Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-411-493/2012

2012 m. birželio 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjai advokatei Angelei Fominienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-02-22 nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str.1 d., 180 str.2 d. ir nubaustas 1 (vieneriems) metams ir 6 mėnesiams terminuotu laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vilkaviškio rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš kaltinamojo S. P. 50,00 litų turtinei ir 1000,00 litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo G. Č. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. už tai, jog pasikėsino apiplėšti, įsibrovęs į patalpą, tai yra: 2011 m. spalio 9 d. apie 10.00 val. išdaužęs 50 Lt vertės G. Č. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r., lango stiklą, per langą įsibrovė į namo patalpas, kur panaudodamas fizinį smurtą prieš G. Č. – ne mažiau kaip septynis kartus suduodamas kumštimi ir spardydamas, padarė G. Č. kraujosruvas kaktos, abiejų akių vokuose, kairio smilkinio, kairio žando, abiejų lūpų, dešinio dilbio ir kairės plaštakos srityse, sukėlusiais nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą, reikalavo atiduoti 1000 litų, tuo pasikėsino pagrobti G. Č. turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes G. Č. iš savo namo pabėgo ir kreipėsi pagalbos.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusią apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo S. P. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.) Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis S. P. neginčija kaltės klausimo dėl nusikalstamos veikos padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka tik su paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę S. P., atsižvelgė į padarytos nusikaltimo sunkumo laipsnį ir pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją į tai, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), bei nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). S. P. padaryta nusikalstama veika priskirta sunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11str.5d.), už ką įstatymas numato tik realią laisvės atėmimo bausmę, veika padaryta tiesioginės tyčios formą prieš garbaus amžiaus – 1933 metais gimusį senolį, taip pat atsižvelgė į tai, jog S. P. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, visa tai įvertinęs, apylinkės teismas BK 54 str. 1-2 d. pagrindais, paskyrė S. P. bausmę, ženklai švelnesnę, negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Taikyti BK 54 str. 3 d. nėra teisinio pagrindo, nes nėra nustatyta jokių ypatingų sąlygų, jog S. P. laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taip pat nėra teisinio pagrindo taikyti BK 62 str. nuostatų, nes jis savo noru neatvyko ir nepranešė apie veiką, visiškai ar iš dalies nepašalino padarytos žalos, byloje yra nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra pagrindo teigti, jog kaltininkas išlaikytu mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Skunde apeliuojama į mažamečio sūnaus D., gim. (duomenys neskelbtini) interesus, tačiau jo buvimas nesustabdė nuteistojo nuo sunkaus smurtinio nusikaltimo darymo, o be to, byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog sūnumi visapusiškai negalėtų pasirūpinti ir jo motina.

Iš paminėto seka, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę S. P. jau atsižvelgė į visas skunde išdėstytas aplinkybes ir jas įvertinęs, nors ir esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, paskyrė jam ženkliai švelnesnę, negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, bausmę Paskirtoji bausmė atitinka tiek EŽTT, tiek ir Konstitucinio ir Aukščiausiojo teismų suformuotą praktiką taikant įstatymus ir skiriant bausmes

Teisėjų kolegijos nuomone, tik šio dydžio ir tik reali laisvės atėmimo bausmė, padės sulaikyti S. P. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Dėl paminėto, apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagristas, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo S. P. apeliacinį skundą atmesti.