalvę ir padėjo žmonai ant burnos, kad ji užsičiauptų. Ji dar garsiau pradėjo rėkti. Jis dar labiau susinervino, paėmė į rankas šalia lovos stovėjusi „pufiką“ (krėslą šviesiai žalios spalvos) ir kelis kartus juo trenkė žmonai į veidą. Sudavė apie tris smūgius, bet tiksliai negali pasakyti, nes neprisimena. Po suduotų smūgių ant jos veido matė kraują. Žmona „užtilo“, nustojo rėkti, nejudėjo. Negali atsakyti, ar tuo metu ji dar buvo gyva. Ji buvo be sąmonės. Tuo metu, kai sudavė žmonai smūgius, ji gulėjo lovoje. Išsigando, kad ji nejuda. Paėmė ją už pažastų ir iš pradžių nutempė nuo lovos. Ji nereagavo. Po to grindimis nutempė ją į virtuvę. Ji nereagavo. Jautė, kad velka kūną, nes ji jau nereagavo. Po to paėmė rankšluostį, jį sušlapino vandeniu ir padėjo žmonai ant veido. Ji nereagavo į tai. Pasąmonėje jau suprato, kad ji gali būti negyva, bet buvo išsigandęs ir išgėręs. Tuo metu visas drebėjo iš jaudulio. Po kažkiek laiko nusiramino, paėmė tuščius degtinės butelius, kad galėtų juos išmesti, ir nusprendė nueiti į parduotuvę duonos. Žmona be gyvybės ženklų liko gulėti ant virtuvės grindų. Jis atrakino buto duris ir išėjo iš buto. Į butą grįžo negreitai. Iš pradžių nuėjo į netoliese esančią parduotuvę „Iki“. Po to nuėjo pas pažįstamą I. Kalbėjo apie statybas, apie įvykį jam nepasakojo. Su I. pabuvo kažkur apie valandą ir iš karto nuėjo namo. Raktu atidaręs buto duris, užėjo į butą. Žmonos kūną rado toje pačioje vietoje, t. y. virtuvėje ant grindų. Paėmė žmonos ranką, tačiau ji nereagavo. Suprato, kad reikia kviesti greitąją pagalbą, todėl nuėjo pas kaimynę ir paprašė ateiti pas juos. Kaimynė užėjo į butą ir pamatė, kad jo žmonos kūnas guli ant grindų. Ji iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Kaimynei jis nepasakė, kad sumušė žmoną. Niekam nepasakojo apie įvykį. Įvykio dieną žmona buvo su naktiniais marškiniais. Jo rūbai nebuvo ištepti krauju. Dėl to, kad nužudė savo žmoną, labai gailisi, kaltę pripažįsta visiškai. Buvo afekto būsenoje, jam užėjo kažkoks pyktis, sunku paaiškinti (1 t., b. l. 193–195). L. Š. savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (2 t., b. l. 5–12). Papildomai apklaustas L. Š. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, patvirtina savo anksčiau duotus parodymus ir parodymų patikrinimo vietoje duotus paaiškinimus, labai gailisi, jog nužudė savo žmoną (2 t., b. l. 4).

4. Nukentėjusioji J. G., apklausiama teisiamajame posėdyje, parodė, kad yra kaltinamojo dukra. Visa tai stebėjo nuo vaikystės, buvo visko, tėvas jas spardydavo, daužydavo. Jis tikrai serga (duomenys neskelbtini). Auksinis žmogus jis buvo, kai blaivas, o kai išgeria, nekontroliuoja savo veiksmų, žodžių. Ji su tėvais gyveno iki 12 metų amžiaus. Tėvas iki 2014 m. negėrė, koduodavosi, po to pradėjo kartu gerti su motina, prasidėjo asocialus jų gyvenimas. Motina pati kartais krisdavo. Prasidėjo visos ligos, alkoholis davė jai per kojas, buvo kaklo trauma, buvo operuota. Dėl visų motinos sužalojimų negali tik tėvo kaltinti. Motina irgi buvo kalta, ji sunkaus charakterio, negali patylėti, o tėvas stumdavo, mušdavo ją. Žino apie ankstesnę bylą, iškeltą tėvui. Motina jam atleido. Ji (liudytoja) dažnai pas tėvus atvažiuodavo, 1–3 kartus per savaitę. Turėjo motinos banko kortelę, mokėdavo komunalinius mokesčius, atveždavo pinigų, maisto, nuveždavo į ligoninę. Sesuo yra vyresnė, gyvena užsienyje, ji nebuvo laidotuvėse, su tėvais nelabai bendravo. Įvykio dieną jai paskambino kaimynas. Paskutinius penkerius metus ji galvojo, kad taip ir bus, t. y. arba jis ją užmuš ar ji tėvą. Motina irgi buvo konfliktiška. Kaimynas pasakė, kad ji atvažiuotų, nes motina guli mėlyna. Pirmas atvažiavo jos vyras, su greitąja pagalba. Po to ir ji atvažiavo. Tėvas įvykio dieną sakė, kad jūs vis tiek ant jo ją pakabinsite. Matė, kad jis pats su savimi kalbėjo, su siena kalbėjo, kažkas ne taip buvo su tėvu. Būdavo, kad jo blaivykloje ieškojo, ligoninėse. Ji buvo apklausta praėjus 4 dienoms po įvykio, porą žodžių gal tėvas jai pasakė po įvykio, jis buvo girtas, iš išvaizdos tai suprato, iš kvapo. Jis nieko nesakė, kodėl taip pasielgė, reikėjo apeiti ratą aplink lovą, kad pasektum tą medinę kėdutę. Matė įvykio vietoje tą krėslą, jis apkrautas rūbais, pagalvojo, kad ramentais tėvas sudavė motinai. Niekas nepagalvojo, kad krėslu. Dėl kaklo motina buvo sakius, kad pati nukrito. Vėliau, t. y. 2022–2023 m., kai tėvui buvo iškelta byla, motina atsigulė į ligoninę. Gydytojai pasakė, kad tokia trauma negalėjo būti nukritus nuo laiptų, o galėjo atsirasti nuo smūgio sudavimo. Palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Tėvai gerdavo kartu, tėvas nueidavo į parduotuvę. Motinos kortelė buvo pas ją (liudytoją). Kiti kaimynai atnešdavo alkoholio. Motina gaudavo pensiją, pašalpą. Kol kortelė buvo pas ją (liudytoją), motinai taupė pinigus, už viską mokėdavo, už paskolą, atveždavo grynaisiais pinigų jai, o ji duodavo tėvui. Jis eidavo neoficialiai dirbti pas kaimynus, auksines rankas žmogus turi, pensiją irgi gaudavo. Dabar ji yra įgaliota tvarkyti visus jo dokumentus. Tėvai turėjo telefonus. Įvykio metu motinos telefonas buvo namie. Tėvas suprato, ką padarė, jis išėjo į parduotuvę, bijo atsakomybės, bijo lavonų, niekada nevažiuodavo į laidotuves, nežino, kur tėvo telefonas, gal girtas kur padėjo, prarado (2 t., b. l. 86–87).

5. J. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad mirusi J. Š. buvo jos motina, kuri gyveno kartu su jos tėvu L. Š. bute, kuris jiems priklausė lygiomis dalimis. Dar turi seserį, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo pat jos vaikystės šeimoje vyko konfliktai. Tėvas prieš motina naudojo fizinį smurtą. Buvo tokių įvykių liudytoja. Prieš ją tėvas irgi naudojo fizinį smurtą. Joms su motina tekdavo išeiti iš namų, kai jis buvo išgėręs ir labai agresyvus. Nuo trylikos metu gyveno su močiutė. Sesuo irgi jau negyveno su tėvais. Jos tėvai gyveno dviese. Pašaliniai žmonės pas juos nesilankė. Visą laikotarpį, kol negyveno su tėvais, motina jai skundėsi, kad tėvas prieš ją smurtauja. Tuo metu pati turėjo problemų, negalėjo jai padėti. Kiek jai žinoma, į policiją motina niekada nesikreipė. 2022 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Apie įvykį ir smurtą pranešė kaimynai. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes motina atleido tėvui ir jie susitaikė. Ji buvo prieš, kad motina atleido tėvui. Žinojo, kad jis ir toliau naudos smurtą prieš ją. Nuo 2022 m. motina blogai vaikščiojo, tik su ramentais. Vienas ramentas visada stovėjo prie lovos, o kitas virtuvėje, prie kriauklės. Ji eidavo su vienu ramentu, o kita ranka laikėsi už sienos. Kiek jai žinoma, motina buvo sužalota tėvo. Ligoninėje motina pasakė, kad nukrito. Pokalbio metu gydytojas jai nurodė, kad jos patirti sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Iš to suprato, kad tėvas sumušė motina. Bet pareiškimo motina nenorėjo rašyti. Po to buvo atvejai, kai motina jai skambino, kad tėvas smurtauja. Per telefoną girdėjosi, kad jis smaugė motiną. Ji greitai atvyko pas tėvus. Jie gulėjo lovoje. Tėvas vaidino, kad miega. Motina parodė, kad tėvas ją smaugė. Žinodama, kad tėvai kartu vartoja alkoholį ir tėvas smurtauja prieš motina, norėjo ją pasiimti gyventi pas save. Norėjo tapti motinos globėja. Praeitą savaitę jai paskambino motina ir pasakė, kad tėvas vartoja alkoholį ir būna agresyvus, ją muša. Atsakė jai, kad atvažiuos savaitgalį. 2024 m. birželio 1 d. jai paskambino kaimynė ir pasakė, kad jos motina yra murusi. Iš karto neturėjo galimybės atvažiuoti. Atvykusi į butą, jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Užėjusi į butą, pamatė ant grindų gulintį motinos kūną. Veidas buvo labai ištinęs, ant kaklo matėsi mėlynės. Jai buvo keista, kad motinos kūnas gulėjo virtuvėje. Be ramentų ji niekaip negalėjo atsidurti toje vietoje, kur buvo rastas jos kūnas. Pagal pamatytą vaizdą jai tapo aišku, kad tarp tėvų įvyko konfliktas ir tėvas smurtavo prieš motiną. Su tėvu nekalbėjo, jis buvo labai girtas. Iš jo elgesio suprato, kad jis nieko neatsimena. Jos ir tėvo santykiai yra labai geri. Šiuo metu nori, kad būtų nustatyta tiesa – nuo kuo mirė jos motina. Dar norėtų papildyti, kad įvykio dieną tėvas paminėjo, kad norėjo paslėpti motinos kūną, jį užkasti (1 t., b. l. 161–162).

6. Liudytoja G. S., apklausiama teisiamajame posėdyje, parodė, kad žino, jog mirė jos kaimynė J. Š.. Ji (liudytoja) gyvena viename kieme su L. Š.. Jos sūnus gyvena namo 2 aukšte, o kaltinamasis su žmona – 1 aukšte. Lankydavo kaimynę. Dieną prieš įvykį apie 10 val. ryto buvo pas ją. Ji buvo viena, vyro nebuvo. Kaimynė atrodė sveika. Kartais ji skųsdavosi, kad galvą skaudą, spaudimas aukštas. Pakalbėjo apie buitinius dalykus. Kaimynė po kiemą nevaikšto, nes turi problemų su kojomis. Kaimynų gyvenimo būdas – jie gėrė alkoholį. Santykiai su kaimynais buvo geri, gražiai bendravo. Kaimynė skųsdavosi, kad kartais ją mušdavo, bet ji (liudytoja) to nematė. Kartais kaimynė pati griuvinėjo, kai buvo išgėrusi. Įvykio dieną ji (liudytoja) buvo lauke. L. Š. buvo girtas ir pakvietė ją su sūnumi, pasakė, kad kaimynė turbūt negyva. Jie užėjo pas kaimynus namo, kaimynė gulėjo ant šono, truputi užklota. Pažiūrėjo, kad ji jau buvo šalta. Kartu su sūnumi užėjo, kaimynė gulėjo prie išėjimo durų ant grindų. Pasuko jos galvą pažiūrėti ir pamatė kraują ant veido, ji lyg gulėjo ant dešinio šono. Jie išėjo iš buto, sūnus iškvietė policiją ir jie lauke laukė policijos. Kaimynas pakvietė sakydamas, kad kaimynė turbūt negyva, o jis pats nebuvo namie, ką tik atėjo. Jis girtas buvo, iš išvaizdos matėsi, svirduliavo. Nepamena, ar klausė jo, kas atsitiko. Kai stovėjo lauke, jis sakė, kad to nedarė, ji pati nugriuvo. Kai ji su sūnumi užėjo, butas buvo atrakintas, kaimynas buvo lauke tuo metu (2 t., b. l. 112–113).

7. G. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena šalimais kaimynų Š. namo esančiame ūkiniame pastate. Kaimynai piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, buvo labai netvarkingi, vedė asocialų gyvenimą, pas juos namuose visada būdavo betvarkė. Ji su kaimyne dažnai bendraudavo, vaikščiojo pas ją į svečius. 2024 m. gegužės 31 d. apie 11.00 val. užėjo pas kaimynę į svečius. Ji tuo metu gulėjo lovoje, buvo blaivi, ant jos veido ar kūno sužalojimų nematė. Tuo metu kaimynas miegojo girtas. Su kaimyne kalbant ji jai pasiskundė, kad jai kažkaip šokinėja spaudimas, jaučiasi prastai, pabendravusios ji išėjo namo, o kaimynė liko kartu su kaimynu namie. Paskutiniu metu kaimynė nesiskundė, kad vyras ją muša, tačiau teigė, jog jis dažnai ant jos šaukia ir įžeidinėja necenzūriniais žodžiais. Su pačiu kaimynu bendravo tik tiek, kiek būdavo pas kaimynę svečiuose. Buvo atvejų, kai užėjus pas kaimynę ši vis būdavo girta. Dažnai dėl girtumo ir betvarkės namuose kaimynė griūdavo. Ji sirgo, jai būdavo aukštas spaudimas, turėjo problemų su nugara, klubais, vartojo vaistus nuo skausmo, spaudimo. Paskutinį kartą buvo pas gydytoją prieš metus, daugiau pas gydytojus ji nesilankė, kadangi sunkiai vaikščiojo, su gydytoju visada kalbėdavo telefonu dėl vaistų išrašymo (1 t., b. l. 167–168).

8. Liudytoja S. S., apklausiama teisiamajame posėdyje, parodė, kad žino, jog mirė jos kaimynė J. Š.. Jie gyveno viename name, jai su vyru priklauso 2 ir 3 aukštai, o kaimynai gyveno pirmame aukšte. Kai jie buvo lauke, priėjo kaimynas ir pasakė, kad jo žmona matyt mirė. Ji su vyru nuėjo pasižiūrėti, paklausė, kodėl jis nekviečia greitosios pagalbos. Kaimynas atsakė, kad neturi telefono. Kai jie užėjo, kaimynė jau buvo šalta. Jos (liudytojos) vyras iškvietė greitąją pagalbą. Jie paskambino kaimynės dukrai J. G. ir išvažiavo. Jie mažai su kaimynais bendravo, jie gėrė alkoholį. Girdėdavo, kad kaimynai dažnai pykdavosi. Kai susitikdavo, kaimynas maloniai paklausdavo kaip gyvenimas. Kaimynė beveik neišeidavo iš namų, ją mažai matydavo. Kaimynės negirdėdavo, daugiau girdėjo kaip kaimynas bardavosi. Jie neįtarė smurto. Vieną kartą prieš porą metų girdėjo kaip kaimynė šaukė pagalbos. Jie iškvietė policiją. Girdėjo, kad kaimynui kurį laiką buvo uždrausta gyventi namuose, artintis prie kaimynės. Kaimynas pasakė, kad grįžo iš parduotuvės, o kaimynė guli, nesikelia, nežino, ką daryti. Jie buvo lauke, priėjo G. ir jie nuėjo pažiūrėti. Kaimynės veidas buvo uždengtas skuduru. Negali pasakyti, kokie buvo sužalojimai, ji nežiūrėjo, nes bijojo. Kai atvažiavo policija, su pareigūnas žiūrėjo vaizdo kamerų įrašus. Paskelbus dalį liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ji nurodė, kad iš vaizdo įrašų teisingai nurodė kaimyno išėjimo ir grįžimo laiką (2 t., b. l. 113).

9. S. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kaimynai iš pirmo aukšto piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, buvo labai netvarkingi, vedė asocialų gyvenimą. Paskutinį kartą kaimynę matė prieš savaitę, ji rūkė, tačiau į lauką neišeidavo, kadangi turėjo sveikatos problemų, prastai vaikščiojo. Kaimyną matydavo dažnai, jis dažnai vaikščiojo girtas. Praeitą savaitę, būnant namie, išgirdo tarp jų žodinį konfliktą, tačiau trankymosi negirdėjo, konfliktas truko neilgai ir nutilo, policijos nekvietė. Apie tai, kad kaimynas mušdavo kaimynę, sužinojo iš jų dukros, kuri teigė, jog kaimynas yra smurtavęs prieš kaimynę. Pas kaimynus daugiau sugėrovų neateidavo, svečiai pas juos nesilankė, išskyrus dukrą. Patys kaimynai buvo draugiški, niekada su jais konfliktų nebuvo, sutarė gerai. Prieš metus jai būnant namie kartu su vyru, išgirdo kaip kaimynė šaukia ant kaimyno. Jos vyras surėkė, ar kaimynei reikia policijos, ši pasakė „iškvieskite“ ir jie iškvietė. Atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė kaimyną ir išsivežė į komisariatą. Po kurio laiko sužinojo, kad tą vakarą kaimynas smaugė kaimynę. 2024 m. birželio 1 d. apie 11.20 val. jai kartu su vyru būnant kieme priėjo neblaivus kaimynas (buvo ramus), kuris pasakė iškviesti greitąją pagalbą, kadangi kaimynė guli virtuvėje, jai bloga, gal ir buvo užsiminęs, jog ji nekvėpuoja. Ji kartu su vyru nuėjo į kaimynų namus. Užėję į virtuvę, pastebėjo ant žemės gulinčią be gyvybės ženklų ant kairiojo šono kaimynę. Jos veidas buvo uždengtas drabužiais ar antklode. Vyras dar palietė kaimynės ranką patikrinti pulsą ir pasakė, kad ji jau negyva, atšalusi. Vyras iškvietė medikus. Nesulaukę medikų, ji kartu su vyru išėjo iš kaimynų namų ir išvažiavo. Apie 11.23 val. paskambino kaimynei dukrai ir informavo apie įvykį. Pas juos ant gyvenamojo namo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios 2024 m. birželio 1 d. užfiksavo, kad kaimynas apie 10.16 val. išėjo iš namų ir grįžo apie 11.16 val. (1 t., b. l. 152–153).

10. Liudytoja E. K. (buvusi pavardė – S.), apklausiama teisiamajame posėdyje, parodė, kad gyveno trijų aukštų name. Jos šeima gyvena 2 ir 3 aukštuose, o 1 aukšte gyveno kaimynas su žmona, šalia buvo močiutės G. namas. Kiek girdėjo, paskutiniu metu kaimynė sirgo. Kaimynas pasisveikindavo, kartais vartodavo alkoholį. Nieko blogo apie juos negali pasakyti. Kai ten gyveno, kartais girdėdavosi triukšmas, kaip kaimynas keikiasi, rėkia ant žmonos, bet tai nebuvo dažnai. Ji daugiau žino iš pasakojimų, pačios dažnai nebuvo namie, nes dirbo. Žino, kad tėvas kažkada naktį, kai kaimynė šaukė pagalbos, iškvietė policiją. Iki įvykio matė policijos pareigūnus kieme, dėl greitosios pagalbos automobilio neatsimena. Jie turi kieme kameras, matė, kad vyksta veiksmas per kameras, policija buvo atvažiavusi, iš tėvų ir močiutės išgirdo, kad kažkas atsitiko. Nepamena, ar buvo namie tą dieną. Reikia vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Įvykio dieną nebendravo su kaimynu. Policija prašė pateikti vaizdo įrašus. Iš įdomumo žiūrėjo juos po įvykio (2 t., b. l. 113).

11. E. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gyvena gyvenamajame name, kuris padalintas į butus. Ji ir jos tėvai gyvena antrame bute, o pirmame – kaimynai Š. Kaimynai atrodė kaip asocialūs žmones, vartojo alkoholinius gėrimus. Jie kartais tarpusavyje pykdavosi, nes iš jos ir tėvų namų svetainės girdėjosi šauksmai, kaimynai vienas kitą pravardžiuodavo necenzūriniais žodžiais, kažkokių grumtynių ar pagalbos šaukimo nesigirdėjo. Kaimynė didžiąją dalį laiko praleisdavo namuose. Kieme jos beveik niekada nesimatydavo. Kelis kartus matė pas kaimynus atvykusius pareigūnus ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. Dėl kokių priežasčių buvo iškviestos tarnybos, pasakyti negali. Paskutinį kartą policiją buvo atvykusi prieš metus, t. y. 2023 metais. Kaimyną matė lauke beveik kiekvieną dieną, bet jis dažniausiai buvo išgėręs, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Jis buvo ramaus būdo žmogus, kultūringas, nepiktybiškas. Kiek jį lauke matydavo, visada pasisveikindavo. Namo kieme niekada nevartodavo necenzūrinių žodžių. Pas kaimynus niekada nematydavo jokių svečių, tik vieną kartą į mėnesį atvažiuodavo jų dukra, kuri užtrukdavo neilgai. 2024 m. birželio 1 d. nuo 11.16 val. iki 11.20 val. prie tėvų priėjo kaimynas, kuris paprašė tėvų pagalbos teigdamas, kad kaimynei pasidarė blogai ir ji guli be gyvybės ženklų. Tėvai tuo metu nuėjo į kaimynų butą, o ji tuo metu pasiliko namuose (1 t., b. l. 161–162).

12. Iš Bendrojo pagalbos centro duomenų matyti, kad 2024 m. birželio 1 d. 11.25 val. gautas pranešėjo S. S. pranešimas, kad namuose mirė kaimynė J. Š., kūnas atšalęs, aplinkybės neaiškios (1 t., b. l. 22–23).

13. Iš 2025 m. vasario 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas (stenografuotas) Bendrojo pagalbos centro pateiktas pranešimo garso įrašas (1 t., b. l. 121–122, 124).

14. Iš 2024 m. birželio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas namo (duomenys neskelbtini), dalis (butas), padarytos nuotraukos. Protokole, be kita ko, nurodyta, kad virtuvėje ant kilimo guli moteriškos lyties lavonas, iš nosies ertmių matomas išbėgęs tamsiai raudonos spalvos skystis, kurio dalis yra ant lavono plaukų ir kilimo, dešinės akies voko ir antakio oda yra stipriai pakeitusi spalvą į ryškiai mėlyną; miegamajame prie drabužių spintos stovi taburetė (1 t, b. l. 31–33, 36–57).

15. Iš 2024 m. birželio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas namas (duomenys neskelbtini), ir jo kiemas, padarytos nuotraukos. Protokole, be kita ko, nurodyta, kad miegamajame kambaryje prie spintos yra į kėdutę atremtas ramentas, ant lovos esanti patalynė su kraujo dėmėmis, virtuvėje prie plautuvės spintelės yra atremtas kitas ramentas (1 t., b. l. 59–60, 62–68).

16. Iš 2024 m. birželio 3 d. – liepos 17 d. specialisto išvados Nr. M 800/2024 (01) matyti, kad, remiantis J. Š. lavono teismo medicinos tyrimu, papildomų tyrimų duomenimis ir atsižvelgiant į mirties aplinkybes, duodama išvada:

1.1. Kaklo dešinės pusės ir dešinės pažandės sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais ir poodinėmis kraujosruvomis kaklo dešinėje pusėje ir dešinėje pažandėje, apatinio žandikaulio dvigubu lūžiu su plačiomis plėštinėmis burnos žaizdomis lūžių projekcijose, masyviomis minkštųjų audinių kraujosruvomis sužalojimų projekcijose. Šis sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu, kuris galėjo būti pailgas daiktas su apvaliu ar ovaliu minkštesniu galu. Sužalojimai padaryti keliasdešimt minučių — kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimų morfologiniai ypatumai. Šiame papunktyje nurodytas sužalojimas vertinamas visumoje, nes padarytas vienu trauminiu poveikiu: sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl kraujavimo, sukėlusio eilę komplikacijų pasibaigusių mirtimi.

1.2. Odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos veido kairėje pusėje padarytas dviem atskirais trauminiais poveikiai, kietu buku pailgu daiktu, kuris galėjo būti pailgas daiktas su apvaliu ar ovaliu minkštesniu galu, tai yra šiuose sužalojimuose užsifiksavo vienodi morfologiniai kriterijai kurie sutampa su šios išvados 1.1. papunktyje nurodytais sužalojimais. Šiame papunktyje nurodyti sužalojimai padaryti keliasdešimt minučių — kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimų morfologiniai ypatumai. Odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos vertinamos nežymiu sveiktos sutrikdymu.

1.3. Poodinė kraujosruva dešiname smilkinyje, pereinanti į gretimas. anatomines sritis padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai vienu trauminiu poveikiu, keliasdešimt minučių — kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimų morfologiniai ypatumai. Poodinės kraujosruvos vertinamos nežymiu sveiktos sutrikdymu.

1.4. Poodinės kraujosruvos rankose padarytas kietais bukais daiktais, šešiais trauminiais poveikiais, keliasdešimt minučių — kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Tokios lokalizacijos sužalojimai gali būti padaryti tiriamajai ginantis nuo smūgių, iš kurių trys buvo suduoti pailgu daiktu. Tai rodo sužalojimų morfologiniai ypatumai. Poodinės kraujosruvos vertinamos nežymiu sveiktos sutrikdymu.

1.5. Pergamentinės dėmės kairiame dilbyje ir kairio kelio šoniniuose paviršiuose padarytos po mirties, galimai judant, pavyzdžiui velkant J. Š. lavoną. Kadangi šiame papunktyje nurodyti sužalojimai padaryti po mirties jie nevertinami ir nekvalifikuojami.

2. Atsakyta išvados 1-ame punkte.

3. J. Š. mirtis įvyko nuo kaklo dešinės pusės ir dešinės-pažandės sumušimo tai rodo odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje pusėje ir dešinėje pažandėje, apatinio žandikaulio dvigubas lūžis su plačiomis plėštinėmis burnos žaizdomis lūžių projekcijose, masyviomis minkštųjų audinių kraujosruvomis sužalojimų projekcijose. Tai komplikavosi kraujavimu iš plėštinių burnos žaizdų, vidaus organų netolygia pilnakraujyste, vyraujant širdies raumens, inkstų žievės ir kepenų mažakraujystei, riebalinė embolija plaučių kapiliaruose, plaučių ir galvos smegenų pabrinkimais, širdies - kraujagyslių veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimais.

4. Tiriamosios mirtį sukėlusį kraujavimą ir iš to sekusią eilę komplikacijų pasibaigusių mirtimi palengvino didelis etilo alkoholio kiekis kraujyje (2,11 promilių), dėl kurio išsiplėtė periferinės kraujagyslės ir buvo sutrikdytos organizmo kompensatorinės reakcijos, tai yra buvo apsunkinta kraujotakos centralizacija, o palengvintas kraujavimas pro burnos žaizdas.

5. J. Š. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,11 etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 1,96 etilo alkoholio, tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį (1 t., b. l. 74–79).

17. Iš 2024 m. rugpjūčio 26 d. specialisto išvados matyti, kad:

Ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 1, su nuoplova nuo stalo, padaryta 2024 m. birželio 1 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta; rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 1), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Ant tirti pateiktų tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 2, Nr. 3, su nuoplovomis nuo paklodės ir antklodės, padarytomis 2024 m. birželio 1 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su J. Š. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų J. Š. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 3×10-26.

Ant tirti pateiktų batų poros ir L. Š. kelnių kraujo nerasta.

Ant tirti pateikto L. Š. megztinio žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 4), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 5), tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti. Ant megztinio mėg. Nr. 5 rastų žmogaus biologinių pėdsakų DNR profilis sutampa su L. Š. ir J. Š. genotipų sudėtiniu alelių rinkiniu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kuris su L. Š. genotipu sudarytų mėg. Nr. 5 nustatytą alelių rinkinį, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-21.

Ant tirti pateiktų dviejų ramentų žmogaus kraujo nerasta; rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 6-8), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Ant tirti pateiktos antklodės, antklodės užvalkalo, tiriant pažymėto Nr. 1, ir pagalvės užvalkalo rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 9-11, Nr. 13), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su J. Š. genotipu.

Ant tirti pateikto antklodės užvalkalo, tiriant pažymėto Nr. 2, rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 12), netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 14), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su J. Š. genotipu;

rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 17), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR;

rasta moters biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 16), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su J. Š. genotipu;

rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 15), tinkamų vienos moters tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant krėslo mėg. Nr. 15 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų, moters biologinių pėdsakų genotipas sutampa su J. Š. genotipu.

Ant krėslo mėg. Nr. 15-17 žmogaus kraujo nerasta.

Ant tirti pateiktų J. Š. megztinio, kelnių, kojinių poros ir naktinių marškinių rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 18-22), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su J. Š. genotipu.

Ant tirti pateiktų J. Š. kelnaičių rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 23), netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Ant tirti pateiktų J. Š. rankų nagų nuokarpų rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 24, Nr. 25), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su J. Š. genotipu (1 t., b. l. 100–109).

18. Iš alkotesterio kvito matyti, kad L. Š. 2024 m. birželio 1 d. 12.49 val. nustatytas 2,87 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 176–122).

19. Iš 2024 m. birželio 1–4 d. specialisto išvados Nr. G 1660/2024 (01) matyti, kad:

1. L. Š. nustatyti odos nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje, dešiniame dilbyje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste ir nugaros dešinėje pusėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietais bukais paviršiais prieš kelias paras iki apžiūros. Galimybė, kad jie galėjo būti padaryti nukentėjusiojo nurodomu metu ir būdu, t. y. maždaug prieš savaitę nukritus nuo pastolių, neatmetama.

2. Sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

3. Sužalojimai nėra būdingi smūgių sudavimui, dėl jų padarymo mechanizmo atsakyta išvados 1 punkte (1 t., b. l. 181–182).

20. Iš 2024 m. rugpjūčio 7 d. specialisto išvados Nr. 89TPK-261/2024 matyti, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad L. Š. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjimo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b. l. 55).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo aplinkybės ir išvados

21. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalyje 3 punktą atsako tas, kas nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo L. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad iki įvykio kelias dienas su sutuoktine vartojo alkoholinius gėrimus. Įvykio dieną ryte sutuoktinė kaip visada gulėjo lovoje. Su ja kilo žodinis ginčas dėl to, kad jis norėjo žiūrėti televizorių. Sutuoktinė pradėjo jį įžeidinėti, o jis, neištvėręs, padėjo sutuoktinei pagalvę ant burnos, kad ši užsičiauptų. Kadangi sutuoktinė pradėjo dar garsiau rėkti, jis susinervino ir paėmė šalia lovos stovėjusi medinį krėslą, kuriuo kelis kartus trenkė sutuoktinei į veidą. Tiksliai neatsimena, kiek smūgių sudavė. Po smūgių ant sutuoktinės veido pasimatė kraujas, ji užtilo ir nejudėjo, buvo be sąmonės. Jis išsigando, kad sutuoktinė nebejuda, paėmė ją už pažastų ir grindimis nutempė į virtuvę. Padėjo jai ant veido šlapią rankšluostį, tačiau sutuoktinė nereagavo. Pasąmonėje supratęs, kad ji jau negyva, iš jaudulio nusprendė išeiti į parduotuvę, po to nuėjo dar pas savo pažįstamą. Sutuoktinė be gyvybės ženklų liko gulėti virtuvėje ant grindų. Grįžęs namo po maždaug valandos, sutuoktinės kūną rado toje pačioje vietoje. Nuėjo pas kaimynę ir paprašė jos iškviesti greitąją pagalbą, nes savo telefone neturėjo pinigų paskambinti. Kaimynė atėjo į jo butą ir pamatė ant grindų gulinčią jo sutuoktinę, iškvietę greitąją pagalbą ir policiją. Kaimynei nepasakė, kad mušė sutuoktinę. Pažymėtina, kad šias įvykio aplinkybes L. Š. patvirtino ir parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu.

23. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir paaiškinimai, bet ir jo dukros J. G. bei kaimynių G. S., S. S., E. K. parodymai, kurie tarpusavyje sutampa ir vieni kitus papildo, taip pat kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai. Iš nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų matyti, kad kaltinamasis ir jo sutuoktinė piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, dėl to tarp jų kildavo ne tik žodiniai, bet ir smurtiniai konfliktai. Nors, bylos duomenimis, anksčiau užfiksuotas tik vienas smurto artimoje aplinkoje faktas (minėta, kad L. Š., susitaikęs su sutuoktine, 2022 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl įvykio, kurio metu sukėlė jai fizinį skausmą), tačiau jų dukra parodė, kad motina skųsdavosi, jog tėvas prieš ją smurtauja. Pasak nukentėjusiosios, motina nebuvo linkusi rašyti pareiškimų policijai dėl tėvo smurto prie ją. Kaltinamojo dukra apibūdino tėvą kaip gerą žmogų, tačiau tik kai jis būna blaivus, o išgėręs jis linkęs smurtauti. Be to, nukentėjusioji savo motiną irgi apibūdino kaip sunkaus charakterio ir negalinčią patylėti. Taigi, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad įvykio rytą tarp neblaivių (neblaivumas nustatytas abiem) L. ir J. Š. kilo žodinis konfliktas dėl televizoriaus, kurio metu kaltinamasis sumušė sutuoktinę, o ši dėl patirtų sužalojimų mirė. Apklaustos kaimynės įvykio rytą iš Š. buto negirdėjo įtartinų smūgio sudavimo ir panašių garsų, tačiau visos patvirtino kaltinamojo nurodytas aplinkybes, jam sugrįžus iš parduotuvės, t. y. kad jis pasakė kaimynams, jog jo sutuoktinė turbūt negyva. Liudytojos G. S., S. S. ir jos vyras, atėję į Š. butą, pamatė virtuvėje ant grindų be gyvybės ženklų gulinčią kaimynę. Kaltinamojo nurodytos įvykio aplinkybės atitinka ir byloje surinktą rašytinę medžiagą, t. y. pranešimo Bendrajam pagalbos centrui turinį, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotus duomenis, specialisto išvadą, kurioje konstatuoti J. Š. padaryti sužalojimai, jų padarymo būdas, mirties priežastis, taip pat specialisto išvadą, pateiktą atlikus DNR tyrimus.

24. Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog L. Š. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis tyčia nužudė savo sutuoktinę J. Š.. Atsižvelgiant į BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvoką, ji laikytina kaltinamojo šeimos nariu, todėl L. Š. nusikalstama veika teisinga kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, t. y. kaip šeimos nario nužudymas.

25. Nužudymas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Visais atvejais kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį. Tačiau tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių siekia, o netiesioginės – nors ir nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia šiems padariniams kilti. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė, kad mediniu krėslu mušdamas lovoje gulinčią sutuoktinę į galvą, kaklą ir rankas gali sukelti jai įvairius padarinius, tarp jų mirtį, tačiau jų nesiekė, jis buvo abejingas, atsiras šie padariniai ar ne. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji atsakomybė L. Š. kyla už faktiškai atsiradusius padarinius, t. y. už sutuoktinės mirtį.

26. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme L. Š. kelis kartus buvo nurodęs, kad jis įvykio metu buvo afekto būsenoje (teisėjų kolegijos pastaba – emocinėje būsenoje, ribojančioje asmens gebėjimą suvokti savo veiksmus ir juos valdyti). Nepaisant to, kad kaltinamasis nenurodė, kuriuo momentu jis buvo tokioje būsenoje (smūgių sudavimo sutuoktinei metu arba po jų, kai suvokė, jog sutuoktinė negyva), iš specialisto išvados, kurią surašė teismo psichiatras ekspertas, matyti, jog byloje nėra duomenų, kad L. Š. įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

27. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę L. Š., atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis) ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 61 straipsnis), t. y. į tai, kad padarytas vienas baigtas tyčinis (netiesiogine tyčia) labai sunkus nusikaltimas žmogaus gyvybei (J. Š., turinčiai sveikatos problemų, dėl kurių ji galėjo vaikščioti tik su ramentais, ir gulinčiai savo lovoje mediniu krėslu buvo suduota ne mažiau 10 smūgių į galvą, kaklą ir rankas, nusikalstama veika padaryta turtinė ir neturtinė žala dukrai J. G.), į L. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos šios veikos padarymui, BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. Jis yra neteistas, tačiau 2022 m. gruodžio 15 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl prieš sutuoktinę J. Š. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio smurto panaudojimas), be to, baustas administracine tvarka (už važiavimą be bilieto), baudos sumokėtos (2 t., b. l. 26–40), našlys, pensininkas (2 t., b. l. 41–43). Bylos duomenimis, L. Š. 2019 m. gydytas psichiatrijos ligoninėje (diagnozuota: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, ūminė intoksikacija, abstinencijos būklė, nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio), tačiau į Respublikinį priklausomybės ligų centrą dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (2 t., b. l. 47–48, 55).

28. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad L. Š. už BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jo dydį nustatant tarp sankcijos minimumo ir vidurkio. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumo laipsniui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

29. Kaltinamojo gynėjas baigiamojoje kalboje prašė apsvarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę, t. y. skirti ginamajam švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatymo sankcijoje. Pažymėtina, kad tik tam tikrais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė, negu numatyta įstatymo, bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, o BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Pagal šiuo metu galiojančią BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių redakciją, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu, pirma, nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, antra, jeigu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu yra viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatytų aplinkybių. Šioje byloje nėra pagrindo L. Š. taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, kadangi nėra visų įstatyme numatytų formalių sąlygų. Tuo tarpu teismų praktikoje suformuota, kad BK 54 straipsnio 3 dalis paprastai taikoma esant visumai aplinkybių, dėl kurių įstatyme numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-98-1073/2019, 2K-40-648/2020 ir kt.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad L. Š. anksčiau jau yra smurtavęs prieš savo sutuoktinę. Jam buvo išreikštas pasitikėjimas, kad jis daugiau nenusikals, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, kaltinamasis tuoj po veikos padarymo neprisipažino ją padaręs. Minėta, kad kaimynams jis buvo nurodęs, jog grįžęs namo tiesiog rado sutuoktinę, gulinčią ant grindų virtuvėje, apie panaudotą smurtą prieš sutuoktinę jis niekam neužsiminė. Taigi, aplinkybių, kurios galėtų lemti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą, byloje nenustatyta.

V. Civilinis ieškinys

30. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 136). Civiliniame ieškinyje motyvų dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžių nenurodyta, tačiau prie civilinio ieškinio pridėti dokumentai, kurie, kaip matyti, susiję su nukentėjusiosios patirtomis laidojimo išlaidomis (1 t., b. l. 137–146). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji paaiškino, kad iš pradžių atsisakė reikšti civilinį ieškinį, tačiau jos motina surašė testamentą jos vyresniajai dukrai, bijo, jog tėvas gali parduoti namą ir ji liks be nieko. Ji prarado motiną, bet jį atleidžia tėvui, iki šiol jam padeda. Ji (nukentėjusioji) irgi kalta, prašė motinos, kad pas ją gyventų, bet motina nenorėjo. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad neturtinė žala yra 50 000 Eur, nes tyrėja taip pasakė rašyti. Visas turtas įvertinas 84 000 Eur suma, todėl, kad ji teisiškai būtų apdrausta, prašo tokios sumos. Be to, tėvas bendrauja su neaiškiais žmonėms, todėl ji bijo, kad jo neapgautų, sau nieko nenori. 1/2 ar 1/4 turto testamentu palikta jos dukrai. Bijo, kad tėvas nepragertų namo. Dėl turtinės žalos paaiškino, kad jai yra padaryta 2000 Eur turtinė žala. Tuo momentu, kai rašė civilinį ieškinį, tyrėja pasakė apytiksliai rašyti sumą. Laidojimo įmonei buvo pervesta vienkartinė pašalpa, dvi motinos pensijos, pati sumokėjo 600–700 Eur grynaisiais. Byloje yra laidojimo sutartis dėl 2300 Eur. Kvitai pateikti. Pagal pateiktą faktūrą sumokėta iš Sodros pervestų pinigų, dar vienkartinė pašalpa pervesta. 444 Eur laidojimo išmoka ir 888 Eur dvi mamos pensijos. Prašo priteisti tik tai, ką pati sumokėjo, t. y. 1024 Eur. Motina buvo stačiatikė, todėl dar cerkvei už apeigas sumokėjo 125 Eur. Taigi, yra patyrusi tik 1024 Eur ir 125 Eur turtinės žalos. Žino apie nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, tačiau nesikreipė į jį (2 t., b. l. 87). Kaltinamasis teisiamajame posėdyje nurodė, kad supranta, jog padarė žalos, todėl su civiliniu ieškiniu sutinka (2 t., b. l. 114).

31. Civilinio ieškinio reikalavimas, žodžiu patikslintas teisminio bylos nagrinėjimo metu, dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad nukentėjusioji patyrė išlaidų, susijusių su motinos laidotuvėmis. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ su nukentėjusiąja 2024 m. birželio 2 d. sudarytos laidojimo paslaugų sutarties (1 t., b. l. 137) matyti, kad šių paslaugų suma yra 2350,35 Eur. Jos buvo apmokėtos tokiu būdu: 1) nukentėjusioji grynaisiais pinigais sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1024 Eur (kvitai, 1 t., b. l. 138–140); 2) likusi suma bendrovei buvo sumokėta tiesiogiai iš Sodros pagal nukentėjusiosios išrašytus du įgaliojimus, kuriais ji įgaliojo Sodros skirtą išmoką laiduojančiam asmeniui ir motinai neišmokėtą pensiją įskaityti atsiskaitymui pagal minėtą laidojimo paslaugų sutartį (1 t., b. l. 143–146). Nors nukentėjusioji kartu su civiliniu ieškiniu pateikė tik dokumentus, patvirtinančius, kad Sodra pervedė tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 886,30 Eur išmoką, skirtą laiduojančiam asmeniui, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios teiginiais, jog šiai bendrovei taip pat buvo perversta mirusiajai priklausanti neišmokėta pensija ir su laidojimo bendrove tokiu būdu buvo visiškai atsiskaityta. Taigi, nukentėjusioji šiuo atveju asmeniškai patyrė 1024 Eur išlaidų, grynaisiais atsiskaitydama už dalį pagal minėtą sutartį suteiktų laidojimo paslaugų. Šią aplinkybę patvirtina jau minėti prie civilinio ieškinio pridėti kvitai. Be to, nukentėjusiosios teigimu, ji patyrė 125 Eur išlaidų religinėms apeigoms. Nors nukentėjusioji nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti tuo, kad šios išlaidos buvo būtinos ir iš tikrųjų patirtos. Pažymėtina, kad kaltinamasis sutiko su civiliniu ieškiniu, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnio 1 dalį šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą, todėl nukentėjusiosios reikalavimas, patikslintas teisminio nagrinėjimo metu, tenkinamas ir jai iš kaltinamojo priteisiamas 1149 Eur (1024+125) turtinės žalos atlyginimas.

32. Dėl nukentėjusiosios reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007). Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

33. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, nukentėjusioji patirtą neturtinę žalą motyvuoja tuo, kad ji prarado motiną, kurią nužudė jos tėvas, kuriam ji atleidžia, nes ir pati jaučią kaltę dėl motinos mirties (nukentėjusiosios teigimu, jai nepavyko įkalbėti motinos gyventi pas ją, o ne su smurtaujančiu tėvu). Nekyla abejonių, kad nukentėjusioji patyrė emocinį sukrėtimą ir moralinį skausmą dėl nagrinėjamo įvykio, nulėmusio jos motinos mirtį. Visgi, nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios prašoma atlyginti neturtinės žalos suma – 50 000 Eur yra akivaizdžiai per didelė. Ypač atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji neturtinės žalos dydį motyvuoja argumentais, kurie visiškai nėra susiję su neturtine žala. Pasak nukentėjusiosios, ji bijodama, kad tėvas gali prarasti turimą nekilnojamąjį turtą, nori „apsidrausti“ ir, priteisus jai iš tėvo jos prašomą pinigų sumą, tokiu būdu būti užtikrinta dėl savo ir vaikų ateities. Tuo tarpu pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėta, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju nustatydama atlygintinos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad L. Š. padarė tyčinį nusikaltimą, tačiau veikdamas netiesiogine tyčia, t. y. jis nenorėjo atimti sutuoktinei gyvybę, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti, taip pat į kilusias pasekmes – nužudyta nukentėjusiosios motina. Kitaip tariant, nukentėjusioji neteko savo motinos, kuria iš tikrųjų rūpinosi, t. y. motinos sutikimu disponavo jos pinigais, atveždavo maisto. Šias aplinkybes patvirtino ir kaimynai, kurie matydavo pas tėvus atvažiuojančią dukrą. Aptartos aplinkybės, nukentėjusiosios (dukros) ir motinos ryšių pobūdis, jų bendravimo aplinkybės, intensyvumas leidžia spręsti, kad teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus atitinka būtent 10 000 Eur neturtinės žalos dydis. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir teismų praktiką šios kategorijos bylose, kai neturtinę žalą dėl asmens mirties patiria panašų giminystės ryšį turintys asmenys, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšius bei bendravimo ypatumus ir su tuo susijusius išgyvenimus.

VI. Kiti klausimai

34. Kaltinamajam L. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 13–15, 17–19), pradėjus bausmės vykdymą, naikintinos.

35. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dėžė Nr. 1, kurioje yra du antklodės užvalkalai, pagalvės užvalkalas ir antklodė, supakuoti į maišą; tamponas Nr. 1, supakuotas į sąsagėlėmis užsegtą voką; L. Š. batų pora, kelnės, megztinis, supakuoti į sąsagėlėmis susegtus paketus; J. Š. plaukai ir pakuotės nuo J. Š. rankų nagų nuokarpų, supakuoti į sąsągėlėmis susegtą voką; J. Š. kraujo pavyzdys, supakuotas į sąsagėlėmis susegtą voką; L. Š. seilių pavyzdys, supakuotas į sąsagėlėmis susegtą voką; dėžė Nr. 2, kurioje yra J. Š. megztinis, kelnės, dvi kojinės, naktiniai marškiniai ir kelnaitės, supakuoti į sąsagėlėmis susegtus paketus; dėžė Nr. 3, kurioje yra supakuotas krėslas, kurie 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimu perduoti laikinai saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus patalpas (1 t., b. l. 111–112), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

36. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymose nurodyta, kad L. Š. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, todėl iš jo valstybės naudai priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, t. y. advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 5 punktu (nagrinėjama byla dėl nusikaltimą, už kurį gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos). Pastebėtina, kad gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu nepaisant paties kaltinamojo nuomonės, vykdant imperatyvią įstatymo nuostatą. Be to, kaltinamajam skiriama laisvės atėmimo bausmė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl valstybės naudai iš kaltinamojo L. Š. šios išlaidos nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. Š. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Kaltinamajam L. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruoti policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Nukentėjusiosios J. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš kaltinamojo L. Š. 1149 (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt devynis) Eur turtinei žalai ir 10 000 (dešimt tūkstančių) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dėžę Nr. 1, kurioje yra du antklodės užvalkalai, pagalvės užvalkalas ir antklodė, supakuoti į maišą; tamponas Nr. 1, supakuotas į sąsagėlėmis užsegtą voką; L. Š. batų pora, kelnės, megztinis, supakuoti į sąsagėlėmis susegtus paketus; J. Š. plaukai ir pakuotės nuo J. Š. rankų nagų nuokarpų, supakuoti į sąsągėlėmis susegtą voką; J. Š. kraujo pavyzdys, supakuotas į sąsagėlėmis susegtą voką; L. Š. seilių pavyzdys, supakuotas į sąsagėlėmis susegtą voką; dėžę Nr. 2, kurioje yra J. Š. megztinis, kelnės, dvi kojinės, naktiniai marškiniai ir kelnaitės, supakuoti į sąsagėlėmis susegtus paketus; dėžę Nr. 3, kurioje yra supakuotas krėslas, kurie 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimu perduoti laikinai saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus patalpas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčius.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų už L. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.