Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2018-02-19 · Civilinė byla Nr. 2-20-443/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-19
Bylos Nr.
2-20-443/2018
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-00264-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arturas Rauktys
Ieškovas
M. S., B. S., D. A., V. A.
Atsakovas
A. V.
Advokatai
Agnė Streckė, Irena Haase
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-20-443/2018Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00264-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 2.6.10.5.2.17 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 19 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėjas Arturas Rauktys,sekretoriaujant Jurgitai Leškevičienei ir Irenai Urbštaitei,dalyvaujant ieškovams M. S., B. S., D. A. ir V. A.,ieškovų atstovei advokatei Irenai Haase,atsakovei A. V.,atsakovės atstovei advokato padėjėjai Agnei Streckei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. S., B. S., D. A. ir V. A. patikslintą ieškinį dėl įpareigojimo atlikti remonto darbus ir išlaidų už būsimų statybinių medžiagų įsigijimą ir mechanizmų panaudojimą priteisimo, pareikštą atsakovei A. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai patikslintame ieškinyje prašo įpareigoti atsakovę A. V. atlikti jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būtinus darbus, naikinant medžio grybą „trobagrybį“, t. y.:

I etapas: per 20 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti ir pašalinti pažeistas grindis ir sienų dalis pakeičiant jas nauja mediena;

II etapas: per 20 kalendorinių dienų nuo I-ojo etapo termino pabaigos nukasti ir pašalinti žvyrą, kuriame yra medžio grybo „trobagrybio“ šaknų ir medžio grybo sporų;

III etapas: per 15 kalendorinių dienų nuo Il-ojo etapo termino pabaigos chemiškai apdirbti visų paviršių medžio grybo pažeistus plotus ir ten kur buvo medžio grybas “trobagrybis“ bei atlikti patalpų ozonavimą;?

IV etapas: per 20 kalendorinių dienų nuo III-ojo etapo termino pabaigos išgarinti grindų ir sienų drėgmę.

Taip pat prašo priteisti ieškovams D. A. ir V. A. iš atsakovės A. V., kiekvienam ieškovui – po 3 135 Eur už būsimų statybinių medžiagų įsigijimą ir mechanizmų panaudojimą, atliekant jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), atstatymo remonto darbus, susijusius su „trobagrybio“ išnaikinimu ir priteisti iš atsakovės visas ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovai B. S., M. S., D. A. ir V. A. bei atsakovė A. V. gyvena viename name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šis namas suskirstytas ir padalintas į tris butus. Ieškovams D. A. ir V. A. priklauso po 1/2 buto, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovams M. S. ir B. S. priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). Šie butai (Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3) yra viename pastate.

Jau prieš 2010 metus ieškovai pastebėjo, jog atsakovė jai priklausančiame bute nuolat negyvena ir itin retai jame būna. Per tiek laiko neprižiūrimas butas nušiuro, gyvenimo sąlygos jame darėsi vis prastesnės.

2010 m. balandžio mėnesį trūko namo vamzdis, per kurį bėgantis vanduo užpylė namo grindis per visą namo perimetro plotį. Dėl šios avarijos namo pamatai, sienos, grindys ir po jomis esantis žvyras gavo itin didelį kiekį drėgmės. Po avarijos ieškovai stengėsi kiek įmanoma likviduoti jos padarinius, sutvarkė savo butų apdailą. Atsakovė savo butu po avarijos nesirūpino ir jokių priemonių drėgmei sumažinti nesiėmė.

Po kiek laiko ieškovai pastebėjo, jog ant ieškovams priklausančių butų sienų ir grindų pradėjo sparčiai veistis pelėsis. Nepaisant visų jų pastangų jį išnaikinti, pelėsis vis atsinaujindavo ir iki šiol gadina viso namo sienas ir grindis. Ieškovai, norėdami išspręsti problemą, 2016-07-15 atliko tyrimą, kurį vykdė S. K., veikiantis pagal individualios veiklos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimu nustatyta, jog name viršijamas leistinas drėgmės lygis, dėl to pradėjo veistis ir augti medžio grybas – „trobagrybis“. Tyrimo apžiūros akte nurodoma, jog atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo aptiktas medžio grybo „trobagrybio“ židinys, kur pradėjo augti ir veistis medžio grybas, niokojantis medinio namo konstrukcijas. Iš šiame bute esančio „trobagrybio“ židinio medžio grybas pradėjo veistis ir plėstis į ieškovams priklausančius butus, niokodamas sienas ir grindis. Tyrimo rekomendacijose nurodoma, jog šį „trobagrybį“ galima išnaikinti ir jo pažeistas grindis ir sienas galima atnaujinti, pažeistas sienų dalis ir grindis išardant ir pakeičiant nauja mediena. Šie veiksmai turi būti atlikti vienu metu, nes kitu atveju rezultatas nebus efektyvus – „trobagrybis“ greitai atsinaujins.

Dėl šios problemos ieškovai bandė susisiekti su atsakove ir su ja pasitarti dėl problemos sprendimo, siūlė pagalbą atsakovei dėl jos bute esančios problemos, tačiau atsakovė bendrauti atsisako ir piktybiškai vengia spręsti problemą. Dėl tokio jos delsimo ieškovai patiria realią materialinę žalą, kadangi jų pastangos remontuoti savo butus, kad medžio grybas nesiplėstų, verčia daug išlaidauti, tačiau realaus rezultato neduoda ir kosmetinis remontas yra ekonomiškai nenaudingas ir netikslingas, nes medžio grybas labai greitai prasiskverbia pro naujai ištapetuotas sienas ar sudėtas grindis. Kiti „trobagrybio“ naikinimo būdai (cheminėmis priemonėmis) yra visiškai neveiksmingi ir laikini. Be to, ieškovai patiria ne tik materialinę, tačiau ir nematerialinę žalą, kadangi, kaip nurodyta ir tyrimo-apžiūros akte, medžio grybo sporos skleidžia aitrų kvapą, todėl gyventi tokioje medžio grybo užkrėstoje aplinkoje ypač pavojinga, kyla akivaizdžių sveikatos sutrikimų (kosulys, neaiškios kilmės alerginės reakcijos ir kt.). Ieškovai kiekvieną dieną patiria nepatogumus, stresą ir baimę, jog nieko nedarant labai greitai gali susirgti būtent šio grybo sukeliamomis sunkiai gydomomis ligomis.

Savo piktybiniu neveikimu, būdama sąmoninga ir suvokdama šios problemos pasekmes ne tik namui, bet ir jame gyvenantiems žmonėms, atsakovė leidžia kilti didelei materialinei bei nematerialinei žalai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog atlikti remonto atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute ieškovai neturi jokio teisinio pagrindo ir/ar pareigos, šiuo atveju atsakovei kyla pareiga tokį remontą atlikti savo jėgomis ir lėšomis, kadangi delsimas atlikti remontą ne tik žaloja aplinkiniuose butuose gyvenančių asmenų sveikatą, tačiau ir kelia realią grėsmę namo konstrukcijoms dėl ko namo remonto kaina proporcingai didėja.

Kaip minima 2016-07-15 tyrimo apžiūros akto išvadose ir rekomendacijose, pažeistų grindų ir sienų dalių išardymą ir pašalinimą pakeičiant nauja mediena būtina atlikti vienu metu, nes kitu atveju nebus pasiektas efektyvus rezultatas. Taip pat nurodyta, jog būtina nukasti ir pašalinti žvyrą, kuriame yra medžio grybo „trobarybio“, šaknų ir medžio grybo sporų. Atlikus nurodytus darbus, reikalinga visų paviršių medžio grybo pažeistus plotus ir ten, kur buvo medžio grybas „trobagrybis“ chemiškai apdirbti bei papildomai atlikti patalpų ozonavimą, tam, kad būtų išvalytas 100 procentų patalpų oras. Po to reikia išgarinti iš grindų ir sienų drėgmę ir tik po išgarinimo pradėti atstatymo darbus. Nurodytus darbus ieškovai savo jėgomis atlikti negalės, tam reikalingi šios srities specialistai, todėl privalės kreiptis į specialistus, kurie užsiima medžio grybo „trabagrybio“ naikinimu ir kurių darbų kainą kiekvienam butui kainuotų apie 4 450 Eur.

Atsižvelgdami į tai, kad būtent iš atsakovės buto pradėjo veistis medžio grybas, į tai, kad atsakovė nesiėmė ir nesiima iki dabar jokių veiksmų medžio grybo pašalinimui, sąmoningai bei piktybiškai vengia tai daryti, į tai, kad atsakovė netinkamai valdo savo turtą, todėl privalo atlyginti ieškovams jų patirtus nuostolius, susijusius su sugadinto turto atstatymo išlaidomis. Atsakovė, būdama buto Nr. 3 savininke, nepalaikė turto techninės būklės tinkamai, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims ir nesiėmė priemonių, jog būtų apsaugotas kitų asmenų, o būtent – ieškovų, turtas nuo neigiamų padarinių. Ieškovai pateikė teismui lokalinę sąmatą, kurioje yra pateikti išsamūs paskaičiavimai dėl galimų nuostolių, susijusių su būtinu būtų remonto darbų atlikimu. Kaip nurodyta pateiktoje lokalinėje sąmatoje, vieno buto atstatymo darbai, kuriuos būtina atlikti po „trobagrybio“ išnaikinimo, preliminariai kainuotų apie 19 600 Eur (su PVM). Atsižvelgdami į tai, jog ieškovai savo jėgomis gali atlikti jiems priklausančio būsto atstatomuosius remonto darbus, mano, kad jiems turėtų būti priteista už statybinių medžiagų įsigijimą ir mechanizmų panaudojimą darbams atlikti, t. y. kiekvienam butui po 6 270 Eur. Ieškovai V. A. ir D. A. mano, jog atsižvelgiant į lokalinėje sąmatoje medžiagų ir mechanizmų nurodytus paskaičiavimus, į tai, kad pagal higienos normas butai privalo būti remontuojami, prašo priteisti iš atsakovės kiekvienam ieškovui po 3 135 Eur sumą už būsimų statybinių medžiagų įsigijimą ir mechanizmų panaudojimą jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio Šakiuose, Birutės g. 48-1, atstatymo remonto darbams, susijusiems su „trobagrybio“ išnaikinimu, atlikti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti ir už savo piktybišką ir tyčinį neveikimą atsakyti (1 t., b. l. 153-155).

Ieškovas M. S., palaikydamas patikslintą ieškinį, teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo pat pradžių ir iki dabar – jau 1,5 metų, A. V. pusėj neatlikti darbai, išvežtos tik grindys, A. V. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Tame name yra 3 butai, apačioje gyvena D ir V. A., ir yra A. V. priklausantis butas, o viršuje gyvena ieškovas su žmona B. S.. Pas jį pradėjo pūti laiptai, pradėjo remontuoti juos. Nuėjo pas D. A. ir pamatė, kad pas jį viskas supuvę, likęs tik smėlis. Tas pats yra ir pas A. V. Jis pradėjo šnekėti su A. V. ir su D. A. Kalbėjo jis su A. V. prieš 1,5 metų. Tada ji išvažiavo į Vokietiją, kadangi niekas nieko nedarė, tai nuėjo pas advokatę. Grybas lipa aukštyn ir pasieks jo butą. A. V. negyvena apie 7 metus, tas butas nebuvo šildomas, vėdinamas. Nesusitarė dėl problemos sprendimo, todėl vyksta teismo procesas, jokie darbai atsakovės bute nevyksta, nors turėjo vykti nuo 2017-09-15. Jis mato, kad ir pas jį bute yra pažeidimų. Pagrindinė priežastis, kad pradėjo pūti buvo ta, kad A. V. tinkamai neprižiūrėjo buto. Buvo įvykusi vandentiekio avarija, buvo namo apačia užlieta. Tos avarijos likvidavimo darbus atliko vandentiekio tarnyba ir padėjo jis su D. A.. Po vandentiekio avarijos jis pasikvietė A. V., kad atrakintų butą. Buvo atkastas vamzdis ir jis pakeistas. Po avarijos likvidavimo padarinių A. V. negyveno bute, trumpam atvykdavo jos duktė. A. V. bute jokio šildymo nėra. 2016 m. jis pastebėjo, kad pas jį pasidarė minkštos grindys, buvo nupuvę 2 laiptų pakopos. Jis informavo A. V., kad viskas pūva, siūlė pirmiausia išsikviesti ekspertą, pranešė A. V., kad atvažiuos ekspertas. A. V. neatvyko. Pertvara yra išpuvusi tarp D. ir V. A. ir A. V. buto, todėl viskas matėsi ir buvo nustatytas grybas, kuris plinta iš A. V. buto. Atsakovė negyveno bute nuo vandentiekio avarijos iki ekspertizės atlikimo. A. V. nieko nedarė, jos duktė buvo atvažiavusi, ji bandė ten kažką daryti. A. V. pasakė, kad ne nuo jos viskas prasidėjo ir nebendravo, nes ji buvo išvykusi į Vokietiją. Nuo spalio praverti langai yra. Mano, kad ieškinyje nurodyti etapai, per kuriuos atsakovė turėtų atlikti darbus, yra pakankami, kad per juos galima būtų atlikti darbus. Nukasimas, grybo naikinimas, ozonavimas turi būti atliekamas vienu metu abiejuose butuose. Jo bute ozonavimo atlikti nereikia. Jokių statybininkų, kurie atliktų darbus atsakovės bute, nebuvo. Kaimynams D. ir V. A. priklausančioje nuosavybėje gyveno tik D. A.. D. ir V. A. būstas buvo remontuojamas, iki avarijos D. ir V. A. buvo susiremontavę grindis. D. ir V. A. patalpos buvo šildomos. Jis dalyvavo, kai ekspertas buvo, specialistas apžiūrėjo D. ir V. A. ir A. V. butus, per pertvaroje esančią skylę matėsi A. V. bute išplitęs grybas, viduje pas A. V. nebuvo. Jis A. V. kvietė per dukrą. 2010 m. likviduojant vandens užpylimo padarinius, buvo pakeistas vamzdis pas atsakovę ir manė, kad buvo tinkamai pašalinti avarijos padariniai. Jis negali remontuoti, kol nebus atliktas remontas pirmame aukšte, nes jo grindys smuktelėjo. Visi darbai turėtų būti daromi kartu. Jis galvoja, kad reikėtų mūryti, o ne keisti medieną. D. ir V. A. nuardė supuvusią medieną savo jėgomis (2017-12-21 teismo posėdžio garso įrašas: 10:46:29 – 11:15:29).

Ieškovas V. A. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir paaiškino, kad po vandentiekio avarijos buvo likviduoti jos padariniai. Keletą metų viskas jų bute buvo viskas gerai, po to pradėjo atsirasti puvinys nuo koridoriaus, kuris turi bendrą pertvarą su A. V. butu. Tada, jie pakeitė koridoriaus grindis. Tada puvinys pradėjo plisti abiejuose kambariuose ir koridoriuje. M. S. pamatęs pas save puvinį, išsikvietė specialistą. Specialistas apžiūrėjo pro prapuvusią pertvarą tarp jų ir A. V. butą. Jie pamatė, kad prie lauko sienos nuo slenksčio ėjo kaip kerpės, viskas buvo padengta grybo sporų sluoksniu. Išnešė grindis, pradėjo ardyti sienas, nuėmus gipso kartoną matėsi, kad sienos kai kur 0,5 metro, kai kur 1,5 metro pažeistos „trobagrybio“. Tą grybą išardė, išrinko ir išmetė. Įvykus vandentiekio avarijai, jų butas buvo išsausintas, išdžiovintas, t. y. vietomis buvo praardytos grindys, buvo šildoma, vėdinama. Jis tame bute lankosi kartą per kelis mėnesius. Po eksperto buvimo jie ardė visas grindis, apardė sienas, prieš betonuodami, nuėmė smėlio sluoksnį. Yra sąrašas atliktų darbų, būtina dar atlikti šiuos darbus: pakeisti naujas medines konstrukcijas ir atstatyti viską bei išpurkšti viską nuo grybo. Atliktų darbų ir mechanizmų panaudojimui suma yra 393 Eur. Ieškinio reikalavime nurodyti etapai ir terminai yra protingi, tuos darbus atlikti būtina, privaloma pašalinti grybą ir naikinti grybo židinius, taip pat šildyti patalpas, kadangi grybas gali persimesti į lubas. Pagrindinis dalykas yra vėdinimas ir temperatūros palaikymas. Mano, kad įmanoma visiems trims savininkams atlikti darbus vienu metu. Prašo priteisti žalą, kadangi užuomazga ir pradžia grybo įvyko A. V. bute ir persimetė į jų butą, todėl nori prisiteisti kompensaciją. Kad išsiaiškinti visus darbus, jis kreipėsi į V. P. įmonę „Šakių monolitas“, jie atvažiavo, pasakė, padarė sąmatą, apskaičiuota sąmata buvo apie 19 000 Eur. Tuos darbus gali atlikti patys, būtų pigiau, kažką gal reikėtų samdyti. Kad pigiau būtų jie galėtų patys darbus atlikti. Po buto atstatymo, liks gyventi D. A.. Išvardintus darbus atliko savo jėgomis. Nepateikė medžiagų įsigijimo kvitų, nes nusipirko pigiau, nepagalvojo, kad bus reikalingi visi kvitai. Žalos dydis paskaičiuotas, medžiagų įkainiai ir mechanizmų panaudojimas, paimti iš statybos įmonės pateiktos sąmatos, todėl palaiko ieškinį dalyje dėl būsimų išlaidų priteisimo. Teismui yra pateiktas kvitas, kad specialistas lankėsi spalio mėnesį. Nuo pirmos apžiūros specialisto, lyginant su antru apsilankymu, išvada yra ta pati, specialistas konstatavo, kad pirminė išvada yra galiojanti ir grybas plinta. Jie per skylę matė, kad A. V. bute yra išplitęs grybas, jis per skylę nufotografavo. Jis nematė, kad A. V. bute būtų vykę darbai, anksčiau jos butas buvo išvalytas. Kai jie betonavo grindis, A. V. bute darbai nevyko. Jie grindis dirbo keletą dienų, dirbo su broliu, pagelbėjo draugai. Iki M. S. apsilankymo, keitė koridorių, viskas greitai vyko, kol jie galvojo ar keisti grindis, grybas greitai išplito. Kol grybo specialistas nebuvo apsilankęs, jie nieko nežinojo. Specialistas darė tyrimą. Židinys grybo yra pas A. V. prie lauko durų. Specialistas pas juos rado tik puvinį. Tarp išardytų medžiagų pelėsio buvo. Pas kitus specialistus jis nesikreipė. Darbai turėtų prasidėti nuo išardymo kas pažeista, grindis, sienas, purkšti ir keisti medieną, arba mūryti. Yra likę tik pliki balkiai. Nuo pelėsio jis purškė pats. Šitame akte paminėti darbai yra atlikti. Pagal sąmatą darbai labai brangūs, bet paskaičiavo pagal sąmatą. Prašo priteisti esamą žalą (2017-12-21 teismo posėdžio garso įrašas: 10:46:29 – 11:15:29).

Ieškovas D. A. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir paaiškino, kad jis gyvena tame bute. Ten liko gyventi po mamos mirties. A. V. bute niekas negyvena. Iš pradžių buvo kažkas, ardė grindis. Nežino kas ten dirbo. Nepamena kada paskutinį kartą buvo atliktas remontas. M. S. apsilankė, pats irgi pastebėjo, pas A. V. nematė kaip buvo. Pertvara tarp A. V. nebuvo išgriauta. Specialistas nufotografavo per skylę pertvaroje. Tame name jis gyvena visą gyvenimą. Reiks medį išimti ir blokelius dėti. Grybą šalino „saliarka“, įmonės nesamdė, pats purškė (2017-12-21 teismo posėdžio garso įrašas: 11:48:36 – 11:55:58).

Atsakovė A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. 2010 m. paveldėjo butą po savo tėvo mirties. Butas yra 80 procentų nusidėvėjusiame name, ydingos statybos. Tuo butu rūpinosi pagal galimybes giminaičiai. Perspektyvoje norėjo butą remontuoti. Jie neturėjo konfliktų su ieškovais. Butas nešildomas, bet vėdinimas. Ji negali pasakyti iš nuotraukų, kad tai jos buto nuotraukos. Tos nuotraukos nėra pakankamos kokybiškos, kad galėtų teigti, kad tai yra jos butas. Ji atpažįsta tik kai kurias nuotraukas. 2016 m. jai grįžus į Lietuvą ir atsirakinus butą, ji su dukra rado atluptą, baldai buvo, suversti, tarsi ten būta, buvo pertvara išversta. Ji mano, kad ieškovai įėjo per tą pertvarą, gal kažko ieškojo, gal ir miegodavo. Ji kvietė policiją dėl tos pertvaros. Tą rudenį nebuvo konflikto. Ji ieškojo statybininkų ir jie buvo surasti. Ji nepripažįsta, kad ji kalta ir, kad iš jos buto išplito tas grybas. Ji pati nori atlikti remontą, nes tai yra jos turtas. Grįžusi į Lietuvą, ji apsilanko bute. Ji nematė grybo. Raktus nuo būsto turi ir butą prižiūri jos dukra A. L. K. Darbai pagal sutartį nevyksta, nes rangovas nepabaigė kitų objektų ir nukėlė darbus. Nemano, kad reikia tokiais terminais tvarkyti butą, kokie yra nurodyti ieškinyje. Pas D. ir V. A. nebuvo nuo jų motinos mirties. Per jos seserį ieškovai bandė su ja susisiekti. M. S. informavo, kad specialistas apžiūrėjo patalpas. M. S. neįteikė jai jokio apžiūros akto. Ji neginčijo tyrimo akto, per advokatę jį gavo. Iki ieškinio gavimo nieko nedarė, nes net nežinojo, kad ten yra „trobagrybis“. Šiai dienai jos buto būklė yra tokia, kokią paliko, tai yra išimtos grindys, be jokių grybų, sienos praluptos ir vėdinama. Paliktas mikro vėdinimas. Visada vėdinamas butas. Ji neteigia, kad grybelio nėra, ji pasitiki statybininkais, kurie pas ją lankėsi, su kuriais daug bendravo, jie ją nuramino. Jie pasakė ką darys. Per laikotarpį kol vyko procesas, jokie statybos darbai naikinant grybelį nebuvo atliekami, ji pasitikėjo jos pasamdyta statybine organizacija, kad jie atliks kas reikalinga. Statybos rangos sutartyje numatyta, kad darbai turi būti užbaigti 2017-12-31, ji negali pateikti sutarties pakeitimo, kad terminai gali būti pratęsti, sutarties nesudarė. Statybos organizacija turėjo kitą didelį objektą, jai vadovas visą laiką rašė, kad pradės darbus nuo kito mėnesio 15 d., ji laukia eilėje. Ji ieškojo, daug domėjosi, pasirinko šitą firmą, nes turėjo gerą vardą, laimėjo konkursą degalinei statyti. Jos buto sienos ribojasi su D. ir V. A. butu. Jos butas buvo išklotas kilimu. Jos butas buvo tik išvalytas. Jos niekas neinformavo apie grybelį. Jos dukra pragriovė, praardė, kad statybos firmos atstovai geriau matytų. Statybos firmos atstovai nesakė, kad yra grybelis. Butą reikėtų remontuoti, net jeigu ir nebūtų grybelio (2017-12-21 teismo posėdžio garso įrašas: 11:55:58– 12:32:37).

Liudytojas S. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovai jam yra pažįstami. Atsakovės nepažįsta. Jis dirba pagal individualią veiklą, konkrečiai tokio pobūdžio kaip darbas su grybu, su pelėsiu nėra, jo veikla priskiriama prie statybų. Jį išsikvietė M. S. Atvažiavo su įranga, išsimatavo. Savininkai parodė išplitusį grybą. Atsakovei priklausančiame bute matavo per pažeistą sienos dalį, buvo suiręs medis, siena nebuvo visiškai atsidariusi. Jis fiziškai pateko į tą patalpą. Jis matavimus darė, fotografavo. Tos, kurios yra įdėtos, nurodytos pagal numeraciją nuotraukos yra iš atsakovės buto. Su grybu yra ne juokai, nes rastinis namas per 2-3 metus gali nugriūti, žmonės turėtų reaguoti ir imtis veiksmų. Jis atvažiavo nustatyti bendrą diagnozę. Tuo metu buvo neįmanoma nepastebėti, kad neišplitęs grybas, nes atsakovės bute matėsi sporos ir išplitusios grybo šaknys. Jeigu išplinta po grindimis, tai pradeda plisti per šonus, sienas. Grybas galėjo atsirasti prieš 3-4 metus. Jo išvadose ir rekomendacijose buvo nurodyta kokius darbus atlikti, jis tai palaiko ir siūlo tuo vadovautis, kad panaikinti „trobagrybį“. Nustatant „trobagrybio“ židinį nustatoma pagal poras ir šaknų kiekį. Jis pakartotinai lankėsi tame name. Atsakovės bute nebuvo, o D. A. yra apsitvarkęs butą, išsibetonavo grindis, jis pradėjo, bet rizikuoja labai, nes jei kitas žmogus nesitvarkys, gali būti pasmerktas tas darbas. Jis viską fotografavo, filmavo, parašė aktą per kokias 2 savaites. Galinis butas buvo mažiausiai pažeistas. Ieškovų D. ir V. A. bute grindys ir sienos irgi buvo pažeistos. Jis tyrimus drėgmės matavimui nustatyti atliko visuose butuose, tik trečiame bute buvo daugiausia grybo. Gyvenant yra vėdinama, todėl yra nepalankios sąlygos plitimui grybo. Tame bute ant visų baldų buvo grybų sporų. Nuotraukos Nr. 16 ir Nr. 17 patvirtina vaizdą iš ieškovų buto. Konkrečius darbus ieškovai gali pasirinkti savo nuožiūra, per savo pasirinktą laiką. Jeigu žiūrėti pagal rekomendacijas, pirmiausia reikėtų išvalyti, pašalinti, tik po to galima atlikti remonto darbus. Jo specialybė yra statybos verslo organizavimas, yra stalius-staklininkas ir specialaus išsilavinimo atlikti veiklos su pelėsio ar grybo nustatymu jis neturi. Akte parašė apie galimą grybo poveikį žmogaus sveikatai, imdamas duomenis iš interneto ­ sveikatos apsaugos srityje kompetencijų neturi, tik žino tai iš bendro išsilavinimo (2017-12-21 teismo posėdžio garso įrašas: 12:32:37– 12:45:00).

Patikslintas ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra trys butai. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra registruotas ieškovų D. ir V. A. vardu; butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra registruotas ieškovės B. S.; butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei A. V.

Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų matyti, kad 2010 m. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo įvykusi vandentiekio avarija, kurios metu buvo užlietas namas per visą jo perimetrą.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kad ieškovų teigimu, atsakovė nepalaikė turto techninės būklės tinkamai, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims ir nesiėmė reikiamų priemonių, jog būtų apsaugotas kitų asmenų, t. y. ieškovų, turtas nuo neigiamų padarinių. Ieškovai teigia, kad yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti ir už savo piktybišką ir tyčinį neveikimą atsakovei atsakyti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.

CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga yra laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2004 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2004).

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.

Atsakovai ieškinyje nurodė, kad dėl atsakovės neveikimo, dėl jai nuosavybės teise priklausančiame bute įsiveisusio pelėsio, kuris labai greitai plinta į šalia esančius ieškovų butus, kyla akivaizdi ir reali grėsmė ieškovų ir su jais gyvenančių asmenų sveikatai, ką patvirtina ir atlikta pastato ekspertizė ir įsiveisusio „trobagrybio“ pavojingumo laipsnis.

Ieškovai nurodė, kad po 2010 m. įvykusios vandentiekio avarijos, kurios metu trūkus vandens vamzdžiui, bėgantis vanduo užpylė namo grindis per visą namo perimetro plotą, ieškovai stengėsi likviduoti padarinius ir kiek įmanoma sutvarkė savo butų apdailą, o atsakovė savo butu po vandentiekio avarijos nesirūpino ir jokių priemonių drėgmei sumažinti nesiėmė. Tačiau ieškovai nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokias jų nurodomas aplinkybes. Iš 2017-12-21 teismo posėdžio metu ieškovo M. S. paaiškinimų matyti, kad jų bute pradėjus pūti laiptams, jis buvo nuėjęs pas D. A. ir pamatė, kad pas jį bute viskas supuvę, likęs tik smėlis. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad D. ir V. A. priklausantis butas, kuris ribojasi su atsakovei priklausančiu butu, nebuvo remontuojamas iki ieškinio padavimo teismui laiko. Tai, kad ieškovams D. ir V. A. nuosavybės teise priklausančio buto grindys buvo sutrūnijusios, matyti iš byloje pateiktų nuotraukų (1 t., b. l. 20-28). Ieškovai D. ir V. A. nepateikė jokių įrodymų, kad prieš atlikdami buto grindų betonavimo darbus, ėmėsi kokių nors veiksmų, susijusių su medžio grybo šalinimu. 2017-12-21 teismo posėdžio metu D. A. yra nurodęs, kad jis purškė butą „saliarka“ (dyzelinu). 2017-12-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad tik vėliau, tai yra jau vykstant šiam teisminiam procesui, buvo išbetonuotos D. ir V. A. nuosavybės teise priklausančio būsto grindys.

Atsakovai D. ir V. A. prašo priteisti iš atsakovės kiekvienam po 3 135 Eur už būsimų statybinių medžiagų įsigijimą ir mechanizmų panaudojimą, atliekant jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), atstatymo darbus, susijusius su „trobagrybio“ išnaikinimu. Prašomą priteisti sumą ieškovai nurodė pagal byloje esančią lokalinę sąmatą, pagal kurią skaičiavo medžiagų, reikalingų atlikti remontui, kainas. Atsakovai nurodė, kad tam, jog darbai kainuotų mažiau, remontą atliks savo jėgomis, tačiau kokias išlaidas konkrečiai pagal minėtą sąmatą įtraukė į reikalaujamos atlyginti žalos dydį, ieškovai nenurodė, nepagrindė to jokiais rašytiniais dokumentais.

Atsakovė 2017-12-21 teismo posėdžio metu nurodė, kad rūpinosi paveldėtu butu, jį prižiūrėdavo dukra, viešėdama Lietuvoje į butą atvykdavo ir pati atsakovė, butas buvo nešildomas, tačiau vėdinamas. Šias atsakoves nurodytas aplinkybes patvirtino ir ieškovas M. S., 2017-12-21 teismo posėdžio metu nurodęs, kad į atsakovei priklausantį butą trumpam atvykdavo atsakovės duktė, matė, kaip ji dirbo bute. Ieškovė nurodė, kad jos butui yra reikalingas remontas, todėl nori jį remontuoti ir ji dėl to yra susitarusi su statybos darbus atliekančia įmone.

Ieškovai pateikė 2016-07-15 tyrimo-apžiūros aktą, iš kurio matyti, kad ieškovų pakviestas S. K., dirbantis pagal individualią veiklą, nustatė jog atsakovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo aptiktas medžio grybo „trobagrybio“ židinys, kuris pradėjo augti, veistis ir plėstis į ieškovams priklausančius butus, niokodamas medines namo sienas ir grindis. S. K. atlikto tyrimo-apžiūros akte nurodyta, kad D. ir V. A. priklausančio bute, esančiame (duomenys neskelbtini), grindys ir dalis namo vidinių ir išorinių sienų sutrūnijusios dėl medžio grybo „trobagrybio“ ir pridedamos tai įrodančios nuotraukos (1 t., b. l. 15, 20-28). Tame pačiame tyrimo-apžiūros akte nurodyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atlikti drėgmės matavimai, iš kurių paaiškėjo, kad užfiksuotas drėgmės lygis viršija leistiną drėgmės lygį daugiau nei 38 kartus, taip pat buvo aptikti medžio grybo „trobagrybio“ pagrindiniai židiniai, kur pradėjo augti, veistis medžio grybas ir niokoti namo konstrukcijas bei pridėtos tai įrodančios nuotraukos.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjamu dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi.

Iš šalims priklausančio gyvenamojo namo 2016-07-15 tyrimą-apžiūrą atlikusio S. K. 2017-12-21 teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad jo specialybė yra statybos verslo organizavimas, jis yra stalius-staklininkas ir specialaus išsilavinimo atlikti veiklai, susijusiai su pelėsio ar grybo nustatymu, jis neturi. S. K. 2016-07-15 tyrimo-apžiūros akte yra nurodęs sveikatos sutrikdymus, kuriuos gali sukelti medžio grybo sporų patekimas į organizmą, tačiau, kaip jis pats 2017-12-21 teismo posėdžio paaiškino, šią informaciją jis pateikė, naudodamasis viešai prieinama informacija internete.

Taigi, teismas vertina, kad pateiktas 2016-07-15 tyrimo-apžiūros aktas, surašytas pagal S. K., neturinčio specialaus išsilavinimo atlikti tokio pobūdžio tyrimus, nesant byloje apie jo turimą kvalifikaciją patvirtinančių duomenų bei veiklos pagrindą patvirtinančių dokumentų, tyrimą, negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis, jog šalims priklausančiuose butuose yra išplitęs medžio grybas ir tai, kad jo židiniai atsirado būtent atsakovei priklausančioje nuosavybėje bei iš ten išplito po ieškovams priklausančius butus. Taip pat iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad ji nedalyvavo, kai jai priklausantį butą apžiūrėjo S. K. – tik atvykusi rado išverstą pertvarą, kuri skiria jos butą nuo atsakovų D. ir V. A. buto. Atsakovė 2017-12-21 teismo posėdžio metu žiūrėdama į byloje pateiktas nuotraukas negalėjo patvirtinti, kad pateiktos į bylą nuotraukos visos darytos tikrai jos bute.

Nors atsakovė jai priklausančioje nuosavybės teise valdoje ir negyvena, tačiau ieškovai nepateikė įrodymų, kad atsakovė tinkamai nesirūpina savo turtu, jo neprižiūri, ir dėl tokio jos neteisėto neveikimo ieškovams buvo padaryti nuostoliai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vertintina, kad visos turinčios reikšmės civilinės atsakomybės sąlygos nebuvo įrodytos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje yra nurodyta, kad nuosavybė yra neliečiama. CK 4.37 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Teismas sprendžia, kad ieškovai neįrodė, kad dėl atsakovės neveikimo jai priklausančiame bute pradėjo veistis medžio grybas „trobagrybis“, kuris išplito į atsakovams priklausančius butus, todėl nesant įrodymų, kad būtent atsakovės bute yra išplitęs medžio grybas „trobagrybis“, kuris kelia grėsmę namo konstrukcijoms bei žaloja ten gyvenančių asmenų sveikatą, ieškinys, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovei atlikti ieškinyje nurodytus darbus naikinant medžio grybą „trobagrybį“ nurodytais konkrečiais etapais bei priteisti atsakovams D. A. ir V. A. po 3 135 Eur už būsimų statybinių medžiagų įsigijimą ir mechanizmų panaudojimą, atliekant jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), atstatymo remonto darbus, susijusius su „trobagrybio“ naikinimu, atmestinas.

Atmetus ieškovų M. S., B. S., D. A. ir V. A. ieškinį, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų, kaip bylą pralaimėjusių asmenų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių proceso ieškovų bylinėjimosi išlaidos priteistinos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012).

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė šioje byloje sumokėjo 1 000 Eur už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų priteistini maksimalių dydžių nustatų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), atsakovės turėtos nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis.

Šioje byloje valstybė patyrė 14,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus ieškovo reikalavimus, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vieną tūkstantį eurų (1 000 Eur) bylinėjimo išlaidų atsakovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) keturiolika eurų aštuoniasdešimt aštuonis centus (14,88 Eur) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėjas Arturas Rauktys