- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-18
- Bylos Nr.
- 1S-713-337/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas, išnagrinėjęs J. Š. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarties, kuria atmestas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo J. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teismo 2012-09-05 nutartimi J. Š. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis, kuri Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-01-09 nutartimi pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.
Teismas 2014-07-17 skundžiama nutartimi VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės teikimą dėl J. Š. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis pakeitimo į ambulatorinį stebėjimą, atmetė ir J. Š. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsė.
J. Š. skundžia 2014-07-17 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartį ir prašo šią nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo atžvilgiu taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverstinį gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygas.
Skunde nurodoma, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir dėl to yra naikintina. Pažymima, jog įstatymas nenumato, kad priverstinai stacionare besigydančio asmens stebėjimo laikas yra siejamas su padarytos nusikalstamos veikos sunkumu ar sankcijoje numatytos bausmės griežtumu. Pažymima, kad priverčiamosios medicinos priemonės taikomos tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta pavojingumas. Skundu nurodoma, kad iš bylos duomenų matyti, jog J. Š. psichikos būklė yra iš esmės pagerėjusi, per visą stebėjimo laikotarpį nefiksuota jokių ligos paūmėjimų. Iki įvykio J. Š. dėl jam diagnozuotos psichinės ligos nebuvo gydytas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad gali kartotis ligos paūmėjimas tinkamai tęsiant nustatytą gydymą. Be to, pats gydymas yra tik palaikomojo pobūdžio vartojant geriamus vaistus, dėl to stacionare palaikyti tokį gydymą nebūtų jokių kliūčių. Medikų komisijos įvertinta jo smurto rizika aplinkai, sau ir konstatuota, kad ji mažiausio lygio. Pažymima, kad teismas dar 2014-01-09 nutartyje konstatavo, kad ligonio būsena stabiliai pagerėjusi. Teismui nebuvo pateikta jokios J. Š. neigiamai apibūdinančios medicininės ar kitokios medžiagos, leidžiančios daryti skirtingas išvadas to paties asmens atžvilgiu. Teigiama, kad teismas darydamas išvadą, jog nėra įsitikinęs, kad J. Š. psichinė būklė pagerėjusi stabiliai, jos tinkamai neargumentavo.
Socialinė aplinka, į kurią jis galėtų grįžti ir ambulatoriškai tęsti priverstinį gydymą yra tinkama, artimieji, visą gydymosi laikotarpį palaikę ryšius su juo, patvirtino teismui, kad sutinka jį prižiūrėti, suteikti jam gyvenamąsias patalpas, įsipareigoja tinkamai prižiūrėti, kad tęstų gydymąsi.
Apibendrinant nurodoma, kad jo psichikos būklė yra stabiliai pagerėjusi, yra išnykęs pavojingumas aplinkiniams, aplinkai, todėl tęsti priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, netikslinga, ji keistina į priverstinį gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
BK 405 str. 1 d. nustatyta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Įstatymas numato du kriterijus, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
BK 98 str. 2 d. numato, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja.
Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad J. Š. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydomas nuo 2012-06-13, jam diagnozuota paranoidinė šizofrenija. J. Š. psichikos būklė taikant jam gydymą stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis pagerėjo ir jam 2014-01-09 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.
2014-06-12 gydytojų psichiatrų komisija konstatavo, kad J. Š. psichikos būsena pagerėjo – konfliktinių situacijų, agresijos, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų nebuvo ir daugiau nei metai J. Š. būsena lieka stabili. J. Š. kritiškas susirgimo, gydymo, įstatymo uždrausto veikos atžvilgiu, kliedėjimo idėjų, haliucinacijų neišaiškinta, mąstymas nuoseklus, logiškas, socialiniai ryšiai geri, ateities planai realūs.
Smurto rizikos 2014-06-16 įvertinime padaryta išvada, kad J. Š. smurto rizika žema, bet gali didėti esant psichinės ligos paūmėjimui, taip pat nurodyta, kad praeityje patirti sunkumai gali įtakoti smurtinį elgesį, atsižvelgiant į dabartinį klinikinį statusą, vertinimo metu HCR-20 skalėje, kritika yra formali, tačiau J. Š. dalyvauja siūlomoje veikloje, vykdo personalo nurodymus, vartoja vaistus. Nurodoma, kad ligos nulemtos mažesnės adaptacinės galimybės, susidūrus su stresogeniniais faktoriais, gali sukelti vidutinę streso tikimybę.
Vertinant J. Š. socialinį pavojingumą, atsižvelgta į aptartus duomenis, į tai, kad jis pasikėsino padaryti labai sunkią įstatymo uždraustą veiką – nužudymą. Nors padarytos veikos pavojingumas yra nekintanti aplinkybė, ko J. Š. negali įtakoti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jam yra diagnozuota paranoidinė šizofrenija, taip pat į laikotarpį, kurį gydomas J. Š., į tai, kad stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas gan trumpą laiką, VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovės H. B. paaiškinimus apylinkės teismo posėdžio metu, jog šiuo metu J. Š. emocijos blankesnės, mąstymas stokoja logikos, kritika formali, dar negalima daryti išvados, kad J. Š. psichikos būklė yra tiek pagerėjusi, jo pavojingumas visuomenei sumažėjęs, jog jam būtų galima gydytis ambulatoriškai.
Nors skunde akcentuojama tai, jog 2014-01-09 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi konstatuota, jog J. Š. psichinė būklė yra pagerėjusi, tačiau tuomet teismas įvertino J. Š. psichikos būklę spręsdamas, ar yra pagrindas J. Š. taikomą stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeisti į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, tačiau nesprendė klausimo dėl galimybės J. Š. taikyti ambulatorinį stebėjimą.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
J. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.