- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-13
- Bylos Nr.
- 2-868-675/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- L. K., R. K.
- Išvadą teikia
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus Ukmergės rajono savivaldybėje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities skyriaus Kėdainių rajono savivaldybėje
institucijos, teikiančios išvadą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus Ukmergės rajono savivaldybėje atstovė R. G.,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovams L. K., R. K., institucijos, teikiančios išvadas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities skyriaus Kėdainių rajono savivaldybėje dėl tėvystės nustatymo, pavardės pakeitimo, nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. R. V. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti, kad ieškovas R. V. yra L. K., gim. (duomenys neskelbtini). tėvas, o L. K. yra R. V. sūnus, nustatyti, kad L. K. pavardė yra V. bei nustatyti L. K. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su vaiko tėvu R. V..
Ieškovas nurodė, kad Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) L. K. nuo 2018 m. kovo 21 d. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja paskirta jo sesuo R. K.. L. K. gimė ieškovui ir sugyventinei A. K.. Vaiko motina A. K. mirė 2018 m. sausio 3 d. Su nepilnamečio vaiko L. K. motina A. K. kartu ieškovas pragyveno penkiolika metų. Abu gyveno ir dirbo užsienyje, Čekijoje, Prahoje, ten ir susipažino, pradėjo draugauti, po pusmečio draugystės kartu apsigyveno, persikėlė iš bendrabučio į butą. Gyveno nesusituokę, po kelių bendro gyvenimo metų, susilaukė sūnaus L., sūnus buvo planuotas ir lauktas vaikas. Gimus sūnui L., sugyventinė A. augino sūnų, o ieškovas dirbo. Sūnaus gimimo dokumentuose duomenų apie tėvą nebuvo įrašyta, tokį sprendimą jie priėmė abu su A., nes Čekijoje valstybės parama kaip vienišai mamai buvo ženkliai didesnė ir dėl šios priežasties sūnaus gimimo liudijime neįrašė duomenų apie vaiko tėvą. Po sūnaus L. gimimo (duomenys neskelbtini). I. R. V, A. K. ir L. K. visą laiką gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, planavo ateitį, bei planavo imti kreditą, įsigyti nuosavą būstą Prahoje. Tačiau 2018 m. sausio 3 d. netikėtai ir staiga A. K. mirė, jai sustojo širdis. Sūnus L. K. iš namų buvo paimtas pareigūnų, ieškovas buvo atskirtas nuo sūnaus, nes vaiko mama buvo mirusi, o aš vaiko gimimo dokumentuose nenurodytas tėvu. Po penkiolikos faktinėje šeimoje pragyventų metų, ieškovo gyvenimas griuvo, jis neteko draugės A. ir sūnaus L. Ieškovas pats grįžo iš užsienio gyventi į Lietuvą. L. K. buvo grąžintas į Lietuvą ir perduotas draugės A. K. dukrai R. K. laikinai globoti.
I. R. V ir jo atstovė advokatė D. D. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį patenkinti. Ginčo dėl tėvystės nustatymo nėra, nėra sutarimo dėl L. K. pavardės keitimo, o dėl kitų reikalavimų jie yra pasirašę taikos sutartį, t.y. dėl gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui L. K.. Prašo teismo ją patvirtinti. Ieškovas teismo posėdžio metu sutiko dėl to, kad pavardės nepilnamečiui L. K. keisti nereikia ir patvirtino, kad ginčo dėl pavardės keitimo nėra ir jis atsisako reikalavimo dėl pavardės keitimo. Jis nebevartoja alkoholio, su sūnumi nori bendrauti, bendravo su sūnumi antrą Kalėdų dieną, jam susidarė įspūdis, kad sūnus atsakovo nepamiršo. L. K. gimė neišnešiotas 6 mėn., todėl jo raida vėlavo. P. R. K. lankydavosi ieškovo ir A. šeimoje. Ieškovas turėjo priklausomybę alkoholiui, gydėsi, todėl tėvystės pripažinimo procesas užtruko.
Atsiliepimas
A. R. K. pateikė atsiliepimą (b.l.28-30), kuriame nurodė, kad sutinka su tuo, kad vaikas turi teisę žinoti kas yra jo tėvas. D. L. K. pavardės keitimo ir gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu atsakovė kategoriškai nesutinka ir teigia, kad ieškovo pateiktos aplinkybės ieškinyje yra neteisingos. Ieškovas su A. K., būdami Prahoje, nuolat girtavo, keitė nuomojamus butus, nes susidarydavo skolos. I. R. V. mirus A. K. paliko sūnų prie mirusiosios ir svetimų jam nepažįstamų asmenų, nepadėjo nei pargabenti palaikų, nedalyvavo laidotuvėse, be to globos įstaigoje Čekijoje nelankė sūnaus ir juo nesidomėjo. L. K. lanko parengiamąją grupę, ruošiasi mokyklai. Be to pradeda nuosekliai kalbėti. Atsakovei net teko išeiti iš darbo dėl nuoseklios L. priežiūros, lankymosi pas gydytojus. L. ją vadina mama ir jų santykiai yra artimi.
A. R. K. ir jos atstovė advokatė R. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad buvo pasirengę ruošti priešieškinį, tačiau abiem šalims sutarus buvo sutarta dėl išlaikymo nepilnamečiui, bendravimo tvarkos su pereinamuoju laikotarpiu, gyvenamosios vietos, kadangi taikos sutartis priimtina abiem sutarties šalims ji buvo pasirašyta. Susitarta dėl daugiau reikalavimų nei buvo numatyta ieškinyje, bet tai yra šeimos byla, ir nors ieškinyje tokių reikalavimų nebuvo prašo teismo patvirtinti sutartį, išeinat už ieškinio ribų. Mano, kad pavardės keitimas gali tik pabloginti situaciją, nes jis tik dabar priprato prie savo esamos pavardės ir ją žino, o tėvo interesų tai niekaip nepažeidžia. A. R. K. paaiškino, kad mama ją paliko kai jai buvo 13 metų, tuomet ji paliko ir savo vyrą, R. K. brolio tėtį ir pradėjo gyventi su R. V.. Su motina nuo to laiko nebendravo, motina jiems nepadėjo nei materialiai nei moraliai R. augo pas A. K. motiną, savo močiutę, čia augo ir brolis Robertas, kurį, tapusi pilnamete globojo atsakovė. Kad gimė L. ji sužinojo pati pagimdžiusi dukrą, tai buvo 2012 m., kai jaunesnis brolis išvažiavo pas motiną į Čekiją. Atsakovė ilgai nebendravo nes pyko ant mamos. Nuvažiavusi į Čekiją labai nusivylė, ji gyveno prastai, buvo nešvaru, šaldytuvas tuščias, pas motiną pragyveno apie pusę metų. Jie gerdavo abudu ir ne vieną dieną, o kai visai neturėjo iš ko gerti tada pradėdavo blaivintis ir dirbti. Mėnesį gerdavo, dvi savaites negeria ir tai kartodavosi nuolat. Ieškovas rodo iniciatyvą, nori bendrauti su vaiku. Kad ieškovas būtų skriaudęs L. nematė. Į savaitę du kartus važiuoja pas psichologus, L. bijo tamsos, ji ir toliau nori rūpintis broliu. Materialinės paramos, augindama L. iš ieškovo nėra gavusi. L. vadina A. K. mama. Jam buvo labai stiprus kalbos barjeras, jis kartodavo jam sakomus žodžius. Leistų bendrauti ieškovui su vaiku, jei ieškovas keisis. L. turi rimtų sveikatos problemų, jis serga epilepsija, vaiko raida yra sutrikusi.
Išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje pateikė išvadą (b.l.21), kurioje nurodė, kad skyrius sutinka, kad ieškovo ieškinys pareikštas nepilnamečio interesams ginti. Jei bus nustatyta L. tėvystė, sutinka dėl pavardės pakeitimo nepilnamečiui. Skyrius susipažinęs su taikos sutartimi. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė ieškovo ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo neprieštarauja, dėl taikos sutarties tvirtinimo taip pat neprieštarauja.
Išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities skyrius Kėdainių rajono savivaldybėje pateikė išvadą (b.l.25,26), kurioje nurodė, kad skyrius, įvertinęs tai, kad L. K. savo biologinio tėvo nepažįsta, ryšiai nutrūkę, L. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, saugią aplinką. Nustačius, kad ieškovas yra L. tėvas pavardės keisti nerekomenduoja, nes L. K. susitapatinęs su savo vardu ir pavade. Be to prašo bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Pateikta taikos sutartis dėl L. K. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir bendravimo tvarkos tvirtintina, šioje dalyje byla nutrauktina.
Iš mirties įrašo (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K. 2018 m. sausio 3 d. mirė (b.l.9). Iš gimimo įrašo (duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. K. gimė (duomenys neskelbtini). Čekijos Respublikoje, Prahoje, jo motina A. K., duomenys apie tėvą neįrašyti (b.l.8). Iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos įsakymo 2018 m. kovo 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini)dėl laikinosios globos nustatymo L. K., paskirta laikinoji globa, globėja paskirta R. K. (b.l.11).
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovo R. V., atsakovės R. K. parodymų matyti, kad A. K. ir R. V., dar prieš L. K. gimimą gyveno kartu kaip sugyventiniai, (duomenys neskelbtini). gimus L. K., R. V. visada žinojo, kad L. yra jo sūnus. Šalys žino ir sutinka, kad jis yra L. K. tėvas. R. V. pastaruoju metu kiek įmanoma stengiasi bendrauti su sūnumi ir deda pastangas. Tokiu būdu, teismas laiko ieškinį įrodytu ir ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkintinas Lietuvos Respublikos CK 3.144 str. 1 d.,2 d., 3.145 str. pagrindu.
Vadovaujantis LR CK 3.167 str. kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos ar dviguba pavardė tėvų sutarimu. L. K. motina A. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašė pakeisti L. K. pavardę į L. V. pavardę. Tačiau su tuo nesutiko atsakovė R. K., ji pažymėjo, kad L. K. vystymasis sulėtėjęs, jis tik dabar apsiprato su savo pavarde, be to globėjos pavardė sutampa su L. pavarde, jis R. K. vadina mama, todėl pavardės keisti nereikia. Teismo posėdžio metu ieškovas R. V. sutiko su atsakove dėl pavardės, t.y., kad L. K. liktų jo turima pavardė. Remiantis tuo kas išdėstyta bei atsižvelgiant į tai, kad jo globėja yra R. K., su kuria jis ir gyvena, L. K. paliekama L. K. pavardė.
Pagal Vilniaus valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos sprendimą 2018-10-02 Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-3395-17118, ieškovui R. V. teikiama antrinė teisinė pagalba atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos matyti, iš viso antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 351 Eur (b.l.72).
Iš atsakovės R. K. pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas (b.l.32) matyti, kad atsakovės patirtos teisinės išlaidos 100 Eur.
Atsižvelgiant į bylos šalis, taikos sutartį, kuria šalys pasilieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovų nepriteistinos, pašto išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 140 str. 3 d., 268 str., 270 str., 307 str., 392 str.,
nusprendė:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti, kad R. V., a.k. (duomenys neskelbtini), yra L. K., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o L. K., a.k. (duomenys neskelbtini), yra R. V., a.k. (duomenys neskelbtini), sūnus.
L. K. palikti L. K. pavardę.
Patvirtinti pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovams L. K., R. K., institucijos, teikiančios išvadas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities skyriaus Kėdainių rajono savivaldybėje dalyje dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui, bendravimo tvarkos nustatymo, sudarytą taikos sutartį, pagal kurią:
1. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, jo išlaikymas, išlaikymo įsiskolinimo sumokėjimas, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka.
Šalys susitaria, jog nepilnamečio L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) , nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jo globėja R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
I. R. V., a.k(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja mokėti išlaikymą nepilnamečiam sūnui L. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), po vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų (180,00 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant mokėti nuo 2019-02-01 iki jo pilnametystės. Periodinės išmokos, atsižvelgiant į infliaciją, kasmet yra indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šią sumą R. V., a.k(duomenys neskelbtini) įsipareigoja pervesti į R. K. nurodytą atsiskaitomąją banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki 20 dienos. Šalys susitaria, jog R. K. yra išlaikymo, skirto nepilnamečiam vaikui tvarkytoja uzufrukto teise.
I. R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja sumokėti ir susidariusį materialinio išlaikymo įsiskolinimą sūnui L. K., t.y. už laikotarpį nuo 2018-03-23 iki 2018-11-05 po 150 Eur kas mėnesį, kas sudaro 1114 Eur, o nuo 2018-11-05 iki 2019-01-31 po 180 Eur kas mėnesį, kas sudaro 516 Eur. Visa įsiskolinimo suma yra 1630 Eur. Šalys susitaria, kad ieškovas įsiskolinimą sumoka per aštuonis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį pervesdamas į atsakovės ir jo nepilnamečio sūnaus globėjos R. K. nurodytą banko sąskaitą po 203,75 Eur iki visiško įsiskolinimo padengimo.
1.3.1. I. R. V., a.k(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). bendrauja su L. K., a.k(duomenys neskelbtini) gimusiu (duomenys neskelbtini), pereinamuoju laikotarpiu iki jam sukaks septyneri metai, keturis kartus per mėnesį atsakovės ir jo sūnaus gyvenamojoje vietoje, t.y. šeštadieniais ar sekmadieniais po dvi valandas, dalyvaujant vaiko globėjai ar kitam asmeniui iš vaiko artimos aplinkos, iš anksto suderinus datą ir laiką su vaiko globėja R. K. telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis.
1.3.2. I. R. V. nebendraujant su sūnumi pereinamuoju bendravimo tvarkos laikotarpiu, terminas vaiko ir tėvo ryšiui atstatyti pratęsiamas proporcingai nebendravimo laikotarpiui, o nuo paskutinio susitikimo praėjus daugiau nei trims mėnesiams, trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis skaičiuotinas iš naujo.
1.3.3. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nustatoma tokia bendravimo tvarka – tėvas su sūnumi L. K. bendrauja iki penkių valandų (5val.) keturis kartus per mėnesį, t.y. šeštadieniais ar sekmadieniais, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos, bei grąžindamas tą pačią dieną į ją. Apie ketinimą bendrauti su vaiku, ieškovas SMS žinute ar telefonu dvi dienas iki susitikimo praneša atsakovei R. K..
1.3.4. Jei ieškovo R. V. ir nepilnamečio sūnaus L. K. bendravimas negali vykti dėl ieškovo ligos, ar atsiradus kitoms iš anksto nenumatytoms aplinkybėms, jis nedelsiant, tik atsiradus šioms aplinkybėms, apie negalėjimą atvykti bendrauti su vaiku informuoja atsakovę R. K. telefonu ar SMS žinute ir šiuo atveju ieškovas su vaiku bendrauja kitu ieškovo ir atsakovės sutartu laiku ateinančių 7 (septynių) dienų laikotarpyje. Ieškovo ir nepilnamečio sūnaus L. K. bendravimas vyksta atsižvelgiant į vaiko interesus ir norus.
1.3.5. Poriniais metais ieškovas R. V. su sūnumi L. K. bendrauja 1-ają Šv. Kalėdų dieną 17 val. sūnų pasiimant iš jo buvimo vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų 2-ąją dieną iki 17 val.
1.3.6. Ieškovas gali sūnų L. K. aplankyti jo gimtadienio dieną, tačiau apie atvykimą ar negalėjimą atvykti R. V. dvi dienas iki vaiko gimtadienio praneša atsakovei R. K. telefonu ar SMS žinute.
1.3.7. Ieškovas nuo 2019 metų spalio 1 d. gali sūnų L. K. vieną savaitgalį per mėnesį, t.y. nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 17 val. pasiimti iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą. Bendravimas su nakvyne vyksta tik atsižvelgiant į paties L. K. norą. Apie bendravimo laiką ieškovas keturias dienas iki jo, informuoja atsakovę R. K..
1.3.8. Bet kurios Šalies teisės dalyvauti vaiko auklėjime ar bendrauti su vaiku gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka.
2.1. Kiekviena iš šalių lieka prie savo patirtų išlaidų advokato pagalbai, o pašto išlaidas, susijusias su procesinių ir kitų dokumentų siuntimu, padengia ieškovas.
Šalys yra susipažinusios su LR CK 6.983 – 6.985 straipsniais, CPK 294 straipsnio 2 dalimi ir supranta taikos sutarties patvirtinimo pasekmes. Šalims yra žinoma, kad teismui patvirtinus taikos sutartį vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Tačiau iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai arba pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo ar sumažinimo).
2.2. Šalys patvirtina, kad Taikos sutartis perskaityta, suprasta dėl turinio ir pasekmių bei pasirašyta kaip atitinkanti Šalių valią ir ketinimus.
2.3. Sudaroma taikos sutartis neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems poįstatyminiams teisės aktams, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų. Šalys prašo, teismo patvirtinti šią Taikos sutartį rašytinio proceso tvarka ir civ.bylą šiose dalyse nutraukti.
2.4. Šalims žinoma, kad jei kuri nors jų nevykdys sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kita šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Civilinę bylą Nr. 2-868-675/2019 pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovams L. K., R. K., institucijos, teikiančios išvadas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities skyriaus Kėdainių rajono savivaldybėje dalyje dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui, bendravimo tvarkos nustatymo, nutraukti.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo, kuriuo pripažįstama tėvystė įsiteisėjimo dienos šį sprendimą išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, t.y. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.