Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-273-606/2017

Teisėja Dalia Zimantienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05398-2017-8

2017 m. spalio 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo M. T. baudžiamąją bylą pagal M. T., kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutarties, kuria, pripažinta, kad M. T., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bei gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bei gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje už tai, kad 2017 m. vasario 3 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), namuose, naudojo smurtą artimoje aplinkoje, t. y. tyčia, be jokios priežasties sugriebė savo mamai D. T. už striukės ir nutempė į miegamąjį, kur pargriovė ją ant lovos bei užlipęs ant D. T. krūtinės, šokinėjo ant jos keliais, po to suėmė rankomis D. T. už kaklo ir ją smaugė, ir tai D. T. sukėlė fizinį skausmą.

Apeliaciniame teismo posėdyje M. T., kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėja dėl apeliacinio skundo paliko spręsti teismui, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Apeliaciniame skunde M. T., kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, prašė netaikyti jam priverčiamosios medicinos priemonės, nes mano, kad ji jam nereikalinga. Be to, jo mama D. T. parodymus davė, būdama neblaivi, jos parodymai nenuoseklūs.

Pažymėtina, kad įvykio dieną, t. y. 2017 m. vasario 3 d. 17.15 val. nukentėjusiajai D. T. nustatytas tik 0,37 promilės neblaivumas, t. y. nesiekia lengvo girtumo laipsnio (b. l. 20). Teismo posėdyje nukentėjusioji D. T. patvirtino, kad sūnus M. T. paėmė jai už nugaros, ją paguldė ant lovos ir keliais šokinėjo jai ant krūtinės apie 5 minutes, bet paneigė, kad įvykio dieną jai sūnus buvo suėmęs už kaklo ir ją smaugė (b. l. 130–131). Tačiau iš pirminio pareiškimo nustatyta, kad 2017 m. vasario 3 d. D. T. kreipėsi į policiją, ji nurodė, jog 2017 m. vasario 3 d., apie 16 val., jos sūnus, be jokios priežasties, ne tik sugriebęs ją už striukės nutempė į miegamąjį, pargriovė ant lovos, užsilipo ant jos gulinčios ir keliais šokinėjo jai ant krūtinės, bet ir, suėmęs už kaklo, ją ir smaugė (b. l. 1–2). Analogiškas aplinkybes nukentėjusioji D. T. parodė ir ikiteisminio tyrimo metu bei patvirtino, kad dėl sūnaus veiksmų patyrė fizinį skausmą (b. l. 21–22). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiosios parodymų keitimą teismo posėdžio metu vertino kaip siekimą sušvelninti sūnaus M. T. padėtį, nes teismo posėdyje nukentėjusioji ir pati parodė, kad jį sūnui pretenzijų neturi. Kartu akcentuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu M. T. ir pats parodė, kad jis įvykio dieną čiupo motinai už rankos, tempė ją, pastūmė į lovą, ji pavirto ant nugaros, tada ant jos užšoko ir spaudė keliais, paskui, suėmęs rankomis už kaklo, smaugė (b. l. 87). Tokie M. T. parodymai visiškai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios D. T. parodymais, todėl netikėti D. T. pirminiais parodymais nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, priimtą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl to, kad M. T. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-79/2017 konstatuota, kad M. T. nuo vaikystės protiškai atsilikęs, jam nustatytas vidutinis protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu. Dėl konkretaus mąstymo, defektinio intelekto jis negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų esmės jam inkriminuojamos veikos padarymo metu. Dėl primityvių emocijų, nestabilaus afekto, sutrikusios impulsų kontrolės, negebėjimo numatyti savo veiksmų atokesnių pasekmių jis negalėjo valdyti savo veiksmų jam inkriminuojamos veikos padarymo metu. M. T. nustatytas vidutinis protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu (įgimta silpnaprotystė). Dėl silpnaprotystės reiškinių M. T. negali nuosekliai ir išsamiai papasakoti apie byloje nagrinėjimą įvykį. Suteikia tik fragmentinius faktus apie buvusį įvykį. M. T. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones. Atsižvelgiant į dažnas jam inkriminuojamas panašaus pobūdžio veikas, esant neefektyviam ambulatoriniam stebėjimui, M. T. reikalinga taikyti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę – stacionarinį gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (b. l. 63–66). Kartu pažymėtina, kad teismo posėdyje M. T. ir pats pripažino, kad kai jis geria vaistus, jam yra geriau (b. l. 130). Nukentėjusioji D. T. taip pat parodė, kad kai M. T. paguli ligoninėje, jo sveikatos būklė pagerėja (b. l. 130–131).

Vadovaudamasis teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvada, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bei gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (BK 17 straipsnio 2 dalis).

Esant nustatytoms aplinkybėms, Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nenaikintina ir nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

M. T., kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, apeliacinį skundą atmesti.