Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Andriui Kiuršinui, gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, nukentėjusiajai D. T.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, vidurinio išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. J. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, 2008 m. birželio 26 d. apie 23 val. buitinio konflikto su savo tėvu K. J. metu, peržengdamas būtinosios ginties ribas, tyčia penkis kartus šovė D kategorijos šaunamuoju ginklu, tai yra revolveriu „ME 38 Magnum 4R“ į savo tėvą K. J. ir tuo padarė jam poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, aklą šautinę žaizdą dešinio smilkinio srityje, dešinio peties srityje, krūtinės ląstos dešinėje, taip pat kiauryminę šautinę žaizdą kairės akies odenoje su stiklakūnio ir gyslainės iškritimu, kas komplikavosi kraujavimu į priekinę akies kamerą bei akies obuolį, svetimkūniu retrobulbariai, dėl ko šis neteko 35 procentų bendro darbingumo, t.y. padarė savo tėvui K. J. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais V. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d. 135 str .2 d. 3 p.

Kaltinamasis V. J. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad tyčia sužaloti savo tėvo nenorėjo, šovė gindamasis. Tą vakarą jis grįžo namo jau sutemus. Norėjo klotis lovą ir eiti miegoti. Tuo metu jo tėvas, kuris buvo gerokai išgėręs, žiūrėjo kambaryje televizorių ir ėmė jį kolioti, stumdėsi. Paprašius išeiti iš kambario, tėvas pasidarė dar agresyvesnis, pradėjo rėkti. Tada jis išsitraukė iš po lovos revolverį (pirktą turguje savigynai nuo tėvo) norėdamas pagąsdinti tėvą, tačiau jis tik dar labiau pasiuto. Tuomet jis iššovė porą kartų į pečių, kad pagąsdinti. Po šūvio tėvas išėjo, bet vėl grįžo ir ėjo link jo. Tada pamanęs, kad tėvas nori muštis vėl šovė ir pataikė kažkur į petį. Tėvas ėmė staugti ir išėjo iš kambario. Kadangi durų nėra, jis užbarikadavo įėjimą į kambarį kėdėmis, tačiau tėvas vėl sugrįžo ir išvartęs užstatytas kėdes įėjo į kambarį. Tuomet, manydamas, kad tėvas jį puls, vėl iššovė ir pataikė kažkur prie akies. Šūvio metu iki tėvo buvo apie 2 metrų atstumas, šaudė nesitaikydamas. Jam sesuo D. (D. T.) šaukė, jog tėvas virtuvėje pasiėmė peilį, todėl manė, kad tėvas į kambarį įbėgo su peiliu, nes viena jo ranka buvo už nugaros. Tėvas anksčiau buvo jį keletą kartų smaugęs, mušęs. Būdamas girtas tėvas pastoviai jį puldavo, kabinėdavosi prie sesers. Po incidento jis pabėgo iš namų ir grįžo tik kitą dieną. Dėl to ką padarė labai gailisi, pasižada daugiau niekada nenusikalsti, civilinį ieškinį pripažįsta ir stengsis kuo greičiau žalą atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina jo duotų parodymų nuoseklumą bei atitikimą kitiems, byloje surinktiems įrodymams (b.l. 141-144).

Be kaltinamojo V. J. prisipažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais bei kitais, byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtais įrodymais.

Nukentėjusioji D. T. parodė, kad kaltinamasis V. J. yra jos brolis. Incidento metu ji buvo namuose, savo kambaryje. Tėvas girtavo ir kabinėdavosi dėl smulkmenų tiek prie brolio, tiek prie jos, yra mušęs. Vyrai dažnai konfliktuodavo. Kai grįžo V. ji norėjo pasakyti jam, kad tėvas girtas, tačiau išgirdusi rėkimą ir atidariusi duris pamatė tėvą koneveikiantį V., kuris liepė tėvui išeiti iš jo kambario. Vėliau triukšmas stiprėjo. Ji pradarė savo kambario duris, tačiau eiti pažiūrėti bijojo. Išgirdusi kažkokį triukšmą paklausė kas yra, tačiau tėvas užtrenkė jos kambario duris ir nubėgo koridoriumi į virtuvę. Apie tai, kad tėvas virtuvėje, ji pasakė broliui. Vėliau atėjo tėvas ir pasakė, kad V. į jį šovė, matėsi kraujas petyje. Tėvas vėl nuėjo, vėl pasigirdo triukšmas. Grįžęs tėvas, baladodamas į duris, pasakė, jog Valdas jam šovė į akį, pagrasino V. užmušti. Tėvo rankose nieko nematė. Šūvio garso negirdėjo, nes jos kambario durys šarvuotos. Ji tik girdėjo keistą garsą. Prašo kaltinamajam neskirti realios bausmės, nes jis tai padarė gindamasis.

Liudytojas V. K. parodė, kad 2008 m. birželio 26 d. grįžęs namo po darbo matė, kad K. J. yra išgėręs. Vėlai vakare pasigirdo riksmai ir durų trankymai. Išėjus iš kambario girdėjo riksmus „užmušiu“. Grįžęs atgal užsirakino duris. Pasigirdo šūviai. Po to, išėjus į koridorių, K. J. pasakė, kad į jį „šovė“. Vėliau jis dar girdėjo šūvį, bet iš kambario jau nėjo, paskambino policijon. K. J. išgėręs būdavo agresyvus, dažnai plūsdavo kaltinamąjį be jokios priežasties.

Liudytojas L. K. parodė, kad budėjimo metu gavo pranešimą apie buitinį konfliktą, o atvykus į įvykio vietą ir įėjus į vidų rado stipriai girtą nukentėjusįjį, kurio akis buvo sužalota, atrodė kaip šautinė žaizda. Jis pasakė, kad tai padarė sūnus, keikė jį, plūdosi. Buvo iškviesti medikai. Nei kaltinamojo, nei ginklo tą vakarą namuose nerado.

Liudytojas L. K. davė parodymus, analogiškus liudytojo L. K. parodymams.

Liudytojas D. V. parodė, kad dirba tyrėju ir neatsimena apie šį incidentą. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir juos patvirtina. Jis tada iš budėtojo ir gavo nurodymą vykti į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Kaune, kur rado sužalotą K. J.. Buto apžiūros metu jokių nusikaltimo pėdsakų, nei kraujo, nei grumtynių nebuvo. Po to nuvyko į KMUK akių klinikas pas nukentėjusįjį K. J., kuriam akivaizdžiai matėsi sužalota kairė akis, kitų išorinių sužalojimų nesimatė. Nukentėjusysis pasakė, kad jį namuose sužalojo sūnus V. J., tačiau dėl girtumo ir nerišlaus kalbėjimo K. J. smulkiai apie įvykio aplinkybes apklaustas nebuvo (b.l. 119-120).

2008-09-08 Nr. G 4022/08 (02) specialisto išvada patvirtina, kad K. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kiauryminės šautinės žaizdos kairės akies odenoje su stiklakūnio ir gyslainės iškritimu, kraujavimu į priekinę akies kamerą bei akies obuolį, svetimkūniu retrobulbariai, K. J. neteko 35 procentų bendro darbingumo (kadangi regėjimo aštrumas kaire akimi iki traumos nežinomas, tai laikomas, kaip nesužalotos akies). Be to, jam konstatuotos aklos šautinės žaizdos dešinio smilkinio srityje, dešinio peties srityje, krūtinės ląstos dešinėje. Visi sužalojimai padaryti ne mažiau penkių šūvių pasėkoje (b.l. 14-15).

2009-02-18 teismo medicinos specialistės S. B. paaiškinimas patvirtina, kad K. J. kairės akies gydymo eiga yra žinoma tik iki 2008-07-04 ir pagal šį trumpą laikotarpį regėjimas kaire akimi išliko 0, t.y., visiškas aklumas, todėl tikėtina, kad regėjimas kaire akimi atsistatęs nebūtų. Ligos gydymo perspektyvos negali būti žinomos, kadangi K. J. yra miręs (b.l. 16).

2008-07-11 specialisto išvada Nr. 20-IS1-1414 patvirtina, kad tirti pateiktos dvi pramoninės gamybos 4 mm kalibro „Flobert“ tipo žiedinio skėlimo šovinių kulkos, yra buvusių D kategorijos ginklams skirtų šaudmenų sudėtinės dalys. Tokiomis kulkomis užtaisyti šoviniai skirti daugelio modelių 4 mm kalibro revolveriams (šaudantiems „Flobert“ tipo šoviniais) (b.l. 66-67).

2008-06-27 daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad iš KMUK buvo paimti K. J. drabužiai – marškinėliai ir sportinės kelnės (b.l. 47).

2009-01-13 daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad minėti daiktai buvo apžiūrėti ir nustatyta, jog ant marškinėlių dešinės rankovės 3,7 cm., atstumu nuo siūlės esančios dešinėje ir 23,5 cm., atstumu nuo siūlės rankovės apačioje yra 2 mm dydžio skylė. (b.l. 48-50).

2008-07-03 daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad iš KMUK buvo paimti 2 vnt. šratų, išimtų iš K. J. kūno (b.l. 51).

2008-06-27 daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad V. J. pateikė revolverį „ME 38 Magnum“ Nr. 06977 (b.l. 52).

2008-07-24 daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas V. J. pateiktas revolveris, kurį apžiūrėjus specialistas nurodė, jog tai Vokietijos pramoninės gamybos 4 mm kalibro penkiašūvis graižtvinis revolveris „ME 38 Magnum 4 R“ Nr. (duomenys neskelbtini)7, skirtas šaudyti 4 mm kalibro „Flobert“ tipo šoviniais, yra D kategorijos šaunamasis ginklas (b.l. 53-58).

2009-02-23 Kauno apsk. VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus viršininko raštas Nr. 20-11-S-498 patvirtina, kad D kategorijos revolveriui „ME 38 Magnum“ leidimo laikyti (nešiotis) nereikia (b.l. 60).

Išanalizavus ir įvertinus visus surinktus ir teisme patikrintus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis V. J., kelių metrų atstumu prieš nukentėjusįjį panaudodamas šaunamąjį ginklą, kuris skirtas šaudyti mažo kalibro kulkomis (šratais) ir šūvio metu nukreipdamas ginklą į nukentėjusiojo viršutinę kūno dalį (nors ir nesitaikydamas), suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali sukelti sunkias pasekmes kito žmogaus sveikatai, ir, nors ir nenorėjo sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatos, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, taigi jis K. J. sveikatą sunkiai sutrikdė veikdamas netiesiogine tyčia.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis K. J. buvo kaltinamojo V. J. tėvas, todėl nekyla jokių abejonių, kad V. J. nusikalstamą veiką, sukėlusią sunkias pasekmes žmogaus sveikatai (tai patvirtina 2008-09-08 Nr. G 4022/08 (02) specialisto išvada), įvykdė prieš savo tėvą.

Kaltinamasis V. J. pastoviai ir nuosekliai tvirtina, kad šaunamąjį ginklą panaudojo grynai savigynos tikslais ir nenorėdamas sukelti sunkių pasekmių kito žmogaus sveikatai. Jis manė, kad tėvas turi iš virtuvės atsineštą peilį ir gali jį sužaloti. Tokie V. J. parodymai bylos medžiaga nepaneigti. Tiek apklaustas įtariamuoju 2009-02-24, tiek apklaustas teisiamojo posėdžio metu V. J. nurodė, kad paskutinį kartą šovė manydamas, jog tėvas turi peilį už nugaros, nes jo sesuo D. T. šaukė jam, jog tėvas virtuvėje pasiėmė peilį. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji nepamena ar sakė broliui apie tai, jog tėvas gali pasiimti iš virtuvės peilį, bet tikrai šaukė jam, kad tėvas virtuvėje.

Tiek pats kaltinamasis, tiek kiti liudytojai patvirtino, kad tai ne pirmas konfliktas tarp nukentėjusiojo K. J., jam esant neblaiviam, ir kaltinamojo V. J., kurių metu taip pat būdavo naudojama fizinė jėga bei plūdimasis. Taigi kaltinamojo padarytos išvados, kad tėvas girtas ir agresyviai nusiteikęs gali jį „užmušti“, kas išprovokavo šaunamojo ginklo panaudojimą, sukėlusį sunkias pasekmes žmogaus sveikatai, akivaizdžiai neatitinka susidariusios situacijos pavojingumo, realumo ir grėsmės, kas yra būtinos sąlygos norint taikyti būtinosios ginties reglamentavimą. Įvertinus įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad šioje situacijoje kaltinamasis gindamasis nuo tariamo pavojingo kėsinimosi peržengė būtinosios ginties ribas. Kaltinamojo tėvas tą vakarą būdamas girtas kibo prie jo, koliojosi, rėkė, net stumtelėjo, tačiau fizinio smurto nevartojo, smūgių nesudavė, todėl ginklo panaudojimą ir to pasekoje padarytą sveikatos sutrikdymą, teismas vertina kaip aiškų gynybos neatitikimą kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui.

Įvertinęs aukščiau aptartų ir išanalizuotų įrodymų visumą teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. J. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d. 135 str. 2 d. 3 p. kaip sunkus savo tėvo sužalojimas padarytas peržengus būtinosios ginties ribas.

Civiline ieškove šioje byloje pripažinta Kauno teritorinė ligonių kasa, kuri pareiškė 2378,90 Lt civilinį ieškinį, nes tiek kainavo nukentėjusiojo K. J. gydymas. Šis civilinis ieškinys yra realus ir pagrįstas, todėl pilnai tenkintinas prašomą sumą priteisiant iš kaltinamojo V. J..

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. J. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - jis padarė labai sunkų nusikaltimą, sunkiai sutrikdydamas sveikatą kitam žmogui. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad V. J. prisipažino dėl to ką padarė, nuosekliai nurodė visas bylos aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59str.1d.2p.). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis jau atlygino dalį pareikšto civilinio ieškinio ir raštiškai susitarė dėl likusios šio ieškinio dalies atlyginimo (Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis 2009-05-27, Nr. Ž-12). Tai taip pat laikytina V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59str.1d.3p.). Be to, šio incidento iniciatoriumi buvo pats, stipriai girtas, nukentėjusysis K. J., kuris visada išgėręs būdavo aršus, kabinėjosi tiek prie kaltinamojo V. J., tiek prie savo podukros D. T.. Incidento metu nukentėjusysis grasino susidoroti su kaltinamuoju, kas rodo, jog šios veikos padarymui didelės įtakos turėjo ir V. J. susijaudinimas, kurį nulėmė neteisėtas (pasireiškęs grasinimu susidoroti) nukentėjusiojo elgesys, kas taip pat pripažintina kaip V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59str.1d.10p.). Be šių trijų pripažintų V. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių pažymėtina ir tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Šį nusikaltimą jis padarė veikdamas netiesiogine tyčia, praeityje teistas niekada nebuvo, yra jauno amžiaus, mokymo įstaigos charakterizuojamas kaip nekonfliktiškas, aktyvus, gabus ir draugiškas. Nei valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras, nei nukentėjusioji teismo neprašė skirti kaltinamajam bausmę, susijusią su realiu laisvės atėmimu.

Visą tai įvertinęs teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos BK 135str.2d. sankcijos ribose numatytos bausmės paskyrimas V. J. būtų aiškiai neteisingas ir nepagrįstas. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK 62str. nuostatos ir skirtina švelnesnė bausmė, negu numatyta įstatymo. Kadangi yra visos šiame Baudžiamojo kodekso ( 62 str. 2 d.5 p.,3 d. 3 p.) straipsnyje imperatyviai nurodytos sąlygos, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju bausmės paskirties tikslai ir teisingumo principo įgyvendinimas gali būti pasiektas paskyrus švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 135 str. 2 d. sankcijoje, tai yra su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Įvertinus auščiau išdėstytą, V. J. skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Daiktiniai įrodymai: šaunamasis ginklas – revolveris „ME 38 Magnum 4R“ Nr. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72str.2d.2p. konfiskuotinas kaip nusikaltimo įrankis ir perduotinas LR ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės; dvi kulkos, kurios kaip ir minėtas revolveris saugomos Kauno apskrities VPK VTV Licencijavimo skyriuje, sunaikintinos kaip bevertės; K. J. drabužiai: marškinėliai ir sportinės kelnės kaip beverčiai, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301, 302, 303, 308 str., teismas

n usprendė:

V. J., Kazimiero pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d. 135 str. 2 d. 3 p. ir pritaikius BK 62 str.2 d. 5 p. 3 d. 3 p. nubausti laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

Kardomąsias priemones - dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Priteisti iš V. J. 2378,90 Lt (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt aštuonis litus devyniasdešimt centų) Kauno teritorinei ligonių kasai civiliniam ieškiniui padengti.

Daiktinius įrodymus: revolverį „ME 38 Magnum 4R“ Nr. 06977 vadovaujantis BK 72 str .2 d. 2 p. konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės; dvi kulkas bei K. J. drabužius: marškinėlius ir sportines kelnes, vadovaujantis BPK 94 str.4 d. sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.