Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirba naudodamasis internetine platforma siūlančia darbus, gyvenamosios vietos ir deklaruotas adresas (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1. Kauno apygardos teismo 2003 m. birželio 24 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą – terminuotu laisvės atėmimu 6 metams;

2. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. pagal BK kodekso 290 straipsnį – terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2003 m. birželio 24 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 metams;

3. Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 15 d. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 2 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2003 m. birželio 24 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 6 metams. Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 15 d. nuosprendis subendrintas su Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. ir Kauno apygardos teismo 2003 m. birželio 24 d. nuosprendžiais, galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 6 metams;

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 10 mėnesių.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

N. J. 2024 m. gegužės 4 d., apie 19.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – tėvą Š. J., ir taip dėl ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių į nukentėjusiojo kūną dėl muštinės kairio antakio žaizdos, abiejų žastikaulių priekinio išnirimo, kairio glenoido apatinio krašto ir kairio žastikaulio užpakalinės-išorinės dalies impersinių lūžių padarė nukentėjusiajam savo šeimos nariui Š. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais N. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis N. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime nurodytą įvykio dieną jis buvo neblaivus namuose, vartojo alkoholinius gėrimus. Jam bebūnant namuose tarp jo ir jo tėvo kilo konfliktas dėl nesutvarkytos močiutės kapavietės, to konflikto rezultate jis susikibo su tėvu, suėmė tėvą už abiejų rankų, lyg vyktų imtynės ir vėliau kartu krito ant žemės, tai yra jis užkrito tėvą. Sudavė smūgius į antakį. Kai tėvas dėl sužalojimų labai pradėjo rėkti, jis paleido tėvą ir nuėjo pas žmogų, kuris pas juos nuomuojasi kambarį, kad pastarasis iškviestų greitąją, pats greitosios nekvietė, nes nerado telefono. Iš įvykio ne viską pamena, nes buvo stipriai neblaivus, tačiau pripažįsta, kad visus tėvo patirtus sužalojimus sukėlė būtent jis. Konfliktas įvyko, nes jį labai apėmė pyktis, kad tėvas jam priekaištauja, taip pat įtakos turėjo alkoholis. Šiuo metu jau nebevartoja alkoholio, nes supranta, kad visos bėdos tik per tai. Su tėčiu susitaikė, jo atsiprašė, tėtis jam nebeturi pretenzijų, TLK civilinį ieškinį pripažįsta ir padengs, kai tik gaus pirmąjį atlyginimą. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio, jam dėl to labai gėda, išvadas pasidarė.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitų asmenų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Vyriškas balsas: nenaudojo, tik iš rankų man atrodo, nežinau aš nemačiau

BPC: supratau. Gerai, (duomenys neskelbtini), informuoju greitąją ir policiją, atvažiuos, laukite

Vyriškas balsas: gerai. (t. 1, b. l. 88-90).

Iš 2024 m. birželio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu Nr. PSS-20240504- 202256UTC+0300.mp4. Vaizdo įrašo trukmė 9 min. 36 s., įraše matyti, kad filmuota 2024 m. gegužės 4 d. 20.22 val. Nuo 00:00:19 matoma, kaip policijos pareigūnai atvažiuoja į kiemą, kuriame ant namo užrašytas Nr. (duomenys neskelbtini), kieme stovi vyriškis, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų plaukų, vilkintis trumpomis rankovėmis juodos spalvos marškinėlius su užrašu „Nike“ ir šortus juodos spalvos. Policijos pareigūnas paklausia pas vyriškį „tai tu čia tas smurtautas?“, atsako „jo“, pareigūnas klausia „trenkei?“, vyriškis atsako „trenkiau, pasakiau teisybę trenkiau“. Tuomet policijos pareigūnai su kitais kieme esančiais asmenimis nueina prie greitosios automobilio ir atidaro dureles, matosi, kad pareigūnas bendrauja su medikais, o kitas pareigūnas uždeda spec. priemonę – antrankius vyriškiui ir pasodina į tarnybinį automobilį. Toliau vaizdo įrašas apžiūrimas nuo 00:02:58 matomas greitosios pagalbos automobilyje sėdintis senyvo amžiaus vyriškis, kurį apžiūri medikai. Ant vyriškio veido, ties kairės pusės antakiu matomas užklijuotas pleistras bei veide matyti nubrozdinimai. Nuo 00:02:58 iki 00:03:43 sudaryta stenograma:

Policijos pareigūnas: o tai ponas dėl ko konfliktas kilo, dėl ko jus čia užsipuolė?

Policijos pareigūnas: į antakį pirmą trenkė, į veidą? (vyriškis palinksi galvą) O po to?

Vyriškis: Taip, o jezus koks skausmas.

Toliau vaizdo įrašas neapžiūrimas, nes tyrimui reikšmingos informacijos nėra (t. 1, b. l. 93-95).

Iš 2024 m. gegužės 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 10-15).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0279 N. J.2024 m, gegužės 4 d. 20.31 val. nustatytas 2,60 promilių girtumas (t. 1, b. l. 109-110).

III. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

Šiuo atveju, neabejotina, jog įvykio metu nukentėjusysis Š. J. buvo kaltinamojo šeimos narys, kadangi nukentėjusysis yra kaltinamojo tėvas. Taip pat bylos duomenimis atskleista, jog įvykio metu nukentėjusysis ir kaltinamasis kartu gyveno.

N. J. baudžiamojon atsakomybėn šioje byloje patrauktas dėl nesunkaus savo šeimos nario sveikatos sutrikdymo, dėl to, kad 2024 m. gegužės 4 d., apie 19.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – tėvą Š. J. ir taip nesunkiai jam sutrikdė sveikatą, o sužalojimus padarė ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais į nukentėjusiojo kūną, tai yra padarė muštinę kairio antakio žaizdą, abiejų žastikaulių priekinius išnirimus, kairio glenoido apatinio krašto ir kairio žastikaulio užpakalinės-išorinės dalies impersinius lūžius. Nukentėjusiojo Š. J. sužalojimai užfiksuoti byloje pateiktoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1098/2024(02), iš kurios matyti, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2024 m, gegužės 4 d., ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių rezultate, padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais.

Kaltinamasis N. J. duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio dieną, tai yra 2024 m. gegužės 4 d., buvo namuose ir vartojo alkoholinius gėrimus. Vakaro eigoje sukonfliktavo su tėvu, jį suerzino, kad tėvas jam priekaištauja, dėl ko jis puolė savo tėvą, kiek pamena, suėmė tėvą už rankų. Lyg tai tarp jų vyktų imtynės, vėliau pargriovė ant žemės, užgriuvo tėvą ir smūgiavo į veido sritį. Nuosekliai ir aiškiai įvykio aplinkybių neatsimena, dėl buvusio neblaivumo, tačiau kaltės neneigia, be jo niekas kitas tėvo nemušė. Savo veiksmus sustabdė, kai tėvas pradėjo rėkti, vėliau kaimynas, jam paprašius, iškvietė pagalbą. Tuo tarpu kaltinamojo kaltę patvirtina ir nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, kuriuose jis paaiškino, kad 2024 m. gegužės 4 d., apie 19.30 val., būnant namuose, pasakė sūnui, kad šis netesėjo duoto pažado ir nesutvarkė kapavietės. Bendraudamas su sūnumi pastebėjo kad jis yra stipriai neblaivus. Po išreikštų priekaištų dėl kapavietės tarp jo ir jo sūnaus kilo žodinis konfliktas, sūnus pradėjo darytis agresyvus, kibo jam į atlapus ir jis norėdamas gintis nuo sūnaus pradėjo jį stumti nuo savęs, ko rezultate jie susistumdė ir abu pargriuvo svetainės kambaryje ant grindų. Jiems pargriuvus sūnus pradėjo daužyti ranka jam į galvą, kuria ranka trankė jis nepamena, nes bandė dengtis, kiek kartų trenkė taip pat negali pasakyti, nes nepamena dėl patirto išgąsčio. Po medikų apžiūros jam buvo nustatyta kairiojo antakio srities muštinė žaizda, abiejų žastikaulių išnirimai, žastikaulio viršutinės dalies lūžis, mentės lūžis. Nukentėjusiojo nurodyta įvykių eiga, jo atžvilgiu atlikti trauminiai poveikiai iš esmės sutampa su specialisto išvadoje konstatuotais jo sužalojimais, tiesa kartu pastebėtina, jog nukentėjusysis, iš tiesų dėl patirto išgąsčio gali nuosekliai ir neatsiminti prieš jį naudoto smurto, kaip pavyzdžiui to, kiek kartų jam buvo suduota į veido sritį. Liudytojas N. V., nukentėjusiojo Š. J. nuomininkas, patvirtino, kad 2024 m. gegužės 4 d. vakare, tikslaus laiko nepamena, tačiau tarp 19-20 val., pas jį į kambarį, atėjo N. J., kuris paaiškino, jog smurtavo prieš tėvą ir gal jį užmušė, todėl prašė nueiti jo pažiūrėti, kokia situacija. N. J. buvo akivaizdžiai neblaivus. Jam nuėjus pas Š. J. į kambarį pastarasis gulėjo ant grindų ir dejavo, priėjus prie jo jis pamatė, kad jis yra kruvinu veidu, jis paklausė ką jam skauda, pastarasis atsakė, jog negali pakelti rankų, ant grindų buvo kraujo. Tuomet Š. iš skausmo rėkdamas atsisėdo ant lovos, o jis tuomet atnešęs popieriaus nuvalė jam veidą ir pasakė, kad jam reikia kviesti policiją ir greitąją pagalbą. Š. minėjo, kad buvo pasakęs savo sūnui, kad jis sutvarkytų kapus, pažadėjo, kad sutvarkys, tačiau jų nesutvarkė, dėl ko Š. sūnui priekaištavo, po ko tarp jų ir įvyko konfliktas. Po to, jis paskambino pagalbos telefonu ir iškvietė pagalbą.

Tai, kad liudytojas N. V. 2024 m. gegužės 4 d. 19.51 val. kvietė pagalbą, patvirtina 2024 m. birželio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, darytas būtent 2024 m. gegužės 4 d. 19.51 val., o iš apžiūros metu atliktos garso įrašo stenogramos matyti, kad liudytojas N. V. kviečia pagalbą sumuštam žmogui adresu (duomenys neskelbtini) bei nurodo, jog sūnus sumušė tėvą, dėl ko šiuo metu nukentėjusysis kraujuoja ir nejaučia pečių. Byloje esantis 2024 m. birželio 17 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo buvo apžiūrėti 2024 m. gegužės 4 d. daryti pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, atskleidžia, jog 2024 m. gegužės 4 d. 20.22 val., buvo sulaikomas kaltinamasis N. J., kuris nurodė trenkęs tėvui, taip pat vaizdo įraše fiksuota kaip policijos pareigūnas kalbasi su nukentėjusiuoju ant kurio veido matyti aiškūs sužalojimai, o jis pats nurodė, jog jį sumušė sūnus smūgiuodamas į veidą bei išsukdamas pečius. Pareigūno kūno kamera fiksuotų vaizdų įvykius, 2024 m. gegužės 5 d. tarnybiniame pranešime nurodė ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas E. S., kuris be kita ko nurodė, kad N. J. įvykio metu buvo neblaivus ir smurtavo prieš blaivų tėvą Š. J.. Kaltinamajam N. J.2024 m, gegužės 4 d. 20.31 val. nustatytas 2,60 promilių girtumas.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis buvo sužalotas būtent kaltinamojo veiksmais analizuojamo įvykio metu kaltinime nurodytą dieną. Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad būtent N. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio buitinio konflikto su tėvu metu, savo tyčiniais, aktyviais veiksmais jį sužalojo. Sužalojimų mastas, veiksmų tikslingumas ir intensyvumas, sudaro pagrindą spręsti, kad N. J. neabejotinai suvokė, kad tokiais savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiajam ne tik fizinį skausmą, bet ir sutrikdyti jo sveikatą. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad byloje surinktų įrodymų visuma yra įrodyta, jog N. J. 2024 m. gegužės 4 d., apie 19.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – tėvą Š. J., ir taip dėl ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių į nukentėjusiojo kūną dėl muštinės kairio antakio žaizdos, abiejų žastikaulių priekinio išnirimo, kairio glenoido apatinio krašto ir kairio žastikaulio užpakalinės-išorinės dalies impersinių lūžių padarė nukentėjusiajam savo šeimos nariui Š. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo veiksmai prieš savo šeimos narį patvirtina, kad N. J. veika kvalifikuota tinkamai ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, visus būtinus objektyviuosius bei subjektyviuosius sudėties požymius.

V. Bausmės skyrimo motyvai

Skiriant bausmę kaltinamajam N. J. teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis N. J. padarė vieną apysunkį baigtą tyčinį nusikaltimą, kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, buvo nuoseklus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, aiškiai nurodė, jog jaučia gėdą dėl savo poelgio ir labai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos jo elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Anksčiau yra teistas, be kita ko ir už smurtinių nusikalstamų veikų įvykdymą, administracine tvarka nebaustas. Nors jis VŠĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre nesigydė nei dėl psichinių sutrikimų, nei dėl psichologinių priklausomybių, tačiau kaip pats teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jo nusikalstamam elgesiui, visais atvejais įtakos turėjo alkoholio vartojimas, kuris paskatino įvykdyti ir šiuo nuosprendžiu pripažintą nusikalstamą veiką, tačiau šiuo metu kaltinamasis jau yra padaręs išvadas ir yra atsisakęs alkoholio. Skiriant bausmę įvertinama ir tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė negerbdamas kito asmens sveikatos ir net gyvybės, smūgiavo į gyvybiškai svarbią vietą – galvą, o taip pat atliko kitus itin didelius skausmus sukeliančius veiksmus, tai yra nukentėjusiajam išnarino žastikaulius, sukėlė lūžius, kas objektyviai apribojo nukentėjusiojo galimybes aktyviai priešintis, smurtavo dėl menkavertės priežasties, vien todėl, jog jam nepatiko jo atžvilgiu tėvo išsakyta kritika. Šios aplinkybės atskleidžia, jog kaltinamasis yra linkęs elgtis impulsyviai, neapgalvojant savo elgesio pasekmių, nevertinant kitų asmenų sveikatos, pozicionuojant savo viršenybę, paremtą smurtu, kitų atžvilgiu. Objektyviai žiūrint, jokios nei realios, nei menamos priežasties pulti nukentėjusįjį kaltinamasis neturėjo. Įvertinama, jog anksčiau kaltinamasis buvo nedirbantis, šiuo metu siekia save įprasminti darbinėje veikloje, dirba internetinėje platformoje siūlomus darbus, taip stengiasi įsitvirtinti darbo rinkoje, kartu pažymėtina, kad, kaip pats teigė teisiamojo posėdžio metu, jis nukentėjusiojo atsiprašė, šiuo metu yra susitaikę, tėvas jam atleido. BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų, tuo tarpu įvertinus kaltinamojo asmenybę ir visus jį charakterizuojančius duomenis, teismas skiria laisvės atėmimo bausmę, o jos dydį nustato mažesnį, nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kadangi byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo N. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2024 m. gegužės 4 d. 20.25 val., iki 2024 m. gegužės 5 d. 11.08 val., įskaitant vieną parą.

Atsižvelgiant į aptartą bei kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad šiuo metu kaltinamasis nurodė, jog iš savo nusikalstamo elgesio jau yra pasimokęs, siekia gyventi dorai ir laikantis įstatymų, nuo veikos padarymo naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti (BK 75 straipsnis). BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad BK 75 straipsnio taikymas yra teismo diskrecija, tačiau ne pareigas, dėl bausmės vykdymo atidėjimo teismas sprendžia tik įvertinęs visas aplinkybes reikšmingas skirtinos bausmės individualizavimui. Taip pat atidėdamas bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas. Įvertinus įstatymo nuostatas kaltinamajam N. J. paskirtos bausmės vykdymas atidedamas vienerių metų laikotarpiui, be intensyvios priežiūros ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nustatomos pareigos – pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, sudalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 10 punktai).

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 243,95 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 71-73). Kaltinamasis ieškinį visiškai pripažino, žalą ligonių kasa patyrė dėl nukentėjusiojo gydymo patyrus sužalojimus kaltinamojo tyčiniais smurtiniais veiksmais. Taigi patirta turtinė žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo veiksmais, ji yra įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl ieškinys tenkintinas visiškai – iš kaltinamojo priteisiant 243,95 Eur turtinei žalai minėtam civiliniam ieškovui atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis, įsiteisėjus panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- laikmenos su vaizdo įrašais, esančios vokuose byloje (t. 1, b. l. 87, 90), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

N. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti N. J. 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo N. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2024 m. gegužės 4 d. 20.25 val., iki 2024 m. gegužės 5 d. 11.08 val., įskaitant vieną parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 10 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, be intensyvios priežiūros, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką paskiriant N. J. pareigas – pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, sudalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų

N. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš N. J. civiliniam ieškovui priteisti 243,95 Eur (du šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 95 ct) turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- laikmenas su vaizdo įrašais, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.